Žiema mums asocijuojasi su Naujaisiais metais, mandarinų kvapu, eglutėmis ir rogutėmis. Ir dar su nesibaigiančiais draudimais ir tėvų nurodymais: užsidėk kepurę, nelaižyk stulpo, kvėpuok pro nosį, neik į lauką su plonomis pėdkelnėmis. Ir nors kai kurie iš jų turi labai rimtą pagrindą, kiti, kaip ilgainiui paaiškėjo, tėra mitai, gerokai nutolę nuo realybės. Kokiais mitais iš vaikystės iki šiol esame linkę tikėti ir kodėl jų neturėtume perduoti savo vaikams?

 

ziema

10 žiemos mitų, kuriais ilgą laiką tikėjome:

 
  • Turite su vaiku vaikščioti bet kokiu oru. Atrodė, kad mūsų močiutės ir mamos su mumis vaikščiojo bet kokiu oru. Nesvarbu, ar lauke sninga, šviečia saulė ar siaučia vėtra. Apskritai, tinkamai apsirengę, galite vaikščioti bet kokiu oru. Tačiau su mažais vaikais geriau būti atsargiems ir likti namuose, jei už lango yra žemiau -10 ℃. Nusprendus vis tiek pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščiojimas turėtų būti trumpas.
 
  • Žiemą negalima vaikščioti basomis, tik su kojinėmis. Močiutės košmaras – vaikas be kojinių, o jei dar žiemą, tai išvis gali prireikti raminamųjų. Tiesą sakant, specialistai teigia, kad namuose galima ir reikia vaikščioti basomis, net jei grindys šaltos. Normalu, kad jūsų kojos kartais šiek tiek šąla.
 
  • Nenešiosi kepurės – susirgsi meningitu. Priešingai populiariems įsitikinimams, meningitu negalima susirgti peršalus. Liga plinta labai skirtingai. Ir vis dėlto, pagal kitą mitą, daugiausiai šilumos netenkame būtent per galvą. Tai nėra visiška tiesa, mes vienodai prarandame šilumą iš visų kūno dalių. Nepaisant to, vis tiek geriau nešioti kepurę: šaltu oru lengva susirgti vidurinės ausies uždegimu.
 
  • Kuo skystis karštesnis, tuo greičiau sušilsite. Nors daugelis sušalusių mielai išgers puodelį karštos arbatos, tai nėra gera mintis. Specialistai teigia, kad gerdami karštus gėrimus jaučiame užplūstančią šilumą, nors iš tiesų galime, atvirkščiai, atvėsinti savo kūną, nes nuo karščio prakaituojame. Geriau teikti pirmenybę šiltiems gėrimams.
 
  • Šaltyje negalima sportuoti. Tyrimų duomenimis, esant žemai oro temperatūrai, organizmas sudegina daugiau kalorijų. Specialistai mano, kad treniruotis galima bet kokiu oru, net sningant ar lyjant, svarbiausia tinkamai apsirengti.
 
  • Kuo šiltesni namai, tuo geriau. Šilti ir jaukūs namai, žinoma, yra gerai, tačiau jei kambariuose per karšta, tai yra priežastis keisti temperatūros režimą. Specialistai mano, kad namuose turėtų būti apie +20 ℃. Sausas ir šiltas oras dirgina plaučius ir gerklas. Tad laikas prisukti šildymą ir įjungti oro drėkintuvus.
 
  • Prieš važiuodami pašildykite automobilį. Šis mitas kažkada buvo tikras. Automobilius su karbiuratoriumi prieš važiuojant reikėdavo pašildyti. Dabar automobilių dizainas pasikeitė, todėl net žiemą automobilis neturėtų būti šildomas ilgiau nei 30 sekundžių, nes automobiliuose yra sumontuoti davikliai, valdantys temperatūrą.
 
  • Norint sušilti, geriausia nusiprausti po šiltu dušu. Be jokios abejonės šilta vonia ar dušas leidžia greitai sušilti. Tačiau staigus temperatūros pokytis gali pažeisti mūsų odą ir gleivines. Geriausia išgerti ką nors šilto ir nesėdėti vienoje vietoje – pajudėti.
 
  • Žiemą visada storėjame, to išvengti nepavyks. Kai kurie žiemojantys gyvūnai prieš žiemą priauga svorio. Tai, pavyzdžiui, lokiai ir šikšnosparniai. Žmonės, keičiantis metų laikams, nepriauga svorio. Tačiau šis teiginys nėra visai nepagrįstas. Tyrimų duomenimis, dėl saulės šviesos trūkumo ląstelės gali aktyviau kaupti riebalus, bet jeigu žiemą priaugate svorio, tai tik dėl to, kad mažai judate. Pagal statistiką žiemą žmonės priauga 2 – 3 kg.
 
  • Turite dėvėti pėdkelnes, kitaip susirgsite artritu. Savaime artrito peršalimas nesukelia, o tik sustiprina jau esamus simptomus. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad sąnarių ligų paūmėjimą žiemą lemia ne tiek žema temperatūra, kiek atmosferos pokyčiai. Tačiau norėdamos neperšalti, verčiau rinkitės storesnes pėdkelnes.