Šių, 2015 metų, balandžio 28 dieną Europos parlamentas įpareigojo ES valstybes sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Tikimąsi, kad toks sprendimas padės sumažinti aplinkos taršą ir net padės sutaupyti keletą šimtų milijonų eurų. Plastikiniai maišeliai patekę į aplinką kenkia paukščiams ir žuvims, suyra ir susimaišo su žemėmis tik po tūkstančio metų. Ypač daug problemų kelia lengvieji maišeliai (gaminami iš itin plono plastiko), kurių sunaudojama daugiausiai. Kiekvienais metais plastikiniai maišeliai nužudo mažiausiai 100000 paukščių, banginių, ruonių ir vėžlių. Planuojama iki 2019 metų jų naudojimą visiškai uždrausti. Neaišku, ar tai tikrai pavyks, nes atrodo valdininkai kol kas neturi strategijos, kaip tą galima padaryti. Prie plastiko gaminių XXI amžiaus gyventojai yra taip įpratę, kad sunkiai įsivaizduoja, kaip galėtų gyventi be jų. Bet kokiu atveju plastikinių maišelių naudojimą gali padėti sumažinti piliečių sąmoningumas. Kaip viena iš alternatyvų galėtų būti gaminami maišeliai iš biologiškai suyrančių medžiagų, pavyzdžiui, iš kukurūzų krakmolo.

 

plastikinis maišelis

  • Stikliniai buteliai gali pakeisti plastikinius butelius ir kitas maisto talpyklas. Priešingai nei plastikas, stiklas nėra gaminamas iš iškastinio kuro, o iš smėlio. Tai atsinaujinantis gamtos išteklius, kuriame nėra jokių nuodingų medžiagų, kurios gali patekti į maistą ir organizmą. Be to, stikliniai buteliai gali būti daugkartinio naudojimo.
 
  • Rudo popieriaus maišeliai yra ekologiškesni. Nors jie yra brangesni nei plastikiniai maišeliai, jie neturi tokių didelių neigiamų pasekmių gamtai. Popierius yra atsinaujinantis šaltinis, biologiškai suyrantis, daugkartinio naudojimo, taip pat jį galima perdirbti. Be to, juose nėra jokių toksinių medžiagų.
 
  • Naudoti biologiškai suyrančius maišelius, pagamintus iš natūralių medžiagų: drobės, džiuto, kanapių pluošto ir kitų atsinaujinančių medžiagų.
 
  • Nailoniniai krepšiai yra taip pat gera daugkartinio naudojimo alternatyva plastikiniams maišeliams.
 
  • Rūšiuoti atliekas, tinkamas perdirbti.
 
  • Stilingai ir ekologiškai atrodo daili pintinė vietoj plastikinio maišo.
 
  • Rankinėje ar kuprinėje reikėtų kasdien nešiotis keletą medžiaginių maišelių, kad nereikėtų pirkti papildomai, apsilankius prekybos vietose.
 
  • Sudėti daiktus ir pirkinius į kartonines dėžes. Į prekybos vietas prekės atvyksta supakuotos dėžėse, todėl perkant dėžėse ne tik saugoma gamta, bet taupomas laikas, kuris kitu atveju sugaištamas prekių perpakavimui.
 
  • Vaškuotas popierius, popieriniai maišeliai, medžiaginės nosinės taip pat gali būti panaudojamos supakuoti užkandžiams mieste ar darbe. Tokios pakuotės, net jei būtų išmetamos, o ne naudojamos daugybę kartų, neteršia gamtos ir nekelia pavojaus paukščių, gyvūnų bei žuvų bei kitų jūrų gyvūnų gyvybei.
 
  • Ne visos sintetinės medžiagos yra kenksmingos aplinkai. XXI amžiuje mokslininkai yra sukūrę technologijų, kurios leidžia pagaminti biologiškai suyrančias medžiagas, tinkamas masinei kokybiškų maišelių gamybai. Šiandien gaminamas biologiškai irus celofanas, medžiagos iš kukurūzų krakmolo. Deja, bet šiuose alternatyviuose pasirinkimuose taip pat yra tam tikras plastiko kiekis.
 
  • Maišeliai iš kukurūzų krakmolo – tai iš tikrųjų biologiškai irūs plastikiniai maišeliai, impregnuoti kukurūzų krakmolu. Laikui bėgant, kukurūzų krakmolas pradeda gesti ir irti, ypač, jei atsiduria aplinkoje, palankioje daugintis mikrobams, pavyzdžiui, sąvartyne. Jie suskaido plastiką į mažas daleles. Palankiomis sąlygomis mikrobai gali visiškai sunaikinti tokį maišelį ar pakuotę. Jeigu sąlygos nėra labai palankios, tai maišelis tiesiog ilgainiui deformuojasi ir suskilinėja.
 
  • Maišeliai, pagaminti iš fotojautrių medžiagų, dar viena ateities viltis. Jie specialiai sukurti taip, kad suirtų ilgą laiką veikiami ultravioletinių saulės spindulių. Tačiau palaidoti po atliekomis sąvartynuose arba kanalizacijos vamzdžiuose irimo procesas sustoja ir tokie maišeliai gali išlikti nepakitę ne trumpiau negu įprasti plastiko gaminiai.
 
  • Maišeliai gaminami iš ekologiškos laminavimo plėvelės (angl. „oxo-biodegradable“) kol kas yra tikriausiai patys ekonomiškiausi ir labiausiai pritaikyti naudojimui. Jie visiškai suyra. Irimo procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pagal šią technologiją pagamintas maišelis ilgą laiką reaguodamas su deguonimi ore oksiduojasi. Paskui susioksidavę likučiai virsta į anglies dioksidą – nekenksmingą biomasę ir vandenį.
 
  • Vienkartiniai maišeliai gali būti gaminami, pasitelkiant alifatinę rūgščių technologiją. Pagal šią technologiją maišeliai gaminami panašiai, kaip ir iš kukurūzų krakmolo. Tai yra nebereikalingą ir nebenaudojamą maišelį mikrobai suskaido iki pavienių molekulių. Tokie maišeliai yra patvarūs bei ekologiški, tačiau jų gamyba ir eksploatacija yra labai brangios, todėl yra netinkami masinei gamybai. Regis, mokslininkai dar ilgai turės sukti galvą, kaip rasti pačią geriausią alternatyvą plastikiniams maišeliams.