Per šį karantiną tikriausiai daugelis buvo ne kartą atsidūręs situacijoje, kai sukilo pyktis. Trintis tarp namiškų ir būtinybė leisti laiką tarp keturių namų sienų padaro savo. Todėl labai svarbu mokėti konstruktyviai reaguoti į pyktį. Neišmokus pykčio ir neigiamų emocijų suvaldyti gresia tik visiškų menkniekių likti vieniems, įskaudintiems ir nesuprastiems. Visų pirma reikia pasakyti, kad jausti pyktį yra normalu. Normalu, kad susierzinate ir supykstate pakliuvę į transporto kamštį arba tada, kai vaikas nesutinka su jūsų nustatytomis taisyklėmis. Tačiau pyktį reikia suvaldyti pozityviai, kol dar nepasireiškė jo destrukcinė galia. Nekontroliuojamas pyktis gali pakenkti tiek paties žmogaus sveikatai, tiek santykiams su aplinkiniais. Štai keletas patarimų, kaip išmokti suvaldyti pyktį, kai emocijos paima viršų.

 

pyktis

10 patarimų, kaip sutramdyti pyktį:

 
  • Pagalvoti prieš ką nors sakant. Akimirkos įkarštyje lengva pasakyti kažką, dėl ko vėliau gailėsitės. Reikėtų pasistengti skirti kelias minutes surinkti savo mintis, prieš ką nors sakant ir leisti kitiems, kurie taip pat yra įsitraukę į konfliktą, padaryti tą patį.
 
  • Pyktį išreikšti tik tuomet, kai esate nurimę. Kai jau galėsite mąstyti blaiviai, išreikškite savo nusivylimą ir pasipiktinimą tvirtai, bet nesistengiant konfrontuoti. Aiškiai ir tiesiai išsakyti savo abejones ir poreikius, neįžeisdami ir nebandydami kitų kontroliuoti.
 
  • Pasportuoti. Fizinė veikla gali padėti sumažinti stresą, dėl kurio galėjote tapti pikti. Todėl, pajutus kylantį pyktį, rekomenduojama išeiti greitu žingsniu pasivaikščioti ar pabėgioti, leisti laiką užsiimant mėgstama fizine veikla.
 
  • Padaryti pertraukėlę. Pertraukos nėra tik vaikams. Rekomenduojama per įtemptas dienas leisti sau pasidaryti bent keletą trumpų pertraukėlių. Kelios minutės tylos ir ramybės gali padėti pasijusti geriau ir geriau pasiruošti susidoroti su tuo, kas jūsų laukia, negu tada, kai tenka su tuo dorotis, kai esate sudirgę ir pikti.
 
  • Identifikuoti galimus problemos sprendimo būdus. Užuot koncentravę dėmesį į tai, kas sukėlė pyktį, stengtis pagalvoti, kaip būtų galima šią problemą išspręsti. Ar pyktį sukėlė netvarka vaiko kambaryje? Tuomet uždarykite duris. Ar jūsų partneris kiekvieną vakarą vėluoja vakarienės? Tuomet planuokite vakarienę šiek tiek vėliau arba susitarkite, kad kelis kartus per savaitę valgote atskirai. Priminkite sau, kad pyktis niekuo nepadės, bet gali tik dar labiau pabloginti situaciją.
 
  • Kalbėti tik apie save. Vengti kritikuoti ir kaltinti – tai tik padidins įtampą. Kalbėti tik iš savo perspektyvos. Pavyzdžiui, sakyti: „Aš nusiminiau, kad pakilai nuo stalo, nepasisiūlęs padėti suplauti indus”, o ne: „Tu niekada neužsiimi namų ruoša”.
 
  • Nelaikyti savyje nuoskaudų. Atleidimas yra galingas įrankis. Jeigu leisite pykčiui ir kitoms negatyvioms emocijoms aptemdyti pozityvius jausmus, pakliūsite į uždarą nuolatinio kartėlio ir gyvenimo neteisybės ratą. Tačiau, jeigu atleisite tam, kuris jus supykdė, jūs galbūt pasimokysite iš šios situacijos ir sustiprinsite santykius.
 
  • Įtampai sumažinti pasitelkti humorą. Juokas padeda išsklaidyti įtampą. Pasitelkite humorą, kad tenka susidurti su kažkuo, kas jums kelia pyktį ir nerealistiškus lūkesčius. Tačiau vengti sarkazmo – tai gali žeisti jausmus dar labiau.
 
  • Praktikuoti atsipalaidavimo metodus. Kai sukyla pyktis, verta prisiminti visus įmanomus atsipalaidavimo būdus. Galima daryti gilaus kvėpavimo pratimus, įsivaizduoti atpalaiduojančią sceną, kartoti sau frazę: „Nusiramink”. Taip pat galima klausytis muzikos, rašyti dienoraštį, atlikti keletą jogos pozų – daryti viską, kas padėtų atsipalaiduoti.
 
  • Suprasti, kada laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Išmokti kontroliuoti pyktį visiems ir visada yra didelis iššūkis. Jeigu pyktis atrodo nebevaldomas, reikėtų nebijoti ieškoti profesionalios pagalbos. Gali padėti psichoterapija.