Svaigios vaivorų uogos prinoksta liepos – rugsėjo mėnesiais miškuose, pelkėse, nederlinguose smėlio dirvožemiuose. Vaivorų arba girtuoklių uogos gali būti vadinamos mėlynių ir šilauogių giminaitėmis. Uogos dera ant šakotų, maždaug 1 metro aukščio krūmelių. Vaivorų uogos – truputį pailgos, melsvos ar pilkšvos, šiek tiek pabalusios.

 

Natūraliojoje medicinoje vaistams gaminti naudojami vaivorų lapai ir uogos. Uogų sultys gerina skrandžio sulčių sekreciją, gydo skrandžio ligas, skorbutą (uogos – puikus vitamino C šaltinis), dizenteriją, stiprina imuninę sistemą, gali padėti, sergant mažakraujyste ir chroniškomis odos ligomis. Lapų nuoviras šiek tiek laisvina vidurius, apsaugo nuo šlapimo takų infekcijų. Uogų ir lapų nuoviras mažina temperatūrą. Išoriškai naudojamas, gydant žaizdas. Uogos nėra kaloringos ir turi daug naudingų medžiagų, todėl tinka dietinei mitybai. Nors vaivorai nėra labai populiarios uogos, kartais klaidingai laikomos nuodingomis, tačiau iš jų verdamos skanios ir labai naudingos sveikatai uogienės, kompotai, spaudžiamos sultys.

 

Kodėl vaivorai taip svaigina nėra tiksliai žinoma. Galbūt toks poveikis atsirado dėl parazituojančio grybo, gal dėl gailių, kurie dažnai auga tose pačiose vietose kaip uogos, o gal dėl to, kad anksčiau būdavo populiarus vaivorų vynas.