Ateities maistas iš senovės
2023-12-14 07:48Senovės graikai, japonai ir anglai valgė giles, ypač badmečiu. Šiais laikais gilės vis dažniau randa vietą virtuvėje, populiarėja ne tik dėl maistinės vertės, bet ir unikalaus skonio.
Verta pabandyti
Daugiau nei 450 ąžuolų rūšių visame pasaulyje nokina giles. Daugiausia jų veša Šiaurės pusrutulyje. Derlingais metais nuo vieno ąžuolo gali nukristi net 10 tūkst. gilių. Visos jos – puikus įvairių patiekalų ingredientas. Tiesa, šiuolaikiniam valgytojui prie gilių skonio priprasti nelengva. Juose yra kartaus skonio toksiškų taninų, todėl prieš valgant giles būtina apvirti. Skaičiuojama, kad apie 8000 m. pr. Kr. žmonės pirmą kartą paragavo gilių. Maroke ir Alžyre iš jų išgautas aliejus naudotas maistui ruošti, mat priminė alyvuogių aliejų. Europoje gilės skrudintos ir maltos kavai. Toks gėrimas buvo ypač populiarus Vokietijoje. Portugalijoje gilės tapo likerio „Bolota“ ingredientu. Sardinijoje, Italijoje, iš jų kepta duona.
Gilės sudarė beveik 50 % Amerikos indėnų, gyvenusių palei JAV vakarinę pakrantę, meniu. Netgi šiandien vis dar naudojamos miltams ir sriubai gaminti. Kadaise iš jų gamindavo košę, kepdavo duoną, valgydavo virtas arba skrudintas. Turkijoje iš gilių miltų ruošdavo gėrimą, panašų į kakavą.
Kas tie taninai?
Žaliose gilėse natūraliai yra daug taninų – karčių ir sutraukiančių junginių, kurie veikia kaip augalų apsauga nuo vabzdžių. Taninai kartais vadinami antinutrientais, nes gali jungtis su mikroelementais ir neleisti organizmui įsisavinti svarbiausių maistinių medžiagų. Yra įrodymų, kad neapdorotos gilės, suvartotos dideliais kiekiais, gali sukelti sunkų viduriavimą ir inkstų pažeidimus gyvūnams. Geriausia prieš vartojimą giles nuplauti, pamirkyti ir pavirinti – sumažės taninų ir dings kartumas.
Nauda sveikatai
Gerina žarnyno sveikatą. Žarnyno bakterijos itin svarbios sveikatos būklei. Šių bakterijų disbalansas siejamas su nutukimu, cukriniu diabetu ir virškinimo trakto ligomis. Gilės – puikus skaidulų šaltinis, maitinantis naudingąsias žarnyno bakterijas. Be to, gilės nuo seno vartotos kaip natūralus vaistas nuo skrandžio skausmo, pilvo pūtimo, pykinimo, viduriavimo. Du mėnesius vykdant tyrimą, 23 suaugusieji, skundęsi sutrikusiu virškinimu, gavę 100 mg gilių ekstrakto jautė mažesnį skrandžio skausmą.
Gausu antioksidantų. Antioksidantai saugo ląsteles nuo žalos, kurią sukelia kenksmingos molekulės, vadinamos laisvaisiais radikalais. Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje daug antioksidantų, padeda išvengti lėtinių širdies ligų, cukrinio diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių. Gilėse gausu antioksidantų, ypač vitaminų A ir E. Viename tyrime su gyvūnais pastebėta, kad antioksidantų gausus gilių ekstraktas sumažino uždegimą žiurkėms, turinčioms dauginimosi sutrikimų.
Padeda kovoti su astma. Gilėse yra trys stiprūs antioksidantai: galo rūgštis, elago rūgštis ir tanino rūgštis. Šie antioksidantai padeda slopinti astmos simptomus. Minėtos rūgštys mažina junginių, kurie didina kvėpavimo takų uždegimą, sekreciją organizme. Reaktyviosios deguonies rūšys, siaurinančios kvėpavimo takus, yra neutralizuojamos gilėse esančių antioksidantų ir taip švelnina astmos priepuolius.
Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Gilėse esantys junginiai slopina fermento, vadinamo alfa gliukozidaze, veikimą, lėtina angliavandenių virškinimą ir jų pavertimą gliukoze virškinant. Tai apsaugo nuo gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo.
Gerina širdies darbą. Gilių aliejuje apstu nesočiųjų riebalų, o tai padeda gerinti cholesterolio kiekį kraujyje, netgi saugo nuo aterosklerozės. Taip pat leidžia išvengti nutukimo ir širdies ligų, kurias sukelia sotieji riebalai.
Naudingosios medžiagos 100 g
Kalis 539 mg
Angliavandeniai 41 g
Baltymai 6 g
Kalcis 41 mg
Vitaminas B6 0,5 mg
Magnis 62 mg
100 g 386 kcal
Gilių duona
5 porcijos
100 g 110 kcal
Ruošti 4 val.
- 240 ml vandens
- 11 g sausų mielių
- 30 ml alyvuogių aliejaus
- 45 g cukraus
- 14 g medaus
- Žiupsnelis druskos
- 75 g gilių miltų
- 360 g universalių miltų
Gaminimas. Į šiltą vandenį įberti žiupsnelį cukraus ir mieles. Atidėti, kol suputos (apie 10 min.). Suberti likusį cukrų, 250 g universalių miltų, supilti aliejų, sudėti medų. Išmaišyti mediniu šaukštu. Suberti gilių miltus ir išmaišyti. Sudėti likusius universalius miltus, pasūdyti. Tešla turi būti šiek tiek lipni. Ant miltuoto stalviršio išminkyti, prireikus įberti dar miltų. Dėti į dubenį ir uždengti drėgnu rankšluosčiu. Leisti kilti šiltoje vietoje 1 val., kol padvigubės. Kai tešla pakils, suformuoti kepalą. Dėti į skardą. Uždengti ir leisti pakilti dar 1 val. Kepti 35 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ºC. Jei per daug skrunda, pridengti folija.
Autorius Monika Budnikienė