Žiemą dažnos peršalimo ligos ir gripas. Šios ligos dažniausiai aplenkia tuos, kuriems netrūksta vitamino D. Šaltuoju metų laiku mitybą reikėtų praturtinti ne tik produktais ar papildais, turinčiais vitamino C, bet ir D.

 

Saulės šviesos trūkumas ir skurdesnė mityba šaltymečiu – pagrindinės priežastys, kodėl atsiranda vitamino D trūkumas. Nusilpus imuninei sistemai organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms.

 

Vitaminas D stiprina imuninę sistemą ir turi antimikrobinį poveikį, todėl sumažėja tikimybė peršalti ir susirgti gripu. Pastarasis vitaminas taip pat apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jo reikia, kad kaulai būtų stiprūs.

 

Ryšys tarp peršalimo ligų ir vitamino D trūkumo vis dar tiriamas. Esant šio vitamino trūkumui, jį reikėtų vartoti kasdien.

 

Geriausias natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Kartais manoma, kad atvirame lauke reikėtų praleisti labai daug laiko, kad pasigamintų pakankamai vitamino D. Tačiau saulės spinduliai yra kenksmingi.

 

Ilgai būnant saulėje gali atsirasti odos pažeidimų, net odos vėžys. Teigiama, kad saulės spinduliais užtektų pasimėgauti porą minučių kiekvieną rytą ir vakarą. Žinoma, šaltuoju metų laiku dažnai to padaryti yra neįmanoma.

 

Nors saulės spinduliais žiema nelepina, tačiau vartoti maisto papildus nėra būtina. Vitamino D yra natūraliuose maisto produktuose, kuriuos šio metų sezonu rekomenduojama vartoti dažniau nei įprastai.

 

Vitamino D yra lašišoje, plekšnėje, pieno produktuose, grūduose, kiaulienoje, kiaušiniuose, grybuose, jautienos kepenyse. Sakoma, kad rikotos sūryje yra 5 kartus daugiau vitamino D nei kitų rūšių sūriuose.