Finansai – dažniausia skyrybų priežastis

Apie finansus su partneriu paprastai nesinori kalbėti, nes ši tema atrodo neromantiška, paviršutiniška. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent finansiniai nesutarimai – viena dažniausių skyrybų priežasčių. Todėl apie šeimos pinigus būtina pradėti kalbėti kuo anksčiau. Dažnai kyla pykčių, jei pinigų leidimo įpročiai skiriasi. Natūralu, kad taip gali nutikti, nes iš tėvų šeimos atsinešame skirtingą supratimą apie finansus. Tik nereiškia, kad kilusių iššūkių negalima įveikti – reikia atviro požiūrio ir kompromisų. Pirmąjį rimtą pokalbį apie finansus geriausia pradėti vos tik apsigyvenus kartu ir drauge pradėjus mokėti mokesčius, pirkti bendrus pirkinius. Vėliau tokie pokalbiai turėtų tapti reguliarūs.

Vis dėlto, kaip diskutuoti apie finansus, jei niekada to nedarėte? Ekspertų teigimu, svarbiausia neužklupti partnerio nepasiruošusio ir nepradėti tiesiog berti faktų apie jūsų išlaidas. Geriausia tokius pokalbius planuoti iš anksto. Galite pasakyti – norėčiau geriau planuoti mūsų finansus. Tad būtų gerai dažniau pasikalbėti apie šeimos biudžetą. Gal susėskime sekmadienį popiet ir pasišnekėkime? Taip partneris turės laiko nusiteikti ir pasiruošti pokalbiui.

Svarbiausia – reguliarumas

Pagrindinė finansinio raštingumo poroje taisyklė yra reguliarumas. Pokalbiai apie šeimos biudžetą turėtų vykti bent kas mėnesį. Pirmiausia pasikalbėkite apie mėnesines išlaidas. Kiek sumokate už maistą ir kitas būtinas prekes bei paslaugas, būstą ir komunalinius mokesčius, draudimą, vaikų būrelius ir t. t.? Kiek kas mėnesį atsidedate ir (ar) norėtumėte atsidėti didesniam pirkiniui? Tarkime, automobiliui ar šeimos atostogoms. Planuojant finansus, ekspertai pataria laikytis 50/30/20 taisyklės. Tai reiškia, kad 50 % mėnesinių lėšų turėtų keliauti nuomai, mokesčiams, maistui, transportui ir kitiems prioritetams. 30 % – kintančioms išlaidoms: pramogoms, rūbams, daiktams, valgymui kavinėse ir pan. Likę 20 % turėtų būti skirti santaupoms.

Kalbėdamiesi susidėliokite biudžeto planą artėjančiam mėnesiui ir jo laikykitės. O po mėnesio vėl susėskite, susidarykite naują planą ir pažiūrėkite, kaip sekėsi laikytis pirmojo. Trumpus finansinius pokalbius galite rengti ir kas savaitę. Jų metu įvertinkite savaitės išlaidas ir pažiūrėkite, ar viskas vyksta pagal planą.

Labai svarbu aptarti ne tik kasdienius, bet ir rimtesnius finansinius klausimus. Pavyzdžiui, kas nutiks, jei vienas jūsų praras darbą? Kaip finansus skirstysite, jei vienas kuriam laikui liks namie su vaikais? Pagalvokite ir apie finansinį rezervą tais atvejams, jei netikėtai sumažėtų pajamos ar padidėtų išlaidos. Kokiu būdu drauge taupysite juodai dienai ar netikėtam iššūkiui?

Kai požiūriai išsiskiria…

Su pinigais elgtis išmokstame dar vaikystėje. Tad žmogus, užaugęs šeimoje, kur nereikėjo jaudintis dėl finansų, gali nemokėti taupyti. O skurdesnėmis sąlygomis augęs asmuo įpratęs kaupti kiekvieną centą. Todėl požiūris į pinigus poroje neretai išsiskiria. Pavyzdžiui, vienas nori šeimos automobiliui išleisti daugiau, o kitas mano, kad galima važinėti ir paprastesniu. Pasak ekspertų, svarbu kuo anksčiau su partneriu pasikalbėti apie savo finansinius įpročius, susiformavusius tėvų šeimoje. Vienas kitam papasakokite, kaip vaikystėje jūsų tėvai elgdavosi su pinigais, ko iš jų išmokote. Tačiau prisiminkite, kad šiuo pokalbiu turite ne teisinti savo elgesį, o geriau suprasti save ir mylimąjį.

Jei požiūris į finansus smarkiai išsiskiria, teks ieškoti kompromisų. Galbūt tam tikrą dalį uždirbamų pinigų kiekvienas gali leisti, kaip nori? Kokią dalį gaunamų lėšų kiekvienas kas mėnesį skirsite šeimos biudžetui? Kuo anksčiau nusistatykite pirkinius, kurie yra jūsų bendri prioritetai. Susitarkite, kokiems pirkiniams galima išlaidauti, o kuriems – ne. Turint aiškias taisykles, bus lengviau jų laikytis ir nesusipykti.

Jei požiūriai į finansus išsiskiria, nepamirškite vienas iš kito šio to pasimokyti. Jeigu partneris linkęs taupyti, galbūt drauge galite sukaupti lėšų nuostabioms atostogoms? Mylimasis linkęs išlaidauti? Galbūt ir jums verta bent kartais įsigyti seniai trokštą pirkinį ir juo pasimėgauti?

Vienas uždirba daugiau nei kitas

Konfliktų dažnai kyla, kai vienas partneris uždirba daugiau nei kitas. Tokiu atveju jis gali jaustis turintis teisę šeimos pinigus leisti kaip nori ir nesikonsultuoti su antrąja puse. Jei daugiau uždirbantis žmogus yra taupus, gali perdėtai kontroliuoti mylimojo išlaidas. Tad šioje situacijoje svarbu atvirai pasikalbėti ir nusistatyti taisykles. Pavyzdžiui, sutarti tam tikrą mėnesinę sumą, kuri skirta šeimos biudžetui. Norint ją išleisti, būtina tartis su partneriu. Pasak ekspertų, sprendimus dėl bendrų šeimos pirkinių turėtų priimti abu partneriai, nesvarbu, kuris uždirba daugiau.

Iššūkių gali kilti ir tada, jei vienas iš partnerių neturi stabilių pajamų. Pavyzdžiui, dirba laisvai samdomą darbą, todėl vieną mėnesį uždirba daugiau, kitą – mažiau. Tokiu atveju galima sutarti, kad stabilias pajamas uždirbančio partnerio pinigai bus skiriami kasdieniams pirkiniams. Tarkime, maistui, mokesčiams. O kitas partneris apmokės atostogas ir kitas nekasdienes išlaidas, stambesnius pirkinius. Taip pat svarbu prisiminti, kad, net ir turint aiškias šeimos finansų valdymo taisykles, jas kartkartėmis reikės pergalvoti. Pasikeitusi situacija gali viską apversti aukštyn kojomis, jei šeimoje gimsta vaikas arba kuris nors netenka darbo. Tuomet svarbu atvirai pasikalbėti ir drauge sutarti naujas taisykles.

Sąskaita – bendra ar atskira?

Planuojant bendrą biudžetą, poroms dažnai kyla klausimas dėl banko sąskaitos. Geriau viena bendra ar dvi atskiros? Pasak ekspertų, bendra banko sąskaita puikiai pasitarnauja planavimui ir skaidrumui. Mat abu partneriai gali matyti visas pajamas ir išlaidas vienoje vietoje, lengviau planuoti bendrus finansus. Taip taupyti paprasčiau, nes kyla mažiau pagundų nepagrįstai išlaidauti. Tačiau toks modelis tinka ne visiems. Kai kuriems visai nesinori, kad partneris kontroliuotų, kur išleidžiamas kiekvienas uždirbtas centas. Be to, sunkiau nustebinti mylimąjį gimtadienio dovana ar pan. Todėl dalis porų renkasi atskiras banko sąskaitas, kurios suteikia daugiau laisvės. Tik atskirose sąskaitose laikomus pinigus sunkiau sukontroliuoti. Todėl būtina nustatyti aiškias šeimos biudžeto taisykles, susitarti dėl taupymo bendriems stambiems pirkiniams, atostogoms.

Egzistuoja ir trečiasis modelis – šeimos finansais rūpinasi vienas partneris, kuris valdo visus pinigus. Tai gali būti patogus modelis, tačiau gana rizikingas. Skyrybų atveju antrajam partneriui sunku įrodyti savo turto pagrįstumą. Tad ekspertai pataria nepalikti visų šeimos finansų valdymo tik mylimajam. Nesvarbu, kuris modelis atrodytų priimtiniausias, verta jį išdiskutuoti su partneriu, apsvarstyti visus privalumus ir galimas rizikas bei priimti tinkamiausią sprendimą.

Finansinio pokalbio taisyklės

Finansai – nemaloni tema. Tad ja diskutuojant sudėtinga išvengti susierzinimo ir skirtingų požiūrių. Todėl finansinių pokalbių metu svarbu kalbėti ramiai, vengti kaltinimų. Jei apkaltinsite mylimąjį, kad jis pernelyg išlaidus, tik susipyksite. Juk puolamas žmogus visada linkęs gintis. Geriau vietoj kaltinimo „tu per daug išlaidauji“ sakyti „manau, kad mums drauge reikėtų pataupyti atostogoms“. Taip kartu susitelksite bendram tikslui, užuot ginčijęsi.

Pokalbio apie finansus metu gera idėja nustatyti taisykles. Tegul kiekvienas nepertraukiamai kalba, tarkime, 10 min., o tada perduoda žodį kitam. Kol partneris kalba, viską konspektuokite ant popieriaus lapo. Taip geriau suprasite, ką jis sako, ir išvengsite nesusikalbėjimų.

Stenkitės su partneriu būti visiškai atvira visais finansiniais klausimais. Neslėpkite nuo mylimojo išlaidų, finansinių sunkumų ar skolų. Tyrimai rodo, kad finansinės paslaptys itin neigiamai veikia poros santykius. Juk sudėtinga nuolat gyventi įtampoje bijant, kad mylimasis sužinos apie skolą ar įsigytą pirkinį. Todėl kilusius iššūkius įveikite drauge.

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė 

Trišalė taryba penktadienį pritarė siūlymui, kad minimali alga (MMA) nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų.

Taryba taip pat pritarė, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitais metais būtų didinamas 20 proc., ir ragina, kad sprendimai būtų priimami kuo greičiau.

Darbdavių interesams Trišalėje taryboje atstovaujančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad dėl kitų metų MMA būtina apsispręsti kuo greičiau, kad įmonės galėtų aiškiau planuoti savo biudžetus.

„Darbdavių interesas visada yra kuo anksčiau turėti šį dydį“, – tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sakė pritariantis tokiam MMA kėlimui, nepaisant techninės recesijos.

„Nežiūrint į tai, kad gal ne laikas kelti atlyginimus, ekonomika ne tokia gera – matome informaciją apie techninę recesiją, tačiau viską mes suprantame, prisiimame atsakomybę, kaip ir valstybė, žiūrime į viską lanksčiai, einame į kompromisą. (…) Mes tikrai palaikytume šį sprendimą“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad MMA turi būti ne mažesnė kaip 700 eurų „į rankas“.

„Mūsų, kaip profesinių sąjungų reikalavimas, kad minimalią algą uždirbantys darbuotojai nuo kitų metų „į rankas“ gautų ne mažiau nei Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek aš skaičiavau, tai pagal Lietuvos banką tai yra 701 euras. Tai turėtų būti startinė pozicija ir jokiu būdu nė euro mažiau, tą mes turime užtikrinti nuo 2024 metų“, – tarybos posėdyje sakė I. Ruginienė.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vadovas Arvydas Dambrauskas teigė pritariantis pasiūlymui, nes būtinas solidarumas.

„Vyriausybė mūsų klausys, kai rasime kompromisą. Šiuo metu mes turime pritarti vien dėl to, kad išlaikytume solidarumą“, – posėdyje sakė A. Dambrauskas.

Tačiau jis teigė, kad MMA didinimas 10 proc. nebus pakanakjamas dėl artėjančios krizės: „Šitai, su kuo mes dabar sutinkame, po Naujų metų bus toli gražu, juokingas dydis. Matome – ateitis yra liūdna“.

Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė dėl prastėjančios šalies ekonominės situacijos sprendimą dėl MMA siūlė atidėti rudeniui.

„Matome, kad ekonominė situacija Lietuvoje tikrai negerėja ir, apsiklausę darbdavių konfederacijos narius, kurių irgi turime labai daug, ir smulkaus ir vidutinio verslo, mes prašome šį klausimą atidėti rudeniui, kai bus aiškesnė situacija – kas vyksta ekonomikoje Lietuvos ir kokios toliau prognozės, nes pagal paskutines žinias, yra per didėlį įtampa šiuo metu daryti pokyčius“, – kalbėjo A. Maldutytė.

Lietuvos banko skaičiavimu, MMA kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro.

Finansų ministerija siūlė MMA didinti 84 eurais (10 proc.) – nuo 840 eurų (iki mokesčių) iki 924 eurų, o NPD  – 20 proc. Šiuo metu NPD siekia 625 eurus.

Autorius Valdas Pryšmantas, BNS

Yra daug situacijų, kai pinigų skolinimasis, pavyzdžiui, perkant būstą, finansuojant mokslą, plėtojant verslą, atliekant būsto remontą ir gerinimą ar konsoliduojant skolas (pavyzdžiui, su asmenine paskola), gali būti prasminga. Štai kodėl labai svarbu žinoti, ko ieškoti paskolos pasiūlyme, ypač kai kalbama apie asmenines paskolas. Mūsų žingsnis po žingsnio paskolos vertinimo procesas sujungia viską, į ką reikia atsižvelgti bandant nuspręsti, ar paskola jums tinka, o ne tik atvirkščiai.

Keli pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Klausimai, kuriuos reikia užduoti sau. Kaip nuspręsti, ar paskolos pasiūlymas tinkamas. Nors paskolos variantų yra daug, neturėtumėte priimti pirmojo rasto pasiūlymo. Kai vertinate paskolą, atsižvelkite į šiuos penkis pagrindinius veiksnius.

Paskolos suma

Norėdami sužinoti kokios tiksliai paskolos sumos jums reikia, nusistatykite tikslą ar paskirtį kam leisite tuos pinigus. Kai nusistatysite tikslią sumą tuomet galite bandyti ieškoti vietos kur jums tokią paskolą gali suteikti. Nepamirškite, kad turite įsivertinti savo galimybes ar galėsite tam tikro dydžio paskolą laiku gražinti.

Paskolos tipas

Kai nuspręsite dėl reikalingos paskolos sumos, įvertinkite, kokios rūšies paskola būtų prasmingiausia atsižvelgiant į jūsų situaciją. Nors asmeninę paskolą galima panaudoti bet kam nuo namų remonto iki medicininių sąskaitų apmokėjimo ar didelių palūkanų kredito kortelių skolos konsolidavimo, galbūt norėsite kreiptis kartu su bendraskolininku. Arba likučio perkėlimo paskola, kuri tiesiogiai apmoka jūsų kredito kortelės likučius, gali būti atsakymas, padėsiantis atsakingai kontroliuoti, kaip naudojate paskolos pajamas.

Palūkanų norma ir kiti mokesčiai

Palūkanos skaičiuojamos kaip procentas nuo jūsų pagrindinės paskolos likučio (ir įtraukiamos į jūsų mėnesinės įmokos sumą) už privilegiją skolintis skolintojo pinigus. Metinė procentinė norma (MN) reiškia bendrą arba tikrąją jūsų paskolos kainą, nes ji apima jūsų palūkanų normą ir visus papildomus mokesčius, kuriuos ima skolintojas. Siūloma palūkanų norma skirsis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip jūsų kreditingumas, paskolos dydis ir skolintojas, be to, jūsų paskola gali siekti tūkstančius dolerių. Taigi turėtumėte ne tik palyginti dviejų ar daugiau skolintojų palūkanų normas, bet ir palyginti kiekvieno skolintojo siūlomą pinigų sumą, palyginti su paskolos APR. Paskolos internetu tai puiki galimybė pasilyginti kelių kreditorių sąlygas.

Sužinoti daugiau apie paskolas galite užsukę į Bobutės paskola svetainę.

Šiuo metu Lietuvoje vyrų turimos skolos siekia 261,8 mln. Eur, moterų – 103 mln. Eur, o bendra skolų suma sudaro 364,8 mln. Eur. Tai beveik 6,8 mln. Eur daugiau nei buvo šių metų pradžioje (358 mln. Eur), rodo naujausia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė.

Įsiskolinusių gyventojų daugėja

Bendras skolininkų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 5000 ir dabar siekia beveik 201 000. Šį kovą kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ sistemose užfiksuota beveik 201 000 Lietuvos gyventojų, kuriems bendrai priklauso 235 300 Eur skolų. Detalesnis skolininkų tyrimas atskleidė, kad šiuo metu skolų turi daugiau kaip 129 000 vyrų ir 72 000 moterų, kurie atitinkamai sudaro 64 % ir 36 % visų skolininkų. Daugiau kaip po vieną skolą turi 32 500 vyrų ir beveik 20 000 moterų – tai reiškia, kad po dvi ir daugiau skolų turi 25,3 % skolininkų vyrų ir 27,7 % skolininkių moterų. Vyrų vidutinė skolų suma sudaro 2029 Eur ir yra 30 % didesnė nei moterų (1435 Eur). Didesnis vyrų skolininkų skaičius ir aukštesnis skolos dydis lemia, kad 78 % visų skolų sumos atitenka vyrams, 22 % – moterims.

Nepajėgia susimokėti už komunalines paslaugas

Daugiausia per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruotų naujų gyventojų skolų, po įsiskolinimų finansiniam sektoriui, yra už komunalines paslaugas ir energiją – iš viso 1518 (12 %). „Analizė rodo prielaidą, kad daugumą šiais metais naujai įregistruotų skolų sudaro įsiskolinimai, kuriuos galima sieti su energijos bei šilumos kainų krize. Kylant kuro kainoms išaugo ir mokėtinos sumos, o siekdami subalansuoti vartojimą ir išlaidas gyventojai ieškojo trumpalaikio finansavimo, – aiškino Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuvos“ vadovas. – Skolų turintiems gyventojams vertėtų peržiūrėti savo išlaidų krepšelius. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad ne visi spėjo laiku pakeisti finansinius įpročius ir skolų skaičius bei sumos augo.“

Skolininko portretas

Nepaisant besikeičiančio skolininkų skaičiaus ir jų turimų skolų sumų, pastaruoju metu nesikeičia tipinio skolininko portretas. Rizikingiausi išlieka 35–45 m. vyrai, kurių turima skolų suma siekia 75 mln. Eur – tai sudaro beveik 29 % visos vyrų turimos skolų sumos. Antroje vietoje pagal rizikingumą yra 45–55 m. vyrai – jų skolų suma sudaro 61 mln. Eur (23,3 % visos vyrų turimų skolų sumos). Trečioje vietoje – 25–35 m. vyrai, kurių turima skolų suma siekia 55 mln. Eur (21 % visų vyrų turimų skolų sumos). 55–65 m. vyrų skolų suma sudaro 43 mln. Eur, o vyresnių kaip 65 m. – 17 mln. Eur. Mažiausia skolų suma – beveik 15 mln. Eur – priklauso jaunesniems kaip 25 m. vyrams. Skolininkių moterų taip pat mažiausiai yra amžiaus grupėje iki 25 m., o kitose amžiaus grupėse jos pasiskirstė taip: 29 mln. Eur (45–55 m.), 26 mln. Eur (35–45 m.), 20 mln. Eur (55–65 m), po 17 mln. Eur (25–35 m. ir vyresnių nei 65 m. grupėse).

Siūlo laikinas lengvatas

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad infliacija ir aukštos palūkanų normos toliau varo gyventojus bei smulkųjį verslą į finansinę nežinią, sparčiai didina skurdo, įsiskolinimų ir bankrotų statistiką. Pasak buvusios finansų ministrės, vyriausybė kuo skubiau turėtų reaguoti į šią socialinę tragediją. R. Budbergytė siūlo vyriausybei nukreipti iš bankų pelno mokesčio surinktas lėšas skolų naštai gyventojams mažinti, svarstyti laikiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą turintiems paskolas. Ji primena, kad Seimo opozicinės frakcijos parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų sumokėję GPM. Seimo narė teigia, kad gąsdinanti skolų augimo tendencija turėtų tapti akstinu vyriausybei šiai problemai skirti atitinkamą dėmesį.

Autorius Eglė Stratkauskaitė

Nulinę ar neigiamą mėnesio infliaciją kovą pasiekti sutrukdė brangę drabužiai ir avalynė, tačiau defliacijos galima tikėtis vasarą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau, pasak jo, pieno produktai pinga jau ne pirmą mėnesį iš eilės, tuo metu  daugelio kitų prekių kainos nekrenta.

N. Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė. Taip pat mano ir ekonomistas Marius Dubnikovas, tačiau dėl mėnesio defliacijos jis kol kas atsargesnis – anot jo, žmonės turi daug santaupų, atlyginimai auga, todėl prekybininkai gali išlaikyti aukštesnes kainas.

„Nėra nulio, nėra laukiamos defliacijos. Kiekvieną mėnesį atsiranda vis kitų specifinių priežasčių, kurios vidutinį kainų lygį –vis dar pakelia, – kovą pagrindinė priežastis buvo sezoniniai drabužiai ir avalynė, tas prisidėjo prie prekių brangimo“, – antradienį BNS sakė N. Mačiulis.

Mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu –  infliacija Lietuvoje siekė 0,5 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, –  16,6 proc., antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

N. Mačiulis sako, kad nors ir pastebimas kai kurių maisto produktų pigimas, ne visų prekių kainos mažėja.

„Žiūrint į kitų kai kurių atskirų prekių kategorijų kainų dinamiką mes matome, kad, pavyzdžiui, kaip ir buvo galima tikėtis, pieno produktai pinga ir gana ženkliai ne pirmą mėnesį iš eilės. Tai susiję, aišku, su žaliavinio pieno atpigimu, palyginus su praėjusių metų rekordais, atpigo energetiniai ištekliai (…) Daugelis kitų prekių nepinga taip, kaip norėtųsi“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo manymu, šiemet maisto prekių kainos nedidės arba didės ne taip sparčiai, kai kurios – mažės, tačiau toliau brangs paslaugos, o antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako atsargiai vertinantis mėnesio defliacijos galimybes.

„Žmonės turi dideles lėšų sankaupas, atlyginimai auga ir tolerancija kainoms yra didelė. Todėl prekybininkams išlieka erdvė laikyti aukštesnę arba esamą kainą“, – BNS antradienį teigė ekonomistas.

„Kažkurį mėnesį gali būti (defliacija – BNS) dėl prasilenkimo, dėl matematinių priežasčių. Bet kad tai bus kažkas tokio, kad visi pajus mažėjančias kainas, aš labai abejoju“, – pridūrė jis.

Anot jo, mažesnę metinę infliaciją lemia mažėjančios energetikos išteklių kainos, taip pat sulėtėjęs bendras kainų augimas.

„Benzino pigimas, kuro pigimas, taip pat dujų kainų dramatiškas kritimas ir bendras kainų augimo sulėtėjimas. Infliacijos kritimas nereiškia, kad kažkas atpigo dramatiškai. Tai reiškia, kad bendras kainų lygis auga toliau, bet jis neauga taip sparčiai kaip augo praėjusiais metais“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

N, Mačiulis nedrįso prognozuoti, kokia infliacija bus balandį – bendram kainų lygio mažėjimui gali sutrukdyti galimas degalų brangimas dėl Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sprendimų, tačiau defliaciją jis numato vasarą.

„Balandį koją gali pakišti kuro kainos dėl OPEC susitarimo riboti naftos pasiūlą. (…) Tikrai labai sunku pasakyti, kurį mėnesį matysime defliaciją, bet manau, kad labiausiai tikėtina vasarą: kai nėra tokių keistų ir neįprastų metų, kokie buvo 2022-ieji, mes matome labai ženklų sezoninį maisto produktų pigimą, daržovių, vaisių, drabužių, avalynės išpardavimą, visa tai dažniausiai sukuria defliaciją vasarą. Bet nenustebčiau, jeigu tai būtų balandį ar gegužę“, – kalbėjo N. Mačiulis.

M. Dubnikovas teigė tikintis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, jog antrąjį šių metų pusmetį infliacija bus vienaženklė: „Prie to prisidės šildymo kainų peržiūrėjimas, vėlgi, tų pačių dujų kainų peržiūrėjimas vartotojams“.

Anot jo, Lietuvoje pradeda veikti konkurencija – prekybos centrai galbūt dar vengia mažinti bazines kainas, bet akcijų, nuolaidų yra labai daug, todėl kainos turėtų po truputį mažėti.

„Labai didelio kainų sumažėjimo tikriausiai nepamatysime, nes per tą laiką užaugo kaštai – minimali alga, vidutinė alga. (…) Bet infliacija turėtų mažėti dėl to, kad bendras fonas, žaliavų kainos, tai leidžia“, – kalbėjo ekonomistas.

Autoriai: Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius, BNS