Vaikščiojimo meditacijos pradžia siejama su budizmu. Taip pat ji gali būti naudojama kaip dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfullness) praktikos dalis. Šis meditacijos būdas yra labai naudingas sveikatai: gali padėti jaustis labiau įsižeminusiems, ramesniems ir atgavusiems kūno ir sielos pusiausvyrą. Be to, ilgi pasivaikščiojimai padeda atrasti naujas, dar nepažintas apylinkes, labiau suprasti savo kūną ir mintis.

 

vaiksciojimas

Kas yra meditacinis vaikščiojimas?

 

Paprastai per meditaciją einama ratu, pirmyn ir atgal tiesia linija arba labirinte. Taip pat įmanoma atlikti meditaciją, einant ilgesnį bet kokį atstumą. Ėjimo tempas – lėtas ir gali keistis, priklausomai nuo pasirinktos technikos. Labai dažnai praktikuojantys vaikščiojimo meditaciją žmonės vaikščiojimo meditaciją įterpia tarp meditacijų sėdint. Keletas vaikščiojimo meditacijos pavyzdžių: kinhin, therevada ir vipasana. Eiti galima, pavyzdžiui, skaidant kiekvieną žingsnį į šešias dalis arba tiesiog sąmoningai judant erdvėje. Meditaciją vaikštant galima papildyti tam tikromis kvėpavimo technikomis arba vaikštant galima kalbėti mantrą.

 

10 priežasčių praktikuoti meditacinį vaikščiojimą:

 
  • Suaktyvina kraujotaką. Vaikščiojimo meditacija labiausiai patinka žmonėms, kuriems tenka daug ir ilgai sėdėti. Vaikščiojimas padeda suaktyvinti kraujotaką, ypač kojose. Gali padėti atsikratyti vangumo ir stagnacijos, pakelti energijos lygį.
 
  • Gerina virškinimą. Vaikščiojimas po valgio suaktyvina virškinimą, ypač, jei jaučiamas sunkumo, pilnumo jausmas skrandyje. Kūno judėjimas padeda ir suvalgytam maistui judėti per virškinamąjį traktą ir gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo.
 
  • Mažina nerimą. Norint sumažinti streso lygį organizme rekomenduojama meditaciją pradėti sėdint ir tik po to meditaciją pratęsti vaikščiojant. 2017 metų tyrimas parodė, kad jaunuoliai, kurie derina meditaciją sėdint ir vaikštant, pasiekė geresnių rezultatų, mažindami nerimą. Ta grupė, kuri meditavo tik vaikščiodama, tokių gerų rezultatų nepademonstravo.
 
  • Gerina cukraus lygį ir apykaitą kraujyje. Nedidelės apimties 2016 metų tyrimas parodė, kad budizme praktikuojama vaikščiojimo meditacija turi teigiamą įtaką cukraus lygiui kraujyje ir apykaitai žmonėms, sergantiems II tipo diabetu. 12 savaičių 3 kartus per savaitę po 30 minučių savanoriai vaikščiojo įprastai arba praktikuodami dėmesingo įsisąmonimo meditaciją. Tyrimų rezultatai buvo geresni tų, kurie praktikavo meditaciją.
 
  • Palengvina depresiją. Svarbu išlikti aktyviems, ypač vyresniame amžiuje. Reguliari mankšta gerina fizinio pasirengimo lygį ir gerina nuotaiką, kuri vyresnio amžiaus žmonėms neretai būna prastesnė negu jaunimui.
 
  • Gerina bendrą savijautą. Jei įmanoma, stenkitės vaikščioti parkuose, soduose, vietose, kur yra medžių, nes tai gali pagerinti bendrą savijautą ir jaustis labiau subalansuotiems. Galima išbandyti Japonijoje populiaras miško maudynes (Shirin-yoku). Tai padės atsipalaiduoti ir pagerinti smegenų veiklą.
 
  • Gerina miego kokybę. Norint, kad mankšta teiktų naudą, ji nebūtinai turi būti labai intensyvi. 2019 metų moksliniai tyrimai rodo, kad paprastas pasivaikščiojimas prieš miegą gerina miego kokybę.
 
  • Vaikščioti smagu. Įtraukus sąmoningumo meditacijos aspektą į kasdienę fizinio aktyvumo rutiną, ji tampa smagesnė. Dauguma žmonių sutinka, kad vaikščioti medituojant smagiau nei bėgti ant bėgimo takelio ar kilnoti svarmenis sporto klube.
 
  • Sužadina kūrybingumą. Meditacija padeda pamatyti aiškiau, padeda sukoncentruoti dėmesį į savo mintis, o tai gali padidinti kūrybingumą. Pasivaikščiojus gali būti lengviau spręsti problemas arba generuoti naujas idėjas.
 
  • Lavina pusiausvyrą. Vaikščiojimo meditacija gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir judesių koordinaciją. Vaikščiojant ir medituojant atkreipiamas dėmesys į kojų ir kulkšnių judesius. Vaikštoma lėtai, pajaučiant, kaip juda kiekvienas kūno raumenėlis.