Mokslininkai patvirtino, kad vienatvė kenkia psichologinei ir fizinei sveikatai. Kita vertus, galima manyti, kad iš esmės visi gimstame ir mirštame vieni, o būnant su kitu kuriama bendrumo iliuzija… Gal vienatvė taip pat turi savų privalumų?

 

vienatve

Vienatvė ar vienišumas?

   

Statistika rodo, kad nuo 1996 m. vienų gyvenančių žmonių kas 10 m. padaugėja beveik trečdaliu. Taip yra dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, augančio nesituokiančių ir išsiskyrusių žmonių skaičiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje namų ūkių, kuriuos sudaro vienas žmogus, yra apie 30 %. Daugiau nei pusė visų šalies moterų netekėjusios arba išsiskyrusios. Žinoma, tai nereiškia, kad tiek daug žmonių jaučiasi vieniši. Psichologai teigia, kad reikia atskirti vienatvę nuo vienišumo. Būti vienam nebūtinai blogai, nes ne visi tokie asmeny jaučiasi vieniši. Vienatvė – tai buvimas vienumoje. Ši patirtis nebūtinai neigiama. Kartais žmogui reikia pabūti su savimi, todėl jis atsiskiria sąmoningai. Tokiu atveju vienatvė neslegia, nes asmeniui nieko netrūksta. O vienišumas, kai trūksta socialinio kontakto, t. y. bendravimo, buvimo su aplinkiniais. Žmonės – socialios būtybės. Visiems reikia užmegzti artimą ryšį su kokiu nors asmeniu. Tik būdami su kitu geriausiai jaučiame ir suvokiame save. Tyrimai rodo, kad net apie 40 % žmonių jaučiasi vieniši.

 

Turint antrąją pusę neapsisaugoma nuo vienišumo

 

Žvelgiant giliai ir filosofiškai – visi žmonės gimsta ir miršta vieni. Vienišumas – stiprus egzistencinis nerimas, kurį žmogus jaučia, kai suvokia, kad jo niekas visiškai nesupras, besąlygiškai nepriims tokio, koks yra iš tiesų. Ilgai bandoma šią tiesą paneigti. Maži vaikai remiasi į savo tėvus, paaugliai supratimo ir palaikymo ieško bendraamžių draugijoje, o vėliau to tikimasi ir iš antrosios pusės. Sukurti pastovūs santykiai sujungiant save su kitu – mėginimas visam laikui pabėgti nuo vienišumo. Tačiau net ir šiuo atveju egzistencinis vienišumas visiškai neišnyksta, nors ir gali kuriam laikui pasitraukti. Suvokus, kad partneris nesupranta iki galo, pradžioje pykstama ir nusiviliama juo, galiausiai pajuntamas gilus vienišumas. Esant stipriai partnerių krizei, prastam santykių periodui, didėja tikimybė, kad poros kontaktas susilpnės, kils vienišumo jausmas. Jau kuriant santykius svarbu suprasti, kad ir kokie artimi mylimieji būtų, vis tiek yra skirtingi, turi nevienodų poreikių. Pabrėžtina, kad egzistuoja ne tik poros bendrumų, bet ir skirtybių laukas. Tyrimai rodo, kad net apie 62 % susituokusių arba su partneriu gyvenančių žmonių jaučiasi vieniši. Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad moterys labiau nei vyrai išgyvena vienatvės jausmą, kai yra susituokusios. Didžiausia rizika pasijusti vienišam – būnant 45–49 metų. O susituokę didmiesčių gyventojai dažniau jaučiasi vieniši nei gyvenantys provincijoje. Pasak specialistų, svarbiausia vienišumo dviese priežastis – ilgai trukęs negebėjimas spręsti santykių problemų. Tačiau tikinčius, kad naujas mylimasis padės išsikapstyti iš vienišumo, specialistai įspėja. Nauji meilės santykiai kurį laiką kuria bendrumo iliuziją, bet jei asmuo iki tol nesijautė laimingas ir vertingas būdamas pats su savimi, kitas partneris džiugins tik trumpam.

 

Kaip kenkia vienišumas?

 

Čikagos universitete (JAV) atlikti tyrimai parodė, kad vienišų asmenų smegenys kitokios nei tų, kurie nesijaučia vieniši. Jų smegenų sritys, atsakingos už apdovanojimus ir pasitenkinimą, pasižymi itin mažu aktyvumu. Vienišumas kelia nuolatinį nerimą. Asmenys, kurie jaučiasi vieniši, jautriau reaguoja į negatyvius gyvenimo įvykius. Tyrimai taip pat atskleidė, kad vienišumas gali paskatinti elgtis asocialiai. Vienatvė labai glaudžiai siejasi su depresija. Tyrimai rodo, kad vieniši vyrai ir moterys net 80 % dažniau vartoja vaistus nuo depresijos. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad dėl vienatvės gali silpti atmintis, lėtėti smegenų funkcijos, pasireikšti pirmieji demencijos simptomai. Vieniši seneliai net 64 % dažniau serga silpnaprotyste. Vienišumas taip pat gali paveikti asmens imuninę sistemą. Žmones, kurie jaučiasi vieniši, dažniau pakerta virusai, be to, jų organizme kaip atsakas į vienišumo sukeltą stresą dažniau susidaro uždegiminių junginių. JAV mokslininkai, kurie 20 metų stebėjo daugiau nei 2000 asmenų, vyresnių nei 50 m., sveikatą, nustatė, kad vieniši žmonės 2 kartus dažniau miršta vos sulaukę pensinio amžiaus nei aktyvūs jų amžininkai. Vyresniame amžiuje vienatvė net 14 % padidina riziką mirti anksčiau laiko. Be to, izoliuotumo ir nereikalingumo jausmai sukelia insultą, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas 2 kartus dažniau nei antsvoris.

 

Vienatvės privalumai

 
  •  Jei sutuoktinis smurtauja fiziškai ar psichologiškai, naudingiau būti vienam.
  • Vienatvė gali padėti suvokti, kas esate iš tiesų, atsakyti į egzistencinį gyvenimo prasmės klausimą – ką veikiu šiame gyvenime?
  • Vienatvė paskatina daugiau dėmesio skirti savirealizacijai, karjerai, altruistinei veiklai, tarkime, labdarai.
  • Užmezgant artimą ryšį visada išlieka patirti didžiulį emocinį skausmą jiems nutrūkus.
  • Tyrimai atskleidė, kad asmenys, neturintys partnerių, palaiko geresnius santykius su draugais, šeimos nariais ir kaimynais.
  • Vieniši žmonės labiau rūpinasi savo išvaizda ir dažniau sportuoja.
  • Tyrimai rodo, kad vienišiai labiau mėgaujasi savo darbu ir jį vertina.
 

Įdomu

 
  • Apie 40 % žmonių nuolat jaučiasi vieniši.
  • Lyginant išsiskyrusių, našlių ir niekada nesituokusių asmenų vienišumo jausmą paaiškėjo, kad vienišiausi jaučiasi išsiskyrusieji. Apie 27 % jų teigė, kad patiria vienatvę. Taip pat jautėsi apie 21 % našlių, 15 % tų, kurie niekada nebuvo susituokę.
  • Čikagos universiteto mokslininkų tyrimas, atliktas su 5000 žmonių, atskleidė, kad vienišumu galima užsikrėsti, t. y. emocinę būseną galimą perduoti kitam žmogui.
  • Katė gelbsti nuo vienatvės, ramina, mažina kraujospūdį. Jos biologinis ritmas stabilizuoja širdies veiklą, slopina sąnarių ir galvos skausmus, greitina žaizdų gijimą, gydo vidinius uždegiminius susirgimus.
  • Mokslininkai sulyginę įvairių kenksmingų veiksnių žalą konstatavo, kad vienišumas 2 kartus blogiau nei antsvoris, kenkia taip pat, kaip ir 15 per dieną surūkomų cigarečių.
  • JAV mokslininkai nustatė, kad televizija tarsi surogatas vienišiems žmonėms, kuriems stinga socialinių santykių, juos keičia nedarnūs. Nemaža dalis asmenų pasitenkina šiuo santykių pakaitalu.
  • JAV atliktos apklausos parodė, kad 75 % moterų teigia, jog verčiau liktų vienos, bet laimingos, nei būtų nepatenkintos santykiais su sutuoktiniais. Šiai minčiai pritaria kur kas mažiau vyrų – apie 58 %.
  • Manoma, kad dėl šiuolaikinio individualizmo, gyvenimo didmiesčiuose žmonės jaučiasi vieniši.
 

Specialisto komentaras

Dr. Viktorija Grigaliūnienė, psichologė, lektorė.

 

Ar gali žmogus tapti laimingas gyvendamas vienas? Nesuradęs antrosios pusės, išsiskyręs ar pagyvenęs asmuo?

 

Reikėtų suprasti, kad vienatvė ir vienišumas – skirtingi dalykai. Vienatvė – fizinė izoliacija. Kiekvienam žmogui kartais reikia pabūti vienam, su savimi ir mintimis. Tai būtina savianalizei, asmeniniam tobulėjimui. Nemažai žmonių negeba būti vieni, bijo kontakto su savimi. Visai kas kita – gyventi vienam, neturėti šeimos, artimų žmonių. Daug mokslinių tyrimų rodo, kad vienišų asmenų gyvenimo kokybė prastesnė. Mažiau dėmesio skiria savo sveikatai, mitybai, jų gyvenimo trukmė trumpesnė, dažniau serga. Žmonės – socialios būtybės, kurios turi bendrauti su kitais, jaustis reikalingi, mylimi. Tikriausiai sunkiausiai būti vieniems seniems ir neįgaliems asmenims. Tačiau ir žmogus, kuris gyvena vienas, gali palaikyti artimą ryšį su kitais ir nesijausti vienišas. Tai priklauso nuo kiekvieno individo asmenybės ir to, kaip jam pavyksta tvarkytis gyvenime.

 

Prie vienatvės įprantama?

   

Žmonių psichika adaptuojasi prie situacijos. Asmenys, gyvenantys vieni, prisitaiko, susitvarko savo gyvenimą, jaučiasi gerai. Kad nejaustų vienatvės, jie daro viską: realizuoja save, bendrauja su kitais, kažką kuria, pasineria į mėgstamą veiklą, suartėja su giminaičiais ir pan. Taip asmuo jaučiasi reikalingas, patenkina bendravimo poreikius ir nesijaučia vienišas.

 

Dažnai išsiskyrę žmonės teigia, kad daugiau rimtų santykių (kitos santuokos) nenori.

 

Tai – gedėjimo etapas. Tai tarsi bandymas apgauti save, tam tikras laikinas savigynos mechanizmas. Tačiau su gamta nepakvosi. Jei tik yra galimybė, žmonės nori būti su kitais, ar tai būtų santuoka, ar draugystė. Tačiau gali nutikti ir taip, kad toks asmuo atras gyvenimo kelią apsupęs save kitais žmonėmis, neieškos naujo sutuoktinio.