Unikalūs gyvūnų gyvenimo tarpsniai

Gyvūnai, kaip ir žmonės, išgyvena vaikystę, paauglystę, pasiekia brandų amžių ir galiausiai sulaukia senatvės. Kuo ypatingas kiekvienas iš šių gyvenimo tarpsnių?

Katės gyvenimo tarpsniai

Kūdikystė: iki 2 mėn. Kačiukai gimsta akli ir kurti. Jie ima regėti ir girdėti praėjus 10-14 dienų po savo gimimo. Nepatariama mažylių atskirti nuo mamos, kol jie nesulaukia 10-12 savaičių. Iki tol murkliai dar nesavarankiški, nėra iki galo susiformavusi jų imuninė sistema. Vėliau kačiukai tampa vis labiau savarankiškesni ir smalsesni. Tada juos reikėtų pratinti atlikti gamtinius reikalus į dėžutę, pradėti maitinti suaugusių kačių maistu.

Vaikystė: 2 mėn – 1 metai. Jau vaikystėje kačiukus reikėtų pratinti prie specialios nagų draskyklės. Katės lytiškai subręsta būdamos 7 – 12 metų amžiaus. Visgi nepatartina tokio amžiaus kačių veisti, nes jos labai jaunos. Norint išvengti nepageidaujamo šeimos pagausėjimo gyvūną reikėtų sterilizuoti. Sterilizuoti galima 6 – 8 mėn. kates.

Paauglystė: 1 – 2 metai. Kai kurių veislių kačių paauglystė trunka šiek tiek ilgiau. Pavyzdžiui, Meino mėškėnai, bręsta iki 3 – 5-ųjų savo gyvenimo metų. Gali būti, kad murklė pradės draskyti baldus ar krėsti aibes. Tokiu atveju specialistai pataria nepasimesti, parodyti, jog toks elgesys nepageidautinas: apipurkšti katę vandeniu, sušnypšti. Už norimą elgesį pagirti, duoti skanėstų. Verta pasirūpinti, kad katė nenuobodžiautų – turėtų pakankamai žaislų, draskyklę. Jei tam yra sąlygos būtų puiku, jei namuose gyventų dvi katės. Šiuo metu reikėtų apsilankyti pas veterinarą ir katę paskiepyti, duoti antihelmintinių vaistų (nuo kirmėlių).

Brandus amžius: 2 metai – 10 metų. Tokio amžiaus katės pasižymi stipriausia sveikata, yra pačiame savo jėgų žydėjime. Rekomenduojama skirti murklei pakankamai dėmesio, kad ji nenuobodžiautų, pasirūpinti, kad ji turėtų pakankamai žaislų. Taip pat reikėtų reguliariai skiepyti (ypač jei katė išeina į lauką).

Senatvė: nuo 10 metų. Tokiame amžiuje neretai išryškėja sveikatos problemos, taigi gali būti, kad katei reikės skirti daugiau dėmesio. Kartais (bet ne visada) vyresnio amžiaus katės būna mažiau aktyvios, mažiau žaidžia ir dūksta. Tokio amžiaus katėms reikėtų vengtis streso, būti šiltose patalpose.

Šuns gyvenimo tarpsniai

Kūdikystė: iki 2 mėn. Šuniukai gimsta akli ir kurti. Regėti ir girdėti jie pradeda maždaug apie 10 – 14 savo gyvenimo dieną. Antrąją – ketvirtąją gyvenimo savaitę dygsta šuniukų dantys, mažyliai išmoksta atsistoti ir eiti. Pirmąsias aštuonias savo gyvenimo savaites gyvūnas turėtų gyventi kartu su savo mama, broliais ir seserimis. Šuniukams paaugus juos reikėtų po truputį pratinti prie bendravimo su žmonėmis: paglostyti, pakalbinti.

Vaikystė: 2 mėn – 1 metai. Manoma, kad pats svarbiausias metas šuniuko gyvenime – pirmieji gyvenimo mėnesiai iki pusės metų. Šiuo metu augintinį reikėtų paskiepinti. Tokiame amžiuje šuniuką reikėtų mokyti drausmės, pratinti prie vedžiojimo lauke. Taip pat reikėtų supažindinti su kuo daugiau naujų dalykų: kvapais, žmonėmis, kitais gyvūnais ir vaikais. Būtina parodyti, koks elgesys yra norimas, ir koks – ne.

Paauglystė: 1 – 2 metai. Šuns paauglystė savotiškai panaši į kačių arba žmonių. Gyvūnas daug dūksta, nori išmėginti šeimininko tolerancijos ribas. Jis lytiškai bręsta, taigi gali pradėti žymėti savo teritoriją arba elgtis agresyviai su kitais savo lyties šunimis. Reikėtų neprarasti kantrybės ir toliau auklėti šunį, siekti, kad jis klausytų komandų. Tokio amžiaus šunys dažnai mėgsta kramtyti baldus ir kitus daiktus. Reikėtų paslėpti savo brangiausius batelius ir pasirūpinti, kad augintinis turėtų pakankamai žaislų.

Brandus amžius: 2 metai – 10 metų. Šunį vis dar galima išmokyti naujų dalykų, tačiau sunkiau ir lėčiau, negu mažus šuniukus. Reikėtų augintiniui skirti pakankamai dėmesio, reguliariai eiti pasivaikščioti.

Senatvė: nuo 10 metų. Tokio amžiaus šunų kailis gali šiek tiek pražilti. Kai kurie vyresnio amžiaus šunys mažiau juda, gali pasikeisti įpročiai. Reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikatai ir dažniau apsilankyti pas veterinarą.

Įdomu

• Namuose gyvenančios katės gyvena apie 15 metų, lauke – apie 3 – 5. Taip yra todėl, kad lauke gyvenančios katės dažniau pakliūva po automobilių ratais, susižeidžia, serga infekcinėmis ligomis, negauna pakankamai maisto.
• Manoma, kad katėms taip patinka, kai jas glosto, nes tai primena, kaip vaikystėje jas prausdavo jų motinos.
• Šunys dažniausiai į prieglaudas atiduodami per savo paauglystės metus – atrodo, jų šeimininkai tiesiog nebetenka kantrybės.
• Gyvūnų mamos būna labai agresyvios, kai gina savo jauniklius. Todėl reiketų atsargiai artintis prie nepažįstamų kačių ar šunų, kurios augina mažylius.

Egidijaus Brazio, gyvūnų elgsenos specialisto, komentaras

Kartais vieneri šuns metai būna prilyginami keletui žmogaus metų. Ar verta pasikliauti tokiais palyginimais?

Tokie metų palyginimai sugalvoti pramogai, į tai nereikėtų žiūrėti rimtai. Tačiau šuns gyvenime, kaip ir žmogaus, yra vaikystė, paauglystė, brandus amžius, senatvė. Vaikystėje šuo pradeda pažinti teritoriją ir pasaulį, paauglystėje pradeda domėtis kalėmis, peštynėmis. Šuns amžių su žmogaus amžiumi sunku palyginti ir todėl, kad mažesni šunys gyvena ilgiau, didesni – trumpiau. Didelių šunų, rotveilerių, vokiečių aviganių, dogų vidutinis gyvenimo laikas – 8 – 10 metų. Mažesnių veislių atstovai (terjerai, pinčeriai, vokiečių špicai) gyvena apie 15 metų, kartais netgi 17 ar 20.

Ar tiesa, kad šunį drausmės, tvarkos galima išmokyti tik tol, kol jis jaunas?

Žmonės labai suklysta, kai šunį į dresūros mokyklą atveda jam sulaukus šešerių mėnesių ar net metų. Būna praleista šuns vaikystė. O vaikystėje šuo yra pats imliausias. Šiame gyvenimo laikotarpyje būtina socializacija ir auklėjimas. Tai ne tas pats, kas dresūra. Ankstyvoji ir pati svarbiausia šuns socializacija vyksta, kai jis yra 2 – 5 menesių. Socializacija – tai šuns pratinimas prie žmonių, garsų, kitų gyvūnų. Labai dažnai šunys žmonių bijo arba juos netgi aploja. Norint to išvengti, reikia šunį supažindinti su pasauliu kol jis dar jaunas.

Kas bus, jeigu šuo savo vaikystėje nebus auklėjamas, nesusipažins su pasauliu?

Bus padaryta didelė žala šuns elgesiui. Šiais laikais populiariausia problema – kai šuo dar vaikystėje yra išmokomas gamtinius reikalus atlikti namuose, ant specialių palučių. Tai šunims nėra įprasta – jie ne katinai. Taip įpratęs šuo lauke gamtinių reikalų atlikti nenori, laukia, kada grįš namo. Tuomet šeimininkai kreipiasi į specialistus, klausia: ką daryti? Taip yra dėl neteisingo auklėjimo – iki metų amžiaus jis gamtinius reikalus atlikdavo tik namuose. Šuniui paaugus elgesį pakeisti labai sunku. Be to, gyvūnas patiria stresą – jis verčiamas daryti tai, ko niekada nedarė.

Ar gyvūnai, sulaukę senatvės būna tokie pat imlūs? Ar juos sunkiau išmokyti naujų dalykų?

Nemanau, kad nebegalima išmokyti. Teko mokyti garbaus amžiaus šunį – aštuonerių metų rotveilerį. Jis visko išmoko, tačiau tai vyko daug lėčiau ir sunkiau. Svarbu bendrauti su šunimi, mokėti prie jo prieiti.

Katės amžius

Šuns amžius