Įpratę vienaip ar kitaip valgyti tam tikrus maisto produktus, net nesusimąstome, kad iš tikrųjų juos valgome neteisingai. Kodėl svarbu mokėti taisyklingai valgyti? Paprasčiausiai todėl, kad taisyklingai paruošiamas ir vartojamas maistas netepa, netrupa ir išsaugo daugiau vertingų medžiagų.

 

11 maisto produktų, kuriuos iki šiol neteisingai valgėte:

 

"pomidorai"

  • Pomidorai. Tikriausiai daugelis sutiks, kad skanu valgyti pomidorus, pabarstytus druska ir apšlakstytus balzaminiu actu. Tačiau taip juos valgyti nėra sveikiausias būdas. Pomidorus rekomenduojama šiek tiek apkepti arba apvirti. Harvardo universiteto tyrėjai teigia, kad šiluma ir aliejus palengvina pomidoruose esančio likopeno įsisavinimą. 2011 metų tyrimas „American Journal of Lifestyle Medicine“ žurnale praneša, kad likopenas sumažina insulto, kai kurių vėžio formų ir širdies ligų riziką.
 
  • Morkos. Dauguma žmonių morkas valgo žalias tiek vienas, tiek įvairiose salotose. Kolumbijos universiteto tyrėjai nustatė, kad morkų virimas arba kepimas padeda organizmui geriau įsisavinti karotenoidus. Jie stiprina imuninę sistemą, gerina širdies sveikatą ir sumažina širdies, tam tikrų vėžio formų ir akių ligų riziką.
 
  • Arbata. Kai kurie žmonės mėgsta juodąją arbatą balinti pienu, o žaliąją – pasaldinti cukrumi. Pasirodo, jie elgiasi neteisingai! Pieno į arbatą geriau nepilti. 2013 metais „European Journal of Clinical Nutrition“ žurnale publikuotas tyrimas, taip darant arbata netenka gerųjų savybių, kurios saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žaliosios arbatos geriau nesaldinti cukrumi, o, nors galbūt skamba keista, cukrų pakeisti šlakeliu vaisių sulčių. Purdue universitete JAV buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad vitaminas C sultyse įsisavinamas geriau kartu su žaliąja arbata.
 
  • Česnakas. Kai kurie žmonės kepina arba naudoja patiekalams gardinti nesmulkintas arba stambiai supjaustytas česnako skilteles. Mokslinis „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ žurnalas rekomenduoja pirmiausiai česnako skilteles sutraiškyti. Tada palikti 10 minučių pastovėti. Kodėl? Tai yra pakankamas laikas alicinui išsiskirti. Alicinas – tai fermentas, kuris gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pagerina kraujotaką.
 
  • Salotų padažas. Dažniausiai norėdami sumažinti kalorijų suvartojimą žmonės renkasi salotų padažą be riebalų arba su sumažintu riebalų kiekiu. Iš tikrųjų reikėtų rinktis salotų padažų, turinti riebalų. 2013 metų austrų tyrimas parodė, kad salotos, apšlakstytos riebiu salotų padažu, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi, ilgiau išlaiko nepakitusią išvaizdą. Be to, riebalai gali padėti įsisavinti daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. „American Journal of Clinical Nutrition“ žurnale publikuotame tyrime rašoma, kad riebūs padažai padeda įsisavinti daugiau širdžiai ir akims sveiko liuteino, likopeno, beta karoteno ir zeaksantino negu liesesni salotų padažai.
 
  • Obuoliai ir kriaušės. Didelė tikimybė, kad dažniausiai šie vaisiai valgomi ne visiškai prinokę. Neprinokę obuoliai būna rūgštūs ir neturi jiems būdingos sodraus atspalvio, o kriaušės būna kietos. Neprinokusių vaisių geriau nevalgyti. Rekomenduojama palaukti porą dienų, kol jie bus tinkami vartoti. Austrų tyrimas parodė, kad gerai sunokę obuoliai ir kriaušės galėjo geriau skaidyti chlorofilą, todėl antioksidantai vaisiuose buvo aktyvesni ir dėlto sveikesni.
 
  • Bulvės. Daugelis maistui renkasi baltas bulves (virtas, keptas, kaip košę ar skrudintas bulvytes). Sveikiau būtų iš viso atsisakyti baltų bulvių ir jas keisti violetinėmis. 2012 metais žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ teigiama, kad jos mažina kraujo spaudimą ir vėžio išsivystymo riziką. Tačiau, kad ir kokios bulvės bus pasirenkamos, geriausia jas gaminti, nepašalinus lupenų, kuriose yra daugiau vertingų skaidulų.
 
  • Kvapieji moliūgai (angl. Squash). Dažniausiai žmonės pašalina kvapniųjų moliūgų žievelę, nors iš tikrųjų ji gali būti valgoma. Dietologė dr. Lisa Young, knygos „The Portion Teller Plan“ autorė rekomenduojama iš pradžių iškepti šios rūšies moliūgą ir po to jį sutrinti.
 
  • Brokoliniai kopūstai. Dažniausiai brokoliniai kopūstai yra verdami vandenyje. Sveikiau juos virti garuose. Tai padeda išsaugoti daugiau vitamino C. Vitaminas C labai greitai žūsta ir oksiduojasi, jei turi kontaktą su oru, šviesa, vandeniu. Garai vitamino C neveikia.
 
  • Apelsinai. Apelsinai dažniausiai supjaustomi skiltelėmis, sudedami į dubenėlį ir padedami į šaldytuvą. Reikėtų prisiminti, kad supjaustytus apelsinus reikia sudėti į sandariai uždaromą indą arba dubenį uždengti folija. Apelsinus saugoti nuo kontakto su oru ir tiesioginės šviesos, nes šviesa naikina vitaminą C.
 
  • Avižų košė. Dažniausiai avižų košė verdama vandenyje ir gardinama žiupsneliu rudojo cukraus. Sveikiau avižų košę virti piene. Pieno baltymai (120 ml pieno yra 8 % rekomenduojamos dienos baltymų normos) suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą negu vanduo. Gardinti košę reikėtų ne cukrumi, o uogomis, vaisiais arba migdolais. Pavartojus cukraus greitai vėl pradeda kamuoti alkis, o uogose, vaisiuose ir migdoluose yra dietinių skaidulų, kurie padeda ilgiau išlikti sotiems.