Šiuolaikinėje visuomenėje nieko neveikimas prilyginamas nusikaltimui. Nors smerkiama tautosakoje ir įvairių religijų šventraščiuose, mokslininkų nuomone, pozityvi tinginystė yra nedidelės pertraukos atitikmuo. Nieko neveikiant tarsi persikrauna visos organizmo funkcijos. Visgi tinginiauti reikėtų atsargiai – priemonė atsipalaiduoti niekada neturėtų virsti viską užgožiančiu tikslu.

 

tinginiai

Riboti energijos ištekliai

 

Vokiečių fizikas Maxas Rubneris dar XX a. pradžioje paskelbė, kad svarbiausias visų gyvybinių procesų matas yra energija. Kiek vėliau Frankfurto universiteto biologas dr. Rolandas Prinzingeris daug metų trukusiais tyrimais pagrindė šios teorijos teisingumą. Išnagrinėjęs per 900 rūšių paukščių gyvenimą, jis padarė intriguojamą išvadą: kuo lėtesnė medžiagų apykaita, tuo lėčiau ateina senatvė. Pasirodo, nedidelis žvirblinių būrio paukštelis karetaitė vos per ketverius savo gyvenimo metus sudegina tiek energijos, kiek pilkoji papūga per 80 metų. Tai patvirtino dar XVIII a. mokslininkų pastebėtą reiškinį, kad lėti gyvūnai gyvena ilgiau už greitus. Ir dabar manoma, kad visi gyvi organizmai, taip pat žmogus, turi ribotą kiekį gyvybinės energijos ir greitis, kuriuo ji sunaudojama, lemia gyvenimo trukmę. Įrodyta, kad itin intensyviai gyvenantys žmonės, pavyzdžiui, sportininkai, miršta palyginti jauni. Jų gyvenimo trukmė vidutiniškai net 11 metų trumpesnė už vidutinę. Taip pat mokslininkai nustatė, kad didelės energijos sąnaudų reikalaujantys veiksmai, trunkantys ilgai, skatina susidaryti daugiau laisvųjų radikalų – nestabilių deguonies molekulių, kurios, kaip manoma, pagreitina senėjimo procesą.

 

Tinginiai sensta lėčiau

 

Šiuolaikiniai mokslininkai, aiškindamiesi tinginystės reiškinį, žengė dar vieną žingsnelį toliau ir leidosi tyrinėti genetiką. Jų nuomone, kiekvieno gyvo organizmo pamatinis tikslas yra išgyventi, jis užkoduotas genetiniame kode. Mokslininkai sukūrė net keletą skirtingų teorijų, kurios turėtų paaiškinti, kodėl tingūs gyvi organizmai gyvena ilgiau. Organų teorija teigia, kad bendras organizmo senėjimas priklauso nuo to, kaip greitai nusilpsta patys pažeidžiamiausi vidaus organai. Kiti mokslininkai linkę laikytis programavimo teorijos. Jų nuomone, organizmo susidėvėjimas ir nuo to priklausanti senatvė bei mirtis yra genetiškai nulemta, todėl ją galima tik pristabdyti tausojant energiją, tačiau įveikti neįmanoma. Pati naujausia genetinė teorija susijusi su chromosomų struktūros matavimu. Šios genetinės medžiagos dalys vadinamos telomerais ir teigiama, kad jiems susidėvėjus ir sutrumpėjus organizmas nusidėvi. Įdomiausia, kad yra moksliškai įrodytas ryšys tarp tokių organizmą žalojančių veiksnių kaip stresas, žalingi įpročiai, nuolatinis nuovargis ir fizinis persitempimas, bei telomerų ilgio. Mokslininkų nuomone, protinga tinginystė šių veiksnių padeda išvengti, o tai ypač sveika galvos smegenims. Atsipalaidavusių žmonių organizme smegenis žalojančio streso hormono kortizolio lygis būna minimalus. Todėl tinginiai bent jau iš dalies yra apsaugomi nuo atminties susilpnėjimo ir ankstyvos senatvės.

 

Įgimta ar įgyta?

 

Naujosios Zelandijos mokslininkai nustatė, kad motinos mitybos įpročiai nėštumo metu daro tiesioginę įtaką palikuonių elgesiui. Tiesa, mokslininkai tyrinėjo peles, tačiau teigiama, kad tyrimo išvadas galima pritaikyti visiems žinduoliams. Stebėdami vaikingas pelių pateles jie įsitikino, kad jaunikliai, kurių motinos nėštumo metu badavo, buvo pasyvesni ir stengėsi tausoti savo energijos išteklius. Net ir pakeitus gyvenimo sąlygas ir jauniklius šeriant per gausiai jie nepakeitė savo elgesio. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad šių gyvūnėlių hormoninė sistema buvo sutrikusi ir nutukimą lemiantis hormonas leptinas veikė taip, kad jų organizmas visiškai nedegindavo riebalų. Visgi psichologai tikina, kad prigimtinis polinkis į tingumą nėra lemtingas veiksnys, ir ragina skirti pasyvumą ar charakterio ypatybes nuo desperatiško troškimo nieko neveikti. Nors tingėjimas visuomenėje vertinamas kritiškai, tačiau specialistai tikina, kad racionaliam žmogui troškimas pamiegoti po pietų ar tinginiaujant praleisti laisvadienį yra natūralus. Tai organizmo reakcija, kuri skatina trumpam sustoti ir atgauti jėgas. Žmogaus kūnas veikia pagal natūralų bioritmų ciklą, kuriame yra ir tinginystės fazė. Tik ši fazė neturėtų trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Deja, dažnai išeiti ir iš malonaus, ir iš slegiančio tingulio būklės būna labai sunku.

 

Tingumas gali būti ligos požymis

 

2015 m. JAV medicinos institutas paskelbė, kad lėtinio nuovargio sindromu serga nuo 1–4 mln. žmonių visoje šalyje. Sergant šiuo sindromu pasikeičia kraujo sudėtis, kūno temperatūra šiek tiek pakyla (37,1–37,5 °C). Tokia būklė gali būti pavojinga gyvybei, todėl pacientai skatinami mažiau judėti, dažniau daryti pertraukėlių ir tiesiog tingėti. Buvo pastebėta, kad stipriausi tingulio priepuoliai ištinka rudenį ir žiemą. Mokslininkai tai sieja su natūralios dienos šviesos trūkumu ir dėl jo atsirandančiu melatonino stygiumi. Fiziologų nuomone, organizmui stokojant šios medžiagos kūnas automatiškai ima taupymo energiją, todėl apima nuolatinis mieguistumas ir abejingumas aplinkai. Lėtinio nuovargio sindromas gali kamuoti dešimtmečius, neretai šis sutrikimas supainiojamas su depresija. Bandymas gydyti vaistais dar labiau pablogina situaciją. Ilgainiui dėl lėtinio nuovargio sindromo žmogui ne tik atsiranda nuolatinis fizinis ir moralinis nuovargis, bet ir suprastėja atmintis, vargina sąnarių, raumenų bei galvos skausmai. Sutrinka medžiagų apykaita, žmogus netenka apetito, o organizmas į šią ligą reaguoja kaip į infekciją: patinsta limfmazgiai, skauda gerklę, net gali pasireikšti jautrumas šviesai.

 

Kaip atsikratyti tingulio?

 

Australų mokslininkai teigia, kad paprasta tinginystė yra tiesiog motyvacijos stoka. Specialistai net apskaičiavo, kad laikiną motyvacijos stokos sindromą patiria penktadalis visos žmonijos. Šie savotiški emociniai priepuoliai dažniausiai ištinka darbe. Lengviausiai tinginystės priepuoliui žmonės pasiduoda popiet – 14–16 valandomis. Norintiems įveikti troškimą nieko neveikti siūloma pasinaudoti populiaraus psichologo ir saviugdos knygų autoriaus Alleno Carro metodu. Jis siekiantiems nustoti tingėti siūlo 10 minučių neveikti absoliučiai nieko, be jokių pašalinių trikdžių tiesiog pasėdėti arba pastovėti. Pasirodo, smegenims nieko neveikimas labai greitai atsibosta ir tuomet grįžimas prie aktyvios veiklos priimamas labai palankiai. Tačiau tradicinės krypties psichologai ragina save motyvuoti. Įvardyti, kodėl darbas turi būti padarytas ir kokio jo prasmė. Net 65 % save tinginiais laikančių žmonių teigia, kad dirbti, keisti gyvenimo būdą ar tiesiog uoliau tvarkytis namuose jiems padėtų konkretus tikslas. Tačiau bene įdomiausią būdą tinguliui įveikti siūlo JAV psichologų asociacija. Specialistų nuomone, leisti sau tinginiauti gali tik tie, kurie visiškai nejaučia kaltės ar spaudimo. O tie, kurie nemoka šia nieko neveikimo būsena tinkamai mėgautis, turėtų imtis aktyvių veiksmų.

 

Įdomu

 
  • Istorikai tikina, kad tinginystė yra visuomenės pažangos variklis. Mat tik dėl nenoro sunkiai dirbti šiuo metu žmonija turi daugiau nei pusę modernių gyvenimą lengvinančių išradimų.
  • Žymiausi tinginiai istorijoje: evoliucijos teorijos autorius Charlesas Darvinas mokykloje užmigdavo tiesiog padėjęs galvą ant suolo, o mėgstamiausiu savo užsiėmimu jis laikė nieko neveikimą gulint lovoje. Vienas iš garsiausių politikų Winstonas Churchillis tingėjo stoti į universitetą. Genialusis fizikas Albertas Einsteinas vaikystėje dažnai net buvo mušamas dėl nenoro mokytis.
  • Didžiosios Britanijos sveikatos organizacija „Nuffield Health“ inicijavo apklausą, bandydama išsiaiškinti, ar britai yra tinginiai. Nustatyta, kad 59 % britų visada renkasi liftą, nors reikėtų lipti vos vieną aukštą, o 15 % nejungia televizoriaus, jei jo nuotolinio valdymo pultelis sugedęs.
  • 73 % porų nuolat pritrūksta energijos dienos pabaigoje ir nebelieka noro praleisti aistringą naktį su savo partneriu.
  • Daugiau nei pusė turinčių šunis prisipažįsta tingintys vakarais išvesti savo augintinius pasivaikščioti.
 

Specialisto komentaras

Eglė Masalskienė, „Žmogaus studijų centro“ psichologė

 

Žodžiu „tinginystė“ galima apibūdinti skirtingus dalykus: motyvacijos trūkumą, nuovargį, tikrųjų apatijos priežasčių maskavimą ar net piktavališkumą. Todėl pirmiausia derėtų pradėti nuo to, kaip pati tinginystė suvokiama. Tam tikromis aplinkybėmis priimtiniau yra pasiteisinti tinginyste, nei prisipažinti, kad trūksta motyvacijos arba gebėjimų ką nors atlikti. Motyvacijos trūkumas neretai atsiranda dėl to, kad žmogus nemato kokio nors darbo prasmės. Tingintis žmogus ko nors nedaro, nors ir turėtų daryti. Tuomet kyla klausimas, kam ta veikla reikalinga, – pačiam žmogui ar aplinkiniams. Motyvacija yra vidinis šaltinis, kuris skatina siekti, stengtis, atlikti. Turint motyvacijos ir įvardijant veiklos prasmę tinginystė negresia. Žmogus turi būti pavalgęs, išsimiegojęs ir turėti psichinės energijos konkrečiai veiklai, bet reikšmingiausias variklis visada yra noras. Tačiau kartais žmogus turi fizinės ir psichinės energijos, bet vis tiek nedaro to, ką reikėtų. Tuomet aplinkiniai į tokį žmogų reaguoja kaip į tinginį. Puikus pavyzdys – vaikas, nesitvarkantis kambario. Nors jis turi ir jėgų, ir galimybių, tačiau nemato to darbo prasmės ir naudos.

 

Kartais tinginystė užklumpa žmonės, kurie itin daug dirba. Jie pervargsta fiziškai ir psichologiškai ir, nors yra noro veikti, tačiau stabdo energijos stoka. Tuomet žodis „tingiu“ įgyja reikšmę „nebegaliu“. Dažnai tik išsimiegoti ir pavalgyti neužtenka, kad žmogus atgautų jėgas. Ilsėtis reikia ne tik miegant. Intensyviai kūrybiškai dirbti žmogus gali 6–8 valandas per parą. Tam ir reikalingi savaitgaliai, kad atsirastų veiklos pobūdžio pasikeitimas. Kokybiškai nepailsėjus kūrybinis potencialas ištirpsta.

 

Tinginystė turi ir racionalumo. Tam tikra tinginystės rūšis, siekiant palengvinti sau gyvenimą, nedaryti daugiau, negu būtina, yra beveik išradingumas. Tai vertintina gerai. Didelis, bet bukas darbštumas verčia daug dirbti, tačiau nereikalingi darbai nualina. Kūrybiškas požiūris į darbą skatina viską daryti lengviau, ieškoti išeičių. Kūrybiški tinginiai taupo jėgas, racionaliai jas naudoja, orientuojasi į procesą, o ne į rezultatą.

 

Kai kurie tiesiog nekelia sau aukštos kartelės ir jaučiasi patenkinti gyvenimu tokiu, koks yra. Jie puoselėja kitokį požiūrį į gyvenimą – sulėtina tempą ir tiesiog mėgaujasi. Tai gerina gyvenimo kokybę, nes jie jaučiasi laimingi net ir daug nenuveikę.

 

Yra ir kritikuotina, blogoji tinginystė, kai žmogus savo įsipareigojimus piktybiškai perduoda kitiems. Nenorėdamas pats apsikrauti, tinginys puikiai manipuliuoja, perleidžia darbus ir užduotis, siekdamas naudos. Kita vertus, nors tokie žmonės atrodo piktybiški, tačiau gali būti neblogi vadovai, nes moka gerai organizuoti ir paskirstyti išteklius, taupydami savo energiją.