Parafino terapija – tai unikalus ir ypatingas gydymo metodas. Parafinas – medicinoje naudojama balto sviesto pavidalo medžiaga – pasižymi itin geromis termoizoliacinėmis savybėmis, kitaip tariant, puikiai sulaiko šilumą.

 

parafinas

Karštas parafinas, nukeltas nuo ugnies ar kito šilumos šaltinio, labai greitai sustingsta, tačiau tik išorinis jo sluoksnis, vidus išlieka skystas ir karštas. Tai reiškia, kad išorinis parafino apvalkalas neišsilydo, o vidinis sluoksnis nesukietėja, bet tolygiai paskirsto šilumą tam tikrame sergančio kūno plote.

 

Kai parafinas patenka ant odos, jis iš karto įkaista 2 laipsniais, bet tokia temperatūra nesukelia jokio diskomforto. Kūnas instinktyviai pradeda išskirti daugiau prakaito, kuris neišgarina parafino ir susidaro sąlygos panašios į saunos. Teigiama, kad parafino terapija padeda ištraukti organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas ir toksinus. Kai parafinas atvėsta, drėgmė išgaruoja, bet toksinai lieka odos paviršiuje. Teršalų struktūra yra tankesnė ir didesnė už vandens, todėl jie negali grįžti į kūną ir taip užkimšti poras. Parafino terapija taikoma sausgyslių patempimams, žaizdoms, nudegimams, artritui, skeleto raumenų, antkaulio uždegimams, trofinėms opoms, kaulų lūžiams, vidaus organų ligoms, gastritui, išialgijai, neuralgijai, odos ligoms ir dar daugeliui kitų gydyti.

 

Parafino procedūros daugeliui žmonių yra gana malonios procedūros. Geriausia, kad jas galima atlikti ir namuose. Rekomenduojama šias procedūras atlikti prieš miegą, nes po jų reikėtų pabūti ramia bent 30 minučių. Dažniausiai gydantis namuose prireikia 12 – 20 procedūrų, priklausomai nuo to, kaip labai išplitusi liga. Viena procedūra turėtų trukti nuo pusės valandos iki valandos.

 

Lengviausias ir paprasčiausias būdas, kaip pasinaudoti visomis parafino teigiamomis savybėmis – vonelės. Parafino gabalą ištirpinti vandens vonelėje arba mikrobangų krosnelėje. Tada skystą parafiną supilti į paruoštą naudoti indą su lygiu dugnu. Šiek tiek palaukti, kol masė truputį atvės ir viršuje susiformuos parafino plutelė. Tuomet karštą parafiną tepti ant pažeistos, skausmingos kūno vietos ir šiltai užkloti.

 

Parafino procedūros galūnėms atliekamos labai panašiai. Vienintelis skirtumas tas, kad skystas parafinas liejamas į iš anksto paruoštą tankią medžiagą (tik ne ant celofano, nes jis tirpsta) ir yra apvyniojamos ant pažeistos arba skausmingos kūno dalies panašiai kaip pirštinės arba kojinės.

 

Parafinas, kaip efektyvi priemonė, gali būti naudojamas nudegimams gydyti. Tačiau tokių žaizdų gydymui galima naudoti tik minkštą ir atvėsusį parafiną. Parafinas apsaugo odą nuo drėgmės praradimo, spartina gijimą ir apsaugo nuo pažeidimų.

 

Parafino kaukės veidui naudojamos odai atjauninti, stangrinti, naikinti raukšles, sumažinti patinimą, dvigubą pagurklį ir nukarusią odą. Dažniausiai jau po pirmos parafino procedūros galima pastebėti, kad oda tapo švelnesnė, lygesnė ir sudrėkinta. Reguliariai atliekamos procedūros atnaujina ir stiprina rankų, pėdų ir veido ląsteles. Ne tik veido ląstelėms reikia drėkinimo, maitinimo ir jauninančių procedūrų. Jos taip pat labai reikalingos plaštakoms, pėdoms, alkūnėms – toms vietoms, kurių oda dažniausiai būna labai sausa, šiurkšti, greitai senėja. Parafino procedūros sustiprina kitų kosmetikos priemonių veikimą, padeda geriau įsisavinti kolageną ir elastiną. Parafino terapija taip pat labai naudinga sąnariams, ypač, jei yra taikoma kartu su masažu, padedančiu atpalaiduoti raumenis ir kitomis gydomosios procedūromis bei vaistais.

 

Nors parafino terapija labai naudinga, ji – ne panacėja. Svarbu atsiminti, kad netinkamai naudojama gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Sergant kai kuriomis ligomis (aukštas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, atviros žaizdos, egzema, padidėjęs plaukuotumas, tuberkuliozė, rožinė, venų varikozė) parafino terapija apskritai draudžiama. Tačiau net ir nesergant jokiomis pavojingomis ligomis reikia būti itin atidiems ir pasitarti su gydytoju, prieš imantis netradicinių gydymo būdų.