Vienas iš dažniausiai žmonėms, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, aplankančių jausmų yra susierzinimas. Gali erzinti viskas, pradedant nuo lėtai einančių pėsčiųjų, žmonių, kurie traškina pirštų sąnarius arba kiti viešojo transporto keleiviai, per petį žvilgčiojantys į jūsų telefoną. Pasirodo, dažniausiai žmonės, kurie bando mūsų kantrybę, ne visada taip elgiasi sąmoningai. Maždaug 50 % tokių atvejų pagrindinė problema yra ne tie žmonės, bet mes patys.

 

erzinantys iprociai

10 erzinančių įpročių ir ką jie iš tikrųjų reiškia:

 

  • Paliekami nešvarūs indai. Niekam nepatinka plauti indų. Jutos universiteto šeimos ir vartotojų studijų docentas Danas Carlsonas teigia, kad priešingai nei gaminant maistą arba dirbant sode, už indų plovimą mes nesame kažkuo apdovanojami. Todėl žmonės nesidžiaugia, kai reikia tai daryti. Kartais žmonės specialiai palieka gabalėlį maisto keptuvėje, gal turėtų pasiteisinimą, kodėl neplauna indų. Pavalgius, ypač mėsos, sūrio, kiaušinio, organizme išsiskiria serotoninas, todėl viskas, ko norisi – tai pagulėti, o ne pulti plauti indus.

 

  • Švaistymasis pinigais. Nekritikuokite žmonių, kurie visada padavėjui palieka daugiau arbatpinigių negu reikia, Tokie žmonės gali turėti rimtų psichologinių problemų. Asmenys, mėgstantys demonstruoti savo pranašumą ir turtą, vaikystėje greičiausiai nepatyrė pakankamai tėvų meilės ir rūpesčio.

 

  • Kalbėjimas garsiai telefonu, esant viešose vietose. Šiandien blogo tono ženklas yra atsiliepimas į skambutį, esant tarp kitų žmonių. Kalbėdami telefonu viešai verčiate ir kitus klausytis pokalbio, nors galbūt kiti to ir nenori. Mums taip nepatinka girdėti svetimų pokalbių, nes, kai kitas žmogus kalba telefonu, mūsų smegenys persijungia į dialogo režimą ir stengiasi nuspėti kitą frazę. Tačiau negirdint kito pašnekovo žodžių, normalus dialogas neįvyksta ir verčia mus jaustis nepatogiai. O žmonės, kurie viešai kalba telefonu, jaučia pasitenkinimą, nes jie dalijasi savo emocijomis su kitais ir jų kūnas gamina dopaminą, dėl kurio jie jaučiasi kažką gero iš to gaunantys.

 

  • Žmonių lietimas kalbant arba atstumo nesilaikymas. Kai kurie žmonės nežino, kas yra asmeninė erdvė. Kalbėdami jie prieina per arti arba blogiau – netgi mus liečia. Kalifornijos technologijos instituto neuromokslininkai nustatė, kad smegenų migdolinių kūnų pažeidimai gali būti atsakingi už tai, kad kai kurie žmonės nejaučia, pažeidę kito asmeninę erdvę. Jeigu nesate tikri, ar jūsų migdoliniai kūnai yra sveiki, prisiminkite, kad normalus atstumas, bendraujant su žmonėmis Vakarų kultūroje yra nuo 1 iki 2 metrų.

 

  • Sprendimas nusikelti bagažą nuo viršutinės lentynos, vos lėktuvas pasiekia žemę. Dažnai skraidantys lėktuvais žmonės stebisi žmonėmis, kurie, vos lėktuvui nusileidus, stojasi ir ima bagažą iš viršutinės lentynos, nors dar nėra tokio leidimo tai daryti. Yra keletas priežasčių, kodėl žmonės taip elgiasi. Visų pirma jie nekenčia eilių. Jie mano, kad jeigu susiruoš anksčiau, tai greičiau išeis iš lėktuvo. Antra priežastis yra ta, kad žmonės, pamatę, kad kiti ima savo daiktus ir stojasi iš vietų irgi pradeda elgtis taip pat, galvodami, kad jie juk ne prastesni. Trečia priežastis gali būti varginanti klaustrofobija, kai žmonės negali ilgai išbūti uždaroje patalpoje.

 

  • Rašiklio spaudymas, beldimas į stalą ar žaidimas su daiktais, kurie yra po ranka. Gali būti, kad žmogus, kuris taip daro nenori nieko suerzinti, o tik bando atsipalaiduoti. Tokie veiksmai gali rodyti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nervingumą, autizmo spektro sutrikimus. Įprasti veiksmai gali erzinti ir kenčiant nuo mizofonijos.

 

  • Žiūrėjimas į kito asmens telefoną. 97 % žmonių yra žiūrėję į kito žmogaus telefoną, bet tik keli žmonės tai daro iš piktavališkų paskatų. Dažniausiai tai pradedama daryti iš nuobodulio. Kai esate viešajame transporte, jūsų smegenys telefoną palaiko įdomiausiu dalyku aplink, todėl taip sunku atsispirti pagundai žvilgtelėti. Norint išvengti nepageidaujamų žvilgsnių galima ant telefono ar planšetės užsidėti specialų apsauginį ekraną, dėl kurio taps neįmanoma skaityti telefone, žvelgiant iš tam tikrų kampų.

 

  • Ėjimas per lėtai autobusų stotyse arba oro uoste. Labai dažnai žmonės mano, kad tie, kurie vaikšto lėtai, sulaužo kažkokias nerašytas tokių vietų taisykles, tarsi yra toks dalykas kaip normalus ėjimo greitis. Realybėje žmonės eina skirtingu greičiu, priklausomai nuo savo fizinės būklės ar vadinamojo vidinio laikmačio. Todėl kitą kartą, kai susinervinsite dėl per lėtai einančių pėsčiųjų, prisiminkite, kad Usainui Boltui jūs patys irgi atrodytumėte kaip lėtai slenkančios sraigės.

 

  • Pirštų sąnarių traškinimas. Noras ištiesti pirštų sąnarius yra susijęs su noru atsipalaiduoti po sunkios dienos. Tai nepavojinga, bet geriau tą daryti, kai esate vieni.

 

  • Naudojimas per daug kvepalų. Net, jei kvepalų naudojote visai nedaug, kažkam jų kvapas gali sukelti galvos skausmą ar net alerginę reakciją. Izraelio mokslininkai pataria neskubėti kritikuoti žmonių, naudojančių per daug kvepalų, nes gali būti, kad jie kenčia nuo depresijos. Vienas iš depresijos simptomų – suprastėjusi uoslė, todėl žmogus gali pats nejausti, kad nuo jo dvelkia taip, tarsi jis ant savęs būtų užsipylęs visą buteliuką kvepalų.