D. Britanijos premjeras II-ojo pasaulinio karo metais Winstonas Churchillis, pats kentėjęs nuo depresijos, vadino šią psichikos ligą – „Juoduoju šuniu“, kuris visada lydi, gąsdina, slegia, neleidžia užsiimti veikla, kurią anksčiau mėgote. Depresija gali sukelti mintis apie savižudybę. Jos kamuojamas žmogus net gali pamėginti tas mintis realizuoti. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad depresija yra išgydoma – reikia tik išdrįsti ieškoti pagalbos. Ir net jei „Juodasis šuo“ niekada jūsų visiškai nepaliks, kantrybė, humoro jausmas, gyvenimiška išmintis, disciplina gali suvaldyti net baisiausią šunį (jis bus paklusnus ir nekels jokio pavojaus).

 

Juodas šuo

Rugsėjo 10-oji skirta atkreipti į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų, kaip užkirsti joms kelią. Per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių. Tai be galo didelis skaičius, todėl šią problemą reikia spręsti ir nebijoti apie ją kalbėti. Depresija sergantys asmenys gyvena, mokosi ir dirba šalia mūsų. Dažniausiai ji kruopščiai slepiama po dirbtinėmis šypsenomis. Tačiau artimiausios aplinkos žmonėms šiek tiek labiau atsiveria. Ką sakyti, kai kitas žmogus užsimena, kad gyvenimas jam tapo nebemielas? Kaip jį paguosti, padrąsinti ir kaip priversti pakeisti savo požiūrį? Tokie klausimai sukasi galvoje tų, kurie bendrauja su sergančiaisiais depresija. Svarbiausia vengti kaltinimų. Jūsų užduotis – pasistengti, kad žmogus nusiramintų, pasijustų geriau ir nuoširdžiai patikėtų šviesesniu rytojum. Štai keletas frazių, kurių reikėtų vengti, kalbantis su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę.

 

10 frazių, kurių niekada nereikėtų sakyti apie savižudybę galvojantiems asmenims:

 
  • „Kaip tu gali galvoti apie savižudybę? Tavo gyvenimas nėra toks blogas.“ Galbūt iš pirmo žvilgsnio žmogaus, galvojančio apie savižudybę, gyvenimas neatrodo toks blogas. Skausmas gali slypėti giliai viduje. Tokiam žmogui gali pagerėti, jei jis pajaus, kad kažkas jį supranta ir užjaučia. Ši frazė demonstruoja kaltinimą, smerkimą ir netikėjimą, o ne supratimą.
 
  • „Ar bent pagalvojai, koks aš jausiuosi sugniuždytas ir įskaudins, jeigu tu nusižudysi?“ Jums brangus asmuo jau dabar jaučiasi siaubingai. Kaltės iškėlimas nepadės jam nusiraminti, nepaguos. Jis nesijaus suprastas ir dar labiau užsidarys savyje.
 
  • „Žudosi tik savanaudžiai.“ Tai sukelia kaltės jausmą. Visų pirma dėlto, kad daugelis žmonių, įvykdančių savižudybę, mano, kad jie bus našta artimiesiems, jei liks gyvi. Taigi, jie gali norėti sumažinti gyvenimo naštą brangiems žmonėms. Taip pasakydami jūs nesumažinsite kito žmogaus skausmo ir nepadėsite jam pabėgti nuo kančios.
 
  • „Žudosi tik bailiai.“ Tai skatina kaltės jausmą. Ši frazė nieko nereiškia. Daugelis žmonių bijo mirties. Pasiryžimas mirti nerodo žmogaus drąsos ar narsumo, bet taip pat nerodo ir bailumo.
 
  • „Tu iš tikrųjų taip negalvoji. Tu iš tikrųjų nenori mirti.“ Šie žodžiai dažniausiai išsprūsta, jaučiant stiprų nerimą ir baimę dėl kito žmogaus. Gali būti, kad žmogus iš tikrųjų apie tai rimtai galvoja. Jų prisipažinimą reikėtų vertinti rimtai, o ne bandyti sumenkinti.
 
  • „Tu turi tiek daug priežasčių gyventi.“ Tam tikrame kontekste ši frazė gali nuteikti optimistiškai, suteikti vilties ir priminti tai, ką jis turi gyvenime. Tačiau daugeliui žmonių, kurie galvoja apie savižudybę ir mano, kad neturi daug priežasčių gyventi, šis teiginys parodo, kad taip kalbantis žmogus neturi nė lašo supratingumo.
 
  • „Gali būti ir blogiau.“ Be abejo, gali būti ir blogiau, bet ta mintis neįkvepia džiaugsmo ir vilties. Yra du žmonės: vienam iš jų perdurta krūtinė, kitam – lūžusi koja. Tam, kurio krūtinė yra perdurta yra blogiau, bet tai nesumažina skausmo tam, kuriam lūžo koja. Todėl šis pasakymas neturi jokios vertės.
 
  • „Kiti žmonės turi ir didesnių problemų, bet jie nenori mirti kaip tu.“ Tiesa, bet tikriausiai pats žmogus jau yra apie tai galvojęs. Žmonės, kurie nori mirti, dažnai save lygina su kitais, bet vis tiek nori nutraukti gyvenimą. Jie jaučiasi brokuoti arba sugadinti. Lygindami juos su kitais tik dar labiau pabloginsite jų būklę, paskatinsite juos dar labiau save niekinti.
 
  • „Savižudybė – tai yra laikinų problemų sprendimo būdas.“ Paaugliams ši frazė gali būti labai veiksminga. Vis dėlto rekomenduojama kalbėti ne apie tai, o apie realų tikslą, kurį gali išsikelti žmogus, kad įveiktų savo problemas ir, nepaisant jų, gyventų prasmingą gyvenimą. Reikėtų kalbėti ne apie sprendimo būdus, bet apie tai, ką realiai galima padaryti.
 
  • „Pateksi į pragarą, jei nusižudysi.“ Jūsų artimas žmogus apie šią galimybę tikriausiai jau pagalvojo. Gali būti, kad pragaru jis apskritai netiki. Gali būti, kad jis tiki Dievu, kuris atleis savižudybę. Pasakymas, kad jie keliaus į pragarą, gali tik sustiprinti jų susvetimėjimo jausmą ir nugramzdinti į dar gilesnę depresiją.