Kaip miega kūnas?

Miego paralyžius susijęs su miego faze, žinoma kaip greitas akių judėjimas, arba REM miegas. Tai miego stadija, per kurią dažniausiai sapnuojama. Paralyžiaus epizodai įvyksta, kai išeinama iš REM ir pradedama pabusti. Tačiau taip pat gali pasireikšti, kai tik prasideda REM. Akys atmerktos, protas pabudęs, bet kūnas vis dar miega. REM stipriai susijęs su ryškiais ir gausiais emocingais vizualiniais įvykiais, patiriamais miegant, kuriuos vadiname sapnais. Ši miego fazė rodo gyvybiškai svarbių požymių, tokių kaip kraujospūdis, kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis, pokyčius. Išskyrus gyvybiškai svarbius organus (pvz., širdies ir plaučių raumenis) ir lytinius organus, REM miego metu paralyžiuojamas visas kūnas. Daugeliu atvejų miego paralyžius nutinka žmonėms, kuriems trūksta miego arba kurių miegas nereguliarus. Taip pat gali pasireikšti pacientams, sergantiems narkolepsija, jie dažnai patiria šią būklę prieš pat REM ar pabudę. Šiam miego periodui būdingos pakitusios motorinės, suvokimo, emocinės ir pažinimo funkcijos, tokios kaip nesugebėjimas atlikti valingų judesių, regos haliucinacijos, krūtinės spaudimo jausmas, kliedesiai apie bauginantį buvimą ir net artėjančios mirties baimė. Paprastai miego paralyžius patiriamas retai. Ši būklė tampa liga, parasomnija, kai kartojasi ir (arba) susijusi su emocine našta.

Kiekviena kultūra pasakoja savo istoriją

Per visą žmonijos istoriją įvairios tautos miego paralyžių aiškino antgamtiniu požiūriu ir kūrė įvairiausias istorijas apie tai, kas tuo metu vyksta su žmogaus kūnu. Kai kurių kultūrų manymu, miego paralyžius – dvasinis pabudimas arba susitikimas su aukštesne būtybe. Kitos kultūros miego paralyžiaus demonus priskiria piktosioms dvasioms, juodajai magijai, raganoms ir kt. Ištisus šimtmečius bauginančios istorijos buvo rašytojų ir menininkų kūrybos objektas. Graikų literatūroje ir Renesanso mene yra ne viena nuoroda į miego paralyžių. 1781 m. tapytame Henry Fuseli paveiksle „Košmaras“ vaizduojamas miego paralyžių patiriantis asmuo, ant kurio krūtinės sėdi demonas. Kalbama, kad rašytojo Jameso Matthew Barrie, ne kartą patyrusio šią būklę, patirtis įkvėpė jį parašyti „Piterį Peną“. Jis apie save sakė: „Mano ankstyvoje vaikystėje tai buvo paklodė, kuri bandė uždusinti naktį“. Taip pat aprašė kelis įvykius „Piterio Peno“ istorijose, rodančius, kad buvo susipažinęs su raumenų tonuso praradimu.

Su miego paralyžiumi susijusi baimė taip pat įkvėpė daugybę pasaulyje iki šiol sklandančių legendų. Pavyzdžiui, Kanados eskimai miego paralyžių priskiria šamanų kerams, kurie trukdo judėti ir sukelia beformio buvimo haliucinacijas. Japonų tradicijoje ši būsena atsiranda dėl kerštingos dvasios, kuri miegodama uždusina priešus. Nigerijos kultūroje moteriškas demonas puola sapnuojant ir sukelia paralyžių. Miego paralyžiaus demonas įvairiose kultūrose įgavo daugybę pavadinimų ir formų, labiausiai siejamų su paranormaliais reiškiniais. Turkų kultūroje miego paralyžius yra Karabasanas (tamsusis užpuolikas), kuris naktį įslenka į miegamąjį ir vagia jūsų kvapą. Miego paralyžius japonų folklore žinomas kaip Kanashibari (surištas metalu). Senovės japonai tikėjo, kad ši būsena atsirado dėl Onmyodo Shugendo budistų kunigų burtų ir buvo naudojama priešininkams sutramdyti arba išvaryti piktąsias dvasias, kurios pasireikšdavo miegančiam asmeniui. Arabų kultūroje jis žinomas kaip Jathoom (kas ant kažko labai priglunda). Senovės arabų musulmonai tikėjo, kad norintys apsisaugoti nuo šios būklės turi miegoti tik ant dešinio šono arba prieš miegą perskaitę Korano sosto eilutę. Mongolai tikėjo, kad miego demonas yra įasmeninta miegančiojo tamsioji pusė. Tai atspindėjo jų gebėjimą ar norą atlikti tamsiąją magiją. Pakistane miego paralyžius laikomas susidūrimu su Šaitanu (Šėtonu), piktaisiais džinais arba demonais, užvaldžiusiais žmogaus kūną. Taip pat manoma, kad tai sukelia priešų ir pavydžių žmonių vykdoma juodoji magija. Žmonės, ypač vaikai ir jaunos merginos, turi nešiotis amuletą, kad apsisaugotų nuo blogos akies. Manoma, kad kai kuriuos namus ir ten gyvenančius žmones naktį persekioja piktosios šmėklos, šėtoniškos ar kitos antgamtinės būtybės. Musulmonų šventieji asmenys vykdo egzorcizmą prieš asmenis, kurie, kaip manoma, yra apsėsti. Namus, pastatus ir aikštes laimina ir pašventina mulos arba imamai, skaitydami Koraną ir Adhaną, islamišką kvietimą melstis. Šiuolaikinėje kultūroje miego paralyžius siejamas su ateivių pagrobimu ar jų regėjimu haliucinacijų metu.

Pirmieji paslaptingų galių įrodymai

Pirmasis klinikinis miego paralyžiaus įrašas rastas 1664 m. Tuo metu Nyderlandų gydytojas Isbrandas van Diemerbroeckas užfiksavo miego paralyžiaus patyrimą 50-metei pacientei. Gydytojas grėsmingą buvimą apibūdino kaip velnią, kuris gulėjo ant moters ir laikė ją Žemėje. Beveik po 300 metų, 1991 m., miego paralyžiaus demonas pasitelktas siekiant paaiškinti jaunų Pietryčių Azijos vyrų staigios mirties atvejus. Nuo 1977 m. daugiau nei 100 vyrų, priklausančių Laoso Hmong bendruomenei, paslaptingai mirė miegodami. Vienas tyrimas, žinomas kaip staigios nepaaiškinamos nakties mirties sindromas, nustatė ryšį tarp miego paralyžiaus ir šių naktinės mirties atvejų. Visos aukos buvo jaunos, sveikos, jų amžiaus vidurkis – 33 metai. Iki šiol miego paralyžius yra vienintelė identifikuojama sąsaja su staigios nepaaiškinamos nakties mirties sindromu.

Kaip atrodo miego paralyžiaus demonas?

Nuo senovės Mesopotamijos (apie 2000 m. pr. Kr.) iki Romos imperijos už blogus sapnus kaltintas demonas inkubas. Šis sėdėdavo ant krūtinės sukeldamas siaubingus sapnus ir fizinį nejudrumą, todėl tai pirmasis dokumentuotas miego paralyžiaus paaiškinimas. Jis, kaip tikima, persekioja moteris ir jas kankina. Teigiama, kad demonas auką paralyžiuodavo sėdėdamas ant gerklės, todėl moteris negalėdavo pajudėti ar šauktis pagalbos. Moteriška šios dvasios versija, žinoma kaip sukubas, pirmiausia kaltinta dėl vyrų miego paralyžiaus. Moteriškų demonų legendos siejamos su Lilita, kuri buvo pirmoji Adomo žmona, išmesta iš Edeno už tai, kad pažeidė taisykles. Ji tapo demone, keršijusia miegantiems vyrams. Pavyzdžiui, kai kuriose Artimųjų Rytų kultūrose ši būtybė yra džinas, dėvintis kepurę. Jei miegantysis laiku pabus ir paims skrybėlę, jis gaus atlygį. Trauco, pagal tradicinę Čilės provincijos mitologiją, yra baisus deformuotas nykštukas, užliūliuojantis ir viliojantis jaunas moteris. Teigiama, kad Trauco atsakingas už nepageidaujamą nėštumą, ypač netekėjusioms moterims. Štai Ekvadore yra Tintín nykštukas, mėgstantis gausiai plaukuotas moteris ir vilioja jas naktimis grodamas gitara už langų. Šis mitas, tyrėjų nuomone, sukurtas kolonijiniu laikotarpiu, kad paaiškintų moterų, kurios niekada neišeidavo iš namų be palydovo, nėštumą. Manoma, kad Pietų Amerikos atogrąžų miškuose Amazonės upės delfinas yra sirenos ir inkubo palikuonis, pasiverčiantis į gražų vyrą, suviliojantį jaunas moteris ir nunešantis jas į upę. Teigiama, kad ši dvasia atsakinga už dingimus ir nepageidaujamą nėštumą. Pasak legendos, šis demonas, būdamas žmogaus pavidalu, visada dėvi skrybėlę, kad užmaskuotų kvėpavimo angą galvos viršuje, o dieną vėl virsta delfinu. Ukrainiečių folklore yra inkubą primenantis Perelesnyk. Tikima, kad ši antgamtinė būtybė virsta ugniniu drakonu arba jaunuoliu, į namus įeinančiu pro kaminus, duris ar langus, kad suviliotų moteris, be to, gali įgauti mirusių sutuoktinių ar meilužių išvaizdą. Perelesnyk naktimis dovanoja lobius, kurie auštant virsta beverčiais daiktais. Jo prisilietimas gali išsiurbti gyvybingumą ir paspartinti mirtį.

Autorius Monika Budnikienė

Naujas poilsio būdas

Visuomenėje, kurioje vertinamas produktyvus darbas, retas sėdi sudėjęs rankas ir žiūri į vieną tašką. Tai per didelė prabanga. Tačiau pastaruoju metu, vis dažniau kalbant apie perdegimo sindromą ir psichinę sveikatą, atsiranda suvokimas, kad nė vienas neišgyvens be poilsio.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo laisvalaikio praleidimo būdas, vadinamas lovadieniu. Viena vertus, tai diena, kada asmuo nieko neveikia. Kita vertus, vis tik veikia tai, kas atpalaiduoja ir teikia malonumą. Lovadienius vienija keli bendri bruožai: žmogus daug miega, nesiskiria su pižama, praktiškai visą laiką (su trumpomis išimtimis) praleidžia lovoje valgydamas, žiūrėdamas serialus, skaitydamas ar užsiimdamas kita pasyvia veikla.

„Lovadieniai reiškia pareigų, įsipareigojimų atsisakymą, kardinalų rutinos pakeitimą ir laiką tik sau“, – sako psichiatrė dr. Kristin Gill. – Tai terminas, kurį sugalvojo jaunoji karta norėdama apibūdinti žingsnį nuo įtempto gyvenimo tempo prie atsipalaidavimo bei energijos atkūrimo.“ Saitažodis #bedrotting socialiniame tinkle „TikTok“ panaudotas daugiau kaip 3,2 mln. kartų.

Kai kuriems žmonėms diena lovoje žiūrint serialus ir valgant greito paruošimo makaronus yra variantas pailsėti nuo kasdienės įtampos, tačiau specialistai perspėja, kad užsitęsęs tinginiavimas daro meškos paslaugą.

Laikas įkrauti baterijas

Jaunoji karta teigia, kad lovadieniai naudingi jų psichinei sveikatai ir gerovei. Moterys priduria, kad taip rūpinasi savimi, o psichologai sutinka, jog šie argumentai turi tiesos. „Normalu ir sveika, kad žmonės nori skirti laiko poilsiui ir atsijungti nuo išorinio pasaulio, – įsitikinusi dr. K. Gill. – Toks poilsis padeda įkrauti asmenines socialines baterijas, fiziškai pailsinti kūną ir pasiruošti iššūkiams, kurie laukia ateityje.“

Kitas vartymosi lovoje pranašumas – atsitraukimas nuo informacijos srauto ir buvimas su savimi esamuoju laiku. „Iniciatyva ir net drąsa pasakyti aplinkiniams „šiandien nieko neveiksiu“ arba „ilsėsiuosi, todėl netrukdykite“ ar „savaitgalį būsiu nepasiekiamas“ visuomenėje, kuri jaučiasi kalta dėl poilsio, suteikia daug socialinių galių“, – teigia amerikiečių psichiatrė.

Pasak docentės dr. Anot Gold iš Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos, pasyvus poilsis lovoje naudingas, jei asmuo supranta, kodėl taip elgiasi: „Šią socialinių tinklų madą galima palyginti su tingia diena, tačiau tai nėra tas pats. Tingią dieną žmonės vis tiek užsiima aktyvesne veikla, pavyzdžiui, leidžia laiką su draugais kavinėje ar parke. O lovadieniai įsivaizduojami išimtinai pataluose.“ Svarbu suprasti, kam to reikia, ar norima tik pailsėti, apdovanoti save, ar atidėti problemų sprendimą, nuslopinti nemalonius jausmus.

Nematoma Mėnulio pusė

Užsitęsę lovadieniai, pavyzdžiui, žmogus visas atostogas leidžia namuose, nesirūpina buitimi, apleidžia draugus, neskiria dėmesio išvaizdai, kenkia labiau nei padeda. „Ilgas buvimas lovoje gali lemti vengimo elgesį ir izoliaciją, – perspėja psichologas Justinas Puderis. – Vienatvė gali padėti atsigauti emociškai ir fiziškai, tačiau ilga izoliacija skatina depresiją. Be to, nuolatinis buvimas komforto zonoje gali padidinti nerimą, kai teks išeiti į darbą.“

Ilgas voliojimasis pataluose gali iškreipti cirkadinį rimtą ir miego rutiną. „Jei praleidžiame daug laiko lovoje, tačiau nemiegame, o užsiimame kita veikla, kurią įprastai atliekame atsibudę, smegenys nuolat budės darbo režimu, – perspėja miego medicinos ekspertė Sarah Silverman. – Visą dieną praleidus lovoje pailgėja užmigimo laikas ir pablogėja bendra miego kokybė naktį. Lovadieniai gali sukelti nemigą.“

Šeimos ir prevencinės medicinos docentė Kelly Glazer Baron iš Jutos universiteto pritaria: „Lovadieniai yra priešingybė to, ką rekomenduojame žmonėms. Lova turi būti naudojama tik miegui ir intymumui, o ne veiklai, tokiai kaip valgymas, televizoriaus žiūrėjimas, naršymas internete.“

Jei žmogus užkandžiauja, paskaito, pasnaudžia, vėl ima į rankas telefoną, dingsta demarkacinė linija, skirianti dieną ir naktį. Smegenys nebegali išsijungti panorėjus miego. Nemigos problema paūmėja senatvėje, nes vyresni žmonės mėgsta pagulinėti dieną.

Raudonos vėliavėlės

„Iš pirmo žvilgsnio vadinamieji lovadieniai gali duoti daug gero: sulėtėja gyvenimo tempas, slopinamas stresas, atsipalaiduoja kūnas ir protas. Tačiau gerai savijautai būtina pusiausvyra. Būkite atidūs ir nepersistenkite, nes norėdami sau padėti galite pakenkti“, – sako psichiatras prof. Simonas Rego iš Alberto Einšteino medicinos koledžo. – Potraukis visą dieną miegoti gali reikšti, kad asmuo nori išvengti jausmų, streso, skausmo, kurie lydi būdraujant.“ Užslopinus save netenkama progos padėti sau.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad dažni suplanuoti ar spontaniniai lovadieniai signalizuoja apie sunkesnes psichines ar fizines būkles, pavyzdžiui, lėtinį nuovargį, perdegimo sindromą, nerimą, depresiją, todėl reikėtų konsultuotis su šeimos gydytoju. Nereikėtų numoti ranka į silpnumą ir nuolatinę energijos stoką.

„Sergant depresija gulėjimas lovoje yra potencialus būdas izoliuotis nuo aplinkinių, neturėti socialinių santykių. Apklausdami pacientus renkame informaciją, ir vienas šios būklės simptomų yra noras „pasislėpti po antklode“. Žmonėms, kurie kenčia nuo nerimo, lovadieniai suteiks trumpalaikį pagerėjimą, tačiau ilgainiui tai neveiks, nes neįmanoma visą laiką vengti to, kas kelia nerimą“, – tvirtina dr. Lynn Bufka iš Amerikos psichologų asociacijos.

Sveika pusiausvyra

Galima pasilepinti lovadieniais, tačiau nereikia piktnaudžiauti tinginiavimo epizodais. Deja, nėra apibrėžta, kaip dažnai sveika perkrauti baterijas, nes poreikiai individualūs. „Nesijaudinkite, jeigu jums nepatinka lovadienių mada. Tai, kas vieną žmogų atpalaiduoja, kitam gali tapti kančia“, – sako prof. S. Rego.

Svarbu ieškoti kitų streso įveikimo mechanizmų, kurie padėtų susidoroti su kasdieniais sunkumais. Galbūt, užuot visą dieną žaidus kompiuterinius žaidimus, reikėtų išeiti pasivaikščioti į mišką, susitikti su palaikančiais draugais, aplankyti koncertą ar parodą. Laikas sau nebūtinai turi būti tik lovoje. Galima užsiimti mankšta, medituoti ar rašyti dienoraštį.

Jeigu neveiksnumo periodai kartojasi ir sunku grįžti prie įprasto darbingumo, verta pasikonsultuoti su psichoterapeutu. Jis padėtų išsiaiškinti emocines iškrovos priežastis bei pamokytų, kaip atsipalaiduoti kitais būdais.

Rinkodaros spąstai

Amerikiečių psichiatrė Pooja Lakshmin teigia, kad kvapiosios žvakės, meditacinės muzikos įrašai, atpalaiduojantys kūno aliejai ir satino patalynė, t. y. įvairios prekės, kurios neva padeda geriau pasirūpinti savimi, yra komercinės pinklės žmonėms, ypač moterims, kurioms sunku susidoroti su realybe, kad gyvena visuomenėje, kuriai jos nerūpi.

„Praktikoje sutinku daugybę pacientų, kurie tiki, jog jeigu nepamirksta vonioje arba nepaguli pusę sekmadienio prie mėgstamo serialo, tai nesijaučia laimingi, nes „neranda laiko sau“. Tokia paviršinė kontrolė pilna tuščių kalorijų ir neduoda naudos psichinei sveikatai“, – rašo ji savo knygoje „Real Self – Care: A Transformative Program for Redefining Wellness“.

Specialistė perspėja, kad lovadienių mada socialiniuose tinkluose skatina lygintis tarpusavyje, kas ir kaip šauniai ilsisi, siekti tam tikro tobulumo. Visgi ilgainiui tai pradeda sekinti, o ne maitinti. Kitas vienas riebus minusas – visuomenės formuotojai skatina pirkti tam tikrus produktus, kurie esą turėtų dar geriau atpalaiduoti. Tačiau negavus reklamuojamo efekto užklumpa nusivylimas ne produktu, o savimi.

„Lovadieniai nėra blogi ar geri, svarbiausia, kaip juos naudojate. Ar gulite lovoje, kad išvengtumėte problemų? Jei tai tik dar vienas darbas ilgame sąraše, vargu ar jis sumažins stresą“, – įsitikinusi P. Lakshmin.

Kaip saugiai patinginiauti?

•  Dienos poilsiui rinkitės kitą vietą, o ne miegamojo lovą. Įsitaisykite ant sofos svetainėje, krėsle darbo kambaryje, vasarą – terasoje ar balkone.

•  Naršymas telefone ne atpalaiduoja, o didina nerimą. Geriau skaitykite grožinę literatūrą ar žiūrėkite filmą.

•  Susiekite poilsį su kūrybine, tačiau monotoniška veikla, pavyzdžiui, spalvinkite.

•  Nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, pacientams, vartojantiems tam tikrus vaistus, turintiems antsvorio, ilgai gulint padidėja kraujo krešulių rizika.

• Nerekomenduojama vartytis lovoje ilgiau kaip 2–3 val. Periodiškai atsikelkite ir pajudėkite po kambarį.

•  Net paskyrus sau lovadienį svarbu išeiti į lauką ir pabūti gryname ore bent 1–2 val.

Autorius Jurgita Ramanauskienė

Dėmesys miego kokybei

Per pastaruosius dešimtmečius atlikta daugybė tyrimų, susijusių su miegu. Daug sužinota ne tik apie skirtingas miego fazes ir miego jų metu svarbą, bet ir miego sutrikimus bei nekokybiško miego poveikį fizinei ir psichoemocinei sveikatai. „Journal of Clinical Sleep Medicine“ paskelbtas naujausias tyrimas atskleidė, kad 40 % iš daugiau kaip 2500 dalyvavusių suaugusiųjų nuo pandemijos pradžios pablogėjo miego kokybė. Tokius rezultatus lėmė kelios priežastys: stresas ir nežinomybė dėl savo bei artimųjų ateities, baimė prarasti darbą, nuolatinis buvimas namuose su šeima. Miego kokybe nepatenkinti žmonės tapo dideliu rinkos segmentu – didėja susidomėjimas miego kokybę gerinančiais papildais, specialia patalyne ir kt.

Tikėtina, kad miego turizmas populiarėja ir dėl to, kad visuomenės akys krypsta į sveikatą ir ilgaamžiškumą, o miegas – vienas svarbiausių gyvenimo aspektų. Miego trūkumas gali sukelti daug įvairių organizmo ir psichinės sveikatos problemų: nerimą, depresiją, prastą nuotaiką, nuotaikos svyravimus, nuovargį, sumažėjusią dėmesio koncentraciją bei libido susilpnėjimą ir t. t. Visų šių problemų galima išvengti pagerinus miego kokybę.

Apie miego turizmą

Ramus poilsis dažniausiai asocijuojasi su atokesniais nuo didmiesčių miesteliais, nedidelėmis salomis, vandenyno pakrantėmis Indonezijoje. Tačiau miego turizmo paslaugas siūlančių viešbučių ir SPA centrų galima rasti net didžiausiuose JAV miestuose. Savininkams reikia tik pasirūpinti tinkamu kambarių įrengimu: puikia garso izoliacija, neperšviečiamomis užuolaidomis, ergonomiškais čiužiniais ir kt. Visgi geriausiai žmogus pailsi gamtos apsuptyje, gryname ore, būtinai prie vandens telkinio. Moksliniai tyrimai rodo, kad 20 min. žiūrėjimas į vandenį sumažina patiriamą stresą, lėtina kraujospūdį ir kvėpavimą, gerina miego kokybę. Verta įsidėmėti, kad norint, jog miego turizmas būtų efektyvus, patiems keliautojams privaloma būti sąmoningiems. Daugelis įpratę kelionės įspūdžius kaupti būtent miego sąskaita – būtina pasigrožėti naktiniu miestu, skanauti įvairiausio maisto, pamatyti kuo daugiau lankytinų vietų, išbandyti aktyvias pramogas ir t. t. Vykstant iš tiesų pailsėti, būtina visiškai pakeisti tokį režimą ir judėti lėtu tempu, kuo mažiau dirgintis, eiti anksti miegoti, saikingai valgyti ir t. t.

Miego turizmo kryptys

Miegui skirtų kelionės vietų galima rasti visuose žemynuose. Bene labiausiai jie išpopuliarėjo JAV, kur miego turizmo paslaugas siūlo vis daugiau viešbučių. Niujorko viešbutis „Park Hyatt New York“ atidarė „Bryte Restorative Sleep Suite“ – 900 kv. m. ploto apartamentus su miegą gerinančiais patogumais, o viešbutis „Rosewood Hotels & Resorts“ neseniai pristatė poilsio vietų kolekciją „Alchemy of Sleep“. Tiesa, kokybiškam miegui pritaikyti kambariai ar net visi viešbučių aukštai šiuo metu yra prabangos dalykas. Tai reiškia, kad už patobulintą kambarį ir tam tikras paslaugas teks pakloti daugiau nei už įprastą nakvynę.

Europos didmiesčiuose taip pat atsiranda vis daugiau kokybiškam miegui skirtų vietų. Londone į miegą orientuotas viešbutis „Zedwell“, kurio kambariuose įrengta naujoviška garso izoliacija. Švedijos lovų gamintojas „Hästens“ Portugalijos mieste Koimbroje įkūrė pirmąjį pasaulyje kokybiškam miegui skirtą „Hästens Sleep Spa Hotel“ viešbutį. Ibisoje veikia „Six Senses“ sveikatingumo meka, kurioje paslaugas teikia miego gydytojas.

Ekspertai pranašauja, kad šiais metais miego turizmas ypač išpopuliarės. Tai rodo jau dabar apgyvendinimo paslaugas teikiančių verslų susidomėjimas miego programomis.

Miego programos

Į kokybišką miegą orientuotose poilsio vietose siūlomos specialios, miegą gerinančios programos. Daugelis jų panašios. Didelis dėmesys skiriamas raminantiems užsiėmimams: meditacijai, masažui, kvėpavimo pratimams, SPA procedūroms, mažo intensyvumo fizinei veiklai (jogai, pilatesui, tempimo pratimams, vandens aerobikai ir pan.). Gerai išsimiegoti norintiems svečiams siūlomas ir kitoks meniu, kuris susideda iš organizmo neapsunkinančių ir nedirginančių produktų: gausu daržovių ir vaisių, žuvies bei jūrų gėrybių, nėra mėsos, pieno produktų, kofeino, alkoholio. Valgoma po nedaug, 4–6 kartus per dieną. Paskutinis maistas – likus 3–4 val. iki miego.

Kai kurios programos siūlo vesti specialų miego dienoraštį, kuriame reikia žymėtis, kada nueita miegoti, kada atsikelta, kiek kartų per naktį prabusta, kas sapnuota, kokia savijauta nubudus ir pan.

Individualiai, pagal miego turizmą siūlančių viešbučių, SPA centrų galimybes, miego programos gali skirtis. Pavyzdžiui, jei viešbutis įsikūręs prie mineralinio ar šilto vandens versmių, šios procedūros įtraukiamos į bendrą programą. Jei viešbutis turi reikiamą įrangą, miego programos metu fiksuojamas svečių miego ritmas, o vizito pabaigoje klientas gauna diagnozę apie turimus miego sutrikimus ir gali būti nukreiptas pas specialistus.

Dažniausiai miego programos trunka 3, 5 arba 7 paras.

Priemonių rinkiniai miegui

Net specialios įrangos neturintys miestų viešbučiai vis dažniau siūlo ne specialias miegui gerinti skirtas programas, o įvairių priemonių ir paslaugų rinkinius. Kokybiškai išsimiegoti norintiems svečiams suteikiama galimybė pasirinkti norimo minkštumo ir dydžio pagalvę (nuo standartinės formos iki skirtos specialiai miegantiems ant šono ar nugaros bei nėščiosioms). Pagal kūno svorį skiriama atitinkamai sverianti antklodė. Skiriamas kambarys, kuriame aklinai galima užsidaryti žaliuzes ar neperšviečiamas užuolaidas. Siūlomi masažai ir SPA procedūros. Kol vakarieniaujama, aptarnaujantis personalas kambaryje prigesina šviesas, uždengia langus, pagalvę pakvėpina miego kokybę gerinančia migla, pavyzdžiui, levandų. Prie lovos paliekamas puodelis su švelniai atpalaiduojančia, raminančia arbata. Pageidaujant įjungiama miego muzika: hipnoterapiniai įrašai, vandens ar gamtos garsai ir pan., nustatoma miegui optimali kambario temperatūra bei oro drėgmė.

Apie miego hormoną

Hormonų pusiausvyra – vienas svarbiausių veiksnių kokybiškam miegui. Svarbiausias melatoninas, vadinamas miego hormonu. Jis atsakingas už miego kokybę ir normalų jo ritmą, įprastai smegenys šį hormoną gamina reaguodamos į tamsą. Dėl padidėjusio melatonino lygio jaučiame malonų nuovargį, norisi ilsėtis, snausti. Kai jo stinga, dėl nekokybiško miego silpnėja imunitetas, didėja įvairių lėtinių uždegimų (net vėžinių susirgimų) bei nutukimo rizika. Tam, kad miego hormono gamintųsi užtektinai, svarbiausia eiti laiku miegoti (ne vėliau kaip 22 val.), miegoti visiškoje tamsoje, vartoti magnio turinčių produktų: migdolų, avokadų, moliūgų sėklų, žalių lapinių daržovių. Vaistinėse galima įsigyti melatonino papildų, tačiau tik rekomendavus specialistui. Nepamiršti reguliarios seksualinės veiklos, nes mylintis palaikomas normalus melatonino lygis organizme.

Kodėl dar neišsimiegame?

Prastą miego kokybę gali lemti daugybė veiksnių. Vienas jų – šeimos sudėtis. Tyrimai rodo, kad susilaukus kūdikio, per pirmus jo gyvenimo metus tėvai praranda bent trečdalį įprastų miego valandų. Naktį keltis prie vaiko nebereikia tik nuo 3–5 m., o jei šeimoje keli pametinukai, kokybiško miego gali nebūti net dešimtmetį. Anot sveikatos specialistų, tėvai turi pamainomis keltis prie mažylių, kad bent kas kelintą naktį gautų deramo miego.

Su miego kokybe susijusi netinkama mityba ir žalingi įpročiai. Per daug ir sunkiai virškinamo maisto lemia negalėjimą užmigti ir prabudinėjimą naktį. Vakarienė turi būti lengva ir suvalgoma ne vėliau nei likus 3 val. iki miego. Reikėtų atsisakyti kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų, įskaitant nikotiną ir alkoholį.

Visgi pagrindinė priežastis, kodėl šiuolaikiniam žmogui taip stinga kokybiško miego, – išmanieji prietaisai. Visų pirma, žiūrint į ekranus prieš miegą, jų šviesa stabdo melatonino išsiskyrimą. Gaunamas informacijos srautas aktyvina smegenis, neigiamos naujienos gamina streso hormonus. Taip gauname visą antimiego kokteilį. Norint, kad miego kokybė pagerėtų, reikia atidžiai peržiūrėti įpročius ir juos pakeisti, kad nekiltų su miego trūkumu susijusių sveikatos problemų. Jei kasdienių dirgiklių pašalinti nepavyksta, vertėtų ištrūkti atostogų, per kurias įmanoma kokybiškai išsimiegoti.

Įdomu

•  Idealus laikas užmigti – per 15 min. nuo atsigulimo į lovą.

•  Užmigti padeda hormonas melatoninas, o pabusti – adrenalinas ir kortizolis (streso hormonai).

•  Žmonės – vienintelė žinoma gyvų būtybių rūšis, savo noru atidedanti miego laiką.

•  Anglų buldogai – vieninteliai šunys, kenčiantys nuo miego apnėjos.

•  Nepertraukiamas 16 val. būdravimas paveikia taip, kaip 0,05 % padidėjęs alkoholio kiekis kraujyje.

•  Nemiga – dažna sudėtinė gedulo dalis.

•  Japonijoje normalu miegoti darbo vietoje.

Autorius Laima Samulė