Eglė yra ryški pušinių medžių genties atstovė. Skirtingo aukščio žaliaskares teisėtai galime laikyti vienomis iš pagrindinių miškų Europoje formuotojų. Senovės vokiečių tautos šį medį laikė šventu ir atnešdavo jam dovanų, kurias pakabindavo ant šakų. Nuo seno liko tradicija kabinti žaisliukus ant kalėdinės eglutės ir šis paprotys ilgainiui paplito po visą pasaulį.

 

egles

15 įdomių faktų apie egles:

 
  • Lietuvoje kalėdinės eglutės pradėtos puošti palyginus neseniai – maždaug prieš 100 metų. Iki tol lietuviai savo namus puošdavo eglės šakelėmis, šiaudiniais sodais ir pintais paukšteliais. Tradiciją puošti kalėdines eglutes lietuviai perėmė iš vokiečių kareivių, kurie, atvykę į mūsų šalį I-ojo pasaulinio karo metu, pradėjo tai daryti savo laikinuose namuose.
 
  • Eglės kertamos ne tik prieš Kalėdas. Jų mediena vertinama ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, iš eglių išgaunami puikūs taninai ir gaminamas popierius. Eglės naudojamos pramonėje gaminti alkoholį, medžiagas, įrankius ir t. t.
 
  • Eglės gali užaugti iki 10 – 80 metrų aukščio. Paprastai jos gyvena 400 – 500 metų, bet gali net ir virš 1000 metų. Visame pasaulyje yra 56 eglių rūšys.
 
  • Dažniausiai styginiams instrumentai gaminami iš eglių medienos.
 
  • Parkuose augančios mėlynosios eglės priklauso skirtingoms rūšims, importuojamoms į Lietuvą iš Šiaurės Amerikos. Tokių eglučių vazonuose galima nusipirkti medelynuose ir pavasarį jų pasisodinti, pavyzdžiui, savo sode.
 
  • Įprasta kalėdinė eglutė yra europinė eglė, labiausiai paplitusi eglė šioje spygliuočių šeimoje. Lietuvoje europinės eglės auga beveik visur, jei tik yra tinkamas jai dirvožemis.
 
  • Eglės gali augti ąžuolų, beržų, pušų ir kitų medžių kaimynystėje. Tačiau itin tankiuose eglynuose kitoms medžių rūšims tiesiog nebėra vietos. Eglių miškuose būna šalta ir niūru, kad ir kokia šilta ir saulėta būtų diena. Taip yra dėlto, kad eglių laja nepraleidžia saulės spindulių skleidžiamos šviesos ir šilumos. Eglynuose neauga nei žolė, nei krūmai.
 
  • Eglių negalima sodinti labai arti namų, nes jų šaknys yra orinės ir, papūtus stipriam vėjui, medis gali nuvirsti.
 
  • Pati seniausia eglė laukinėje gamtoje auga Švedijoje. Ji vadinama „Senoji Tjikko”. Medis yra maždaug 9550 metų amžiaus. Ilgaamžio medžio viršūnė pamažu miršta, tačiau ant viršaus nuolat atsiranda naujos šakos.
 
  • Eglių spygliai ant šakų laikosi ne ilgiau nei 7 metus. Kasmet eglė numeta maždaug septindalį savo spyglių.
 
  • Ilgiausius spyglius, siekiančius net 5 cm, turi vadinamoji Šrenko eglė, paplitusi Vidurio Azijoje.
 
  • Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje eglė yra ne tik Kalėdų simbolis, bet ir, remiantis baltų mitologija, mirties, nelaimės arba amžinumo ir vilties simbolis. Tai, kad eglės siejamos su liūdesiu, galima pamatyti per kiekvienas laidotuves. Juk būtent eglių šakelėmis būna klotas mirusiojo kelias link kapinių. Daugelis kapų vainikų yra pagaminti iš eglišakių.
 
  • Iš eglių spyglių pagamintame gėrime yra daug vitamino C ir būtent šis gėrimas padėjo žymiam keliautojui J. Cookui ilgoje kelionėje laivu susidoroti su skorbuto epidemija.
 
  • Eglės nežydi, nes negali sukrauti žiedų. Pavasarį pradeda užsimegzti pirmieji kankorėžiai. Reikėtų pažymėti, kad mokslininkai kankorėžių nelaiko eglių vaisiais, bet priskiria juos prie šiek tiek deformuotų ūglių.
 
  • Kalėdoms kertamos eglės, sulaukusios daugiau nei 13 metų, bet medis gali pradėti dauginti tik 15 – 70-aisiais savo gyvavimo metais. Todėl žmogus, nukirtęs jauną medelį, kartu išnaikina iš potencialias jo atžalas.