Nors vasaros sezonas jau eina į pabaigą, tačiau rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai – dar vis pats darbymetis vestuvių organizatoriams. Ne vienerius metus asmenines šventes planuojanti vestuvių ir renginių koordinatorė Sabina Račkytė pasakoja, kad ilgą laiką naujoves nedrąsiai į savo šventes įsileisdavę lietuvaičiai, šiandien nebėra tokie konservatyvūs.

 

Vilmanto Morkvėno nuotrauka

 

Pasikeitusios vestuvių tendencijos

 

Vestuvių koordinatorė sako, kad vestuvių mados ateina ir išeina, todėl jaunavedžiams svarbiausia išsirinkti tai, kas patinka jiems patiems. Tačiau S. Račkytė pasakoja, kad šiais metais padaugėjo vestuvių, vykstančių nestandartinėse vietose, neretai atsisakoma sėdėjimo prie stalų, kuris paliekamas tik pagrindinio patiekalo metu, didesnis dėmesys skiriamas egzotinėms gėlėms ir apšvietimui.

 

„Jei žvelgtume iš dekoro pusės, šiemet labai populiarios egzotinės, nematytos gėlės, kaip pavyzdžiui, protėja, magnolija ar skabijoza. Jaunieji atsisako tradicinių spalvų ir nebebijo panaudoti spalvotų staltiesių ar servetėlių. Itin populiaru – mobilūs barai, kur profesionalūs barmenai sukuria tikrą šou, taip pat daugiau lėšų skiriama apšvietimui. Šiais metais itin populiarūs įvairūs šviestuvai, prožektoriai, kurie sukuria skirtingą atmosferą“, – pasakoja kartu su daugelį švenčių puošiančiais „Dekoro projektais“ dirbanti Sabina.

 

S. Račkytė pastebi, kad vis rečiau organizuojamos bendros šeimos fotosesijos, jaunieji į šventę atvyksta su savo transportu ir atsisako prieš keletą metų taip pamėgtų fejerverkų ar ugnies šou. Taip pat jaunavedžiai atsisako tradicinio lietuviško maisto, kurį keičia italų, prancūzų ar net meksikiečių virtuvėmis.

 

Vilmanto Morkvėno nuotrauka_1

 

Keliant vestuves, svarbu įsivertinti ir savo finansines galimybes

 

S. Račkytė sako, kad griežtų ribų biudžetui nėra, kiekviena pora jį apsibrėžia individualiai: „Šiais metais vidutinis vestuvių biudžetas yra apie 15-20 tūkst. eurų. Vestuvės su didesniu biudžetu turi daugiau sudedamųjų dalių. Dažnai vakaro metu būna ne vienas, o keletas atlikėjų, didesnis dėmesys skiriamas dekoracijoms, samdomas žinomesnis vedėjas ar fotografai. Jei skiriama daugiau finansų, atsiranda daugiau galimybių pasiūlyti kažką naujesnio, įdomesnio.“

 

Nors kuklesnėse vestuvėse tenka pasispausti ir apgalvotai susidėlioti prioritetus bei išlaidas, tačiau švenčių ir vestuvių koordinatorė priduria, kad turint ir mažesnį biudžetą galima iškelti tikrai neprastas vestuves.

 

Vilmanto Morkvėno nuotrauka_3

 

Pasak vartojimo paskolų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovo Vaidoto Rimeikio, nėra lengva konkrečiai įvardinti, ar lietuvaičiai ima paskolas vestuvėms, nes dažniausiai klientai nepatikslina kam, bus skiriama pasiskolinta suma.

 

„Paskutinių pusės metų duomenys rodo, kad klientai nėra linkę nurodyti vartojimo kredito paskirties, net 9 iš 10 pažymi „kita“. Dažniausiai žmonės įvardina paskirtį, skolindamiesi būsto renovacijai ar įsigydami automobilį, tam skolinasi iki 15 tūkst. eurų. Prielaidą, kad žmonės visgi kreipiasi dėl papildomo finansavimo šventei, galima daryti iš augančių paslaugų tiekėjų poreikio bendradarbiauti. Pavyzdžiui, sodybų, restoranų savininkai, šventinių pramogų organizatoriai papildomo finansavimo paslaugas nori pasiūlyti būsimiems jaunavedžiams“, – sako „Mokilizingas“ komercijos vadovas V. Rimeikis.

 

Kompanijos atstovas pažymi, kad planuojant vestuves, svarbu įsivertinti ir savo finansines galimybes bei šiai šventei pradėti ruoštis iš anksto. „Pradėjus planuoti vestuves, vertėtų apsvarstyti visas galimas šventės išlaidas ir atidžiai susiplanuoti biudžetą. Kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo mažesnė finansinė našta jaučiama atėjus šventei. Mes jaunavedžiams patariame galvoti apie ateitį ir prieš imant vartojimo paskolą asmeninei šventei gerai įvertinti visas galimas rizikas ir tai, ar pora galės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – pataria V. Rimeikis.

 

Vilmanto Morkvėno nuotrauka_2

 

Užsienis – vis dar populiari kryptis

 

Pasak šiemet jau daugiau nei dvidešimt vestuvių suplanavusios Sabinos, anksčiau tik iki 10 proc. santuokų būdavo sudaromos ne Lietuvoje, tačiau šiandien šis procentas tik didėja.

 

„Anksčiau sau tai leisdavo tik didesnes finansines galimybes turintys jaunieji, o dabar tai svarsto vos ne kas trečia pora. Žinoma, tai ir kainuoja nemažai, nes jaunieji visada stengiasi apmokėti svečių kelionės ir nakvynės išlaidas, nors tai tikrai nėra būtinybė. Tarkime, daugelyje Europos šalių priimta, kad svečiai patys pasirūpina savo atvykimu ir apgyvendinimu. Taip pat šiuo metu dar vis itin populiaru išvykti į kokią nors egzotinę šalį ir susituokti tik dviese, be svečių pulko, kas tikrai leidžia sutaupyti pinigų“, – sako vestuvių ir renginių koordinatorė S. Račkytė.