Klimato atšilimas, miškų kirtimas, aplinkos tarša… Nereikia stebėtis, kad netolimoje ateityje galbūt nebeliks gražiausių gamtos kampelių. Vis dėlto reikia tikėtis geriausio – kad žmonija suvienys jėgas ir išsaugos bent dalį įspūdingo planetos palikimo.

 

"Didysis barjerinis rifas"

  • Velykų sala. Jau šiandien saloje pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje jaučiamas gėlo vandens ir elektros trūkumas. Šalį taip pat niokoja turistų minios. Jie nekontroliuojami vaikšto po smėlį, palieka šiukšles kalnuose, netyčia, o kartais specialiai niokoja monolitines akmens skulptūras ir labai jautrią salos ekosistemą. Vietiniai gyventojai taip pat nori riboti kasmet apsilankančių turistų skaičių.
 
  • Ledynai Antarktidoje. Mokslininkai skambina pavojaus varpais. Ledynai tirpsta 10 kartų greičiau nei Viduramžiais! Pasaulio aplinkos organizacijos galėtų pristabdyti tirpimo greitį, jei labiau ribotų leidžiamą šiltnamio efektų dujų kiekį ir kruizinių laikų kursavimą, o po kelerių metų iš viso uždraustų.
 
  • Maču Pikču. Prieš porą metų „UNESCO“ apribojo lankytojų skaičių iki 2500 per metus. Tačiau net ir tai yra per didelis kiekis žmonių, todėl Peru vyriausybė siekia dar labiau sumažinti turistų srautus.
 
  • Kilimandžaras. Aukščiausią Afrikos viršukalnę dengia sniego kepurė. Tačiau per pastarąjį šimtą metų 85 % sniego ištirpo, o lietaus kritulių buvo per mažai, kad vėl susidarytų toks pat sniego sluoksnis. Mokslininkų prognozės liūdnos – jau po 20 metų Kilimandžaras bus neatpažįstamas.
 
  • Didysis barjerinis rifas. Didėjantis turistų skaičius, dygliuotųjų jūros žvaigždžių, mintančių koralais, populiacijos augimas, tropinės audros, klimato atšilimas. Vandens rūgštingumas kasmet didėja ir dėlto nyksta unikali rifų sistema. Manoma, kad Žemės paviršiuje jo gali nebelikti jau 2100 metais.
 
  • Vjekeso ir Kulebros salos. Šiose salose JAV oro pajėgos rengė karinius bombardavimo mokymus, per kuriuos buvo stipriai nuniokota flora ir fauna. Kai bombardavimas baigėsi, salas užplūdo minios turistų ir toliau kenkė ekosistemai. Dabar saloms gresia realus išnykimas.
 
  • Tadžmahalas. Kiekvienais metais mauzoliejuje ir mečetėje Tadžmahale apsilanko nuo 3 iki 5 milijonų turistų. Gali būti, kad per ateinančius 5 metus „UNESCO“ iš viso uždraus lankytis šioje istorinėje vietoje. Jį taip pat naikina blogos aplinkos sąlygos ir pramonės veikla. Tadžmahalas jau dabar yra netekęs ankstesnio baltumo.
 
  • Venecija. Vandens lygis mieste kiekvienais metais padidėja 2 mm. Tai reiškia, kad Venecija pamažu skęsta. Mokslininkai prognozuoja, kad jau 2028 metais miestas bus nebegyvenamas, o 2100-aisiais atsidurs visiškai po vandeniu.
 
  • Madagaskaras. Po 35 metų Afrikos salos valstybės miškai bus arba iškirsti, arba sudeginti, gyventojai taip pat žus, jei nepavyks laiku išsigelbėti. Gėlas vanduo sudaro tik 5 % salos teritorijos, todėl gyvūnai negali saugiai migruoti po Madagaskarą. Saloje yra nemažai nematytų gyvūnų ir augalų rūšių, kurių galbūt mokslininkai niekada neturės galimybių ištirti ir aprašyti.
 
  • Maldyvų salos. 2008 metais po pražūtingo potvynio salose prezidentas vietiniams pasiūlė apsigyventi kitose vietose, pavyzdžiui Indijoje. 2009 metais sušaukė jis sušaukė vyriausybės posėdį po vandeniu, kad atkreiptų dėmesį į saloms gresiantį pavojų. Dėl klimato atšilimo sala, esanti 2 metrai virš jūros lygio, ateityje gali būti visiškai užtvindyta.