Valdžios, politikos ir įtakos atžvilgiu V. Leninas vis dažniau atsiduria savo pasekėjo J. Stalino šešėlyje, tačiau marksizmo idėjų pagrindinio skleidėjo ir bolševikų tėvo pamiršti negalima. V. Lenino gyvenimas išties vertas atskirų istorijos puslapių.

 

leninas

Vladimiras Leninas

Gimė 1870 m. balandžio 22 d.

Mirė 1924 m. sausio 21 d.

 

Rusas, nekentęs tautiečių

 

Šiandien V. Leninas pristatomas kaip Rusijos revoliucionierius, bolševikų partijos įkūrėjas, Sovietų Sąjungos steigėjas ir pirmasis jos vadovas. Tai žmogus, kuris per visą SSRS gyvavimo laikotarpį buvo garbinamas ir keliamas ant pjedestalo už nuopelnus rusams. Tačiau ar mylimas vadas iš tiesų to vertas?

 

Apie prieštaringą Vladimiro biografiją netilo kalbos dar egzistuojant Sovietų Sąjungai. Itin daug diskusijų kėlė revoliucionieriaus kilmė. Kai kurie kritikai teigia, kad V. Leninas nepuoselėjo jokių patriotinių jausmų Rusijai, o perversmą surengė vien iš asmeninių paskatų. Greičiausiai ne be reikalo jam vadovaujant smuko šalies ekonomika, o gyventojai atsidūrė ties bado riba. Ne be reikalo ideologinis lyderis vengdavo kalbėti apie savo šeimą. Mat V. Leninas rusiško kraujo turėjo mažai. Senelis iš motinos pusės buvo žydas, pati motina turėjo vokiškų šaknų. Tėvas kilęs iš kalmukų (totorių). Bolševikų vadovas augo Rusijoje, tačiau didelio prisirišimo šios šalies gyventojams nejautė. Pasak amžininkų, tai liudija ir išlikę Vladimiro laiškai – juose jis nevengia niekinamai atsiliepti apie rusų tautą. Manoma, kad ir Spalio revoliuciją V. Leninas surengė gavęs finansavimą iš vokiečių. Tiesa, nerusišką kilmę vadas kruopščiai slėpė. Visus su tuo susijusius dokumentus jis buvo įsakęs įslaptinti.

 

Ištikimoji bendražygė

 

Nadežda Krupskaja – V. Lenino žmona. Jie susituokė, kai V. Leninas gyveno tremtyje Sibire. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad santuokai juos paskatino aistringai įsiplieskusi meilė, tačiau istorikai šį ryšį linkę vertinti kaip dviejų ideologinių bendražygių sąjungą. Tuometinis artimas Vladimiro kolega L. Trockis rašė, kad Nadežda buvo „ištikima Lenino kompanionė, nepriekaištinga revoliucionierė ir viena tragiškiausių figūrų revoliucijos istorijoje“. Kodėl?

 

Vladimirą ir Nadeždą suvedė marksistinių idėjų propagavimas ir aktyvi revoliucinė veikla. V. Leninas ne kartą yra prisipažinęs, kad vargu ar galėtų gyventi su moterimi, kurios nuomonė ir politinės bei ideologinės pažiūros skirtųsi nuo jo. Kalbėta, esą poros santuokinis gyvenimas labiau priminė nuolatinį partijos reikalų aptarimą ir idėjines diskusijas negu asmeninius pokalbius ar juo labiau intymų bendravimą. Šiandien spėliojama, kad Nadežda galėjo sirgti skydliaukės liga, kuri sutrikdo menstruacijų ciklą. Taip aiškinama, kodėl V. Leninas ir N. Krupskaja nesusilaukė vaikų. Tačiau galbūt Nadeždos ir Vladimiro iš tiesų nesiejo aistringi jausmai. Aišku viena – juos tvirtai jungė ideologinė ištikimybė. Nė vienas nė karto nereikalavo skyrybų ir nekėlė pavydo scenų, o jų dėl ganėtinai laisvo V. Lenino elgesio tikrai galėjo būti.

 

Tikroji meilė

 

Tai, kad Inessa Armand buvo Vladimiro meilužė, buvo vieša paslaptis. Be abejo, Inessa taip pat aktyviai palaikė bolševikų ideologiją. Dar prieš sutikdama V. Leniną moteris buvo ištekėjusi už Alexanderio Armando ir pagimdžiusi jam keturis vaikus. Išaiškėjus romanui vyras nesiryžo nutraukti santuokos. Priešingai – jis visapusiškai palaikė žmoną: rėmė finansiškai, rūpinosi vaikais, mokėjo užstatus, kai ji dėl revoliucinės veiklos pakliūdavo į kalėjimą, padėdavo nelegaliai kirsti sienas ir t. t. O Inessa buvo ištikima V. Leninui. Susipažinusi su bolševikų vadu, ji tapo tarsi antrąja jo žmona. Tiesa, Nadežda niekur nedingo. Pasitaikydavo, kad laiką užsienyje jie leisdavo trise. Nežinia, ar N. Krupskaja toleravo meilužių santykius, tačiau šiaip ar taip ji negalėjo nieko pakeisti. Sklido kalbų, kad V. Lenino ir I. Armand meilės ryšys buvo vaisingas, t. y. pora susilaukė sūnaus. Pasakojama, kad mažylį priglaudė ir savu pripažino teisėtas Inessos vyras. Spėliojama, kad nesantuokinis Vladimiro sūnus Andrejaus Armando vardu gali būti palaidotas Lietuvoje, Marijampolės sovietinių karių kapuose. Pati Inessa mirė nuo choleros. V. Leninas jos garbei surengė valstybines laidotuves.

 

Netradicinės orientacijos šešėlis

 

Žmona leido Vladimirui visuomenės akyse susikurti tvirtą šeimos žmogaus įvaizdį. Tačiau griuvus Sovietų Sąjungai ir atvėrus slaptų archyvų puslapius apie V. Leniną paaiškėjo gana pikantiškų detalių. Į viešumą iškilo asmeniniai itin intymūs Vladimiro ir jo bendražygio Grigorijaus Zinovjevo laiškai. Jau nepaisant to, kad jie vienas kitą meiliai vadino Vova ir Geršeliu, istorikams žadą atėmė ir kai kurios seksualinės užuominos.

 

1917 m. pagal oficialius dokumentus V. Leninas buvo priverstas slaptytis. Slaptavietė buvo įrengta dviem asmenims, tačiau bolševikų vadui kompaniją palaikė tikrai ne žmona ir ne meilužė. Pasak slaptų įrašų, tai buvo G. Zinovjevas. Romantiškos atostogos tęsėsi neilgai. Netrukus V. Leninui teko išvykti Suomiją, tad ryšį teko palaikyti laiškais. Būtent iš jų šiandien sprendžiama apie netradicinę marksistinių idėjų propaguotojo orientaciją. Laiškai atskleidžia, kad meilužiai turėjo įsigiję bendrą būstą, kuriame retkarčiais leisdavo laiką. Kai kuriuose laiškuose galima pajusti ir pavydo gaidelių. Dažniau tai sklisdavo iš G. Zinovjevo pusės. Iš asmeninio susirašinėjimo aiškėja, kad V. Lenino meilužiu kurį laiką galėjo būti ir L. Trockis. Šis romanas ilgai netruko, mat L. Trockiui greičiausiai labiau patiko moterys. Apie homoseksualius Vladimiro ryšius ir jo santykius su vyrais žinojo ir Nadežda. Istorikai spėlioja, kad tai galėjo būti pagrindinė priežastis, dėl kurios V. Leninas nesusilaukė palikuonių.

 

Mįslinga mirtis

 

Garsus rusų gydytojas Ivanas Pavlovas yra pasakęs, kad Spalio revoliuciją įgyvendino pamišėlis, užsikrėtęs sifiliu. Užsienio žiniasklaida šią bolševikų vado mirties priežastį dažnai iškelia į diskusijų epicentrą. Kalbama, kad sifiliu ideologas galėjo užsikrėsti Prancūzijoje pasinaudojęs prostitutės paslaugomis. Ši nuomonė neturi tvirto pagrindo, mat toks elgesys nelabai derėtų su Vladimiro netradicine seksualine orientacija. Taigi spėliojama, kad sunkią ligą V. Leninas galėjo pasigauti ir linksmindamasis su kuriuo nors savo meilužiu.

 

Oficiali Sovietų Sąjungos įkūrėjo mirties priežastis – kraujo išsiliejimas į smegenis. Dar likus dvejiems metams iki išėjimo amžinybėn V. Leninas patyrė du insultus. Po antrojo jis liko paralyžiuotas ir turėjo pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos.

 

Egzistuoja ir dar viena Vladimiro mirties versija – apsinuodijimas. Spėjama, kad taip nutikti galėjo dėl 1918 m. įvykdyto pasikėsinimo. Į V. Leniną buvo paleistos trys kulkos, galimai švininės. Kalbama, kad būtent šis metalas galėjo apnuodyti organizmą ir net sukelti insultus.

 

Įdomu

 
  • Tikrasis vardas – Vladimiras Uljanovas.
  • Pseudonimas Leninas, istorikų teigimu, gali būti susijęs su Lenos upe, tekančia Sibire.
  • Mokėsi Kanazės universitete, Teisės fakultete, tačiau už revoliucinę veiklą buvo iš jos pašalintas.
  • Teigiama, kad Rusijoje yra apie 2 tūkst. V. Lenino paminklų, dar daugiau – apie 20 tūkst. – jo biustų.
  • Amžininkų tvirtinimu, V. Leninas buvo auklėjamas vokiškos drausmės dvasia.
  • Spėjama, kad Spalio revoliucijos vadas sirgo depresija ir visiškai neturėjo humoro jausmo.
  • Istoriniai šaltiniai liudija, kad prieš santuoką su Vladimiru Nadežda jau buvo kartą ištekėjusi.
  • Po mirties vado kūnas buvo balzamuotas ir laikomas paskubomis pastatytame mauzoliejuje.
  • Lenino mauzoliejuje yra apsilankę per 70 mln. žmonių.
  • Kalbama, kad kūno skrodimas po mirties buvo atliktas netinkamai. Neva dingo ir visi V. Lenino kraujo tyrimai.
  • Vyresnysis V. Lenino brolis buvo pakartas už pasikėsinimą į caro gyvybę.
  • Pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos V. Leninas partijos generaliniu sekretoriumi paskyrė J. Staliną, tačiau netrukus ėmė dėl to gailėtis. Tvirtinama, esą laiškuose jis rašė, kad J. Stalinas yra per šiurkštus.