Kodėl statistika rodo pigimą, o piniginės tuštėja

Oficialūs šaltiniai patvirtina faktą, kad maistas Lietuvoje šiek tiek atpigo. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, 2026 m. rugsėjo mėnesį metinis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų pokytis šalyje buvo neigiamas ir sudarė –1,8 %. LR Valstybės duomenų agentūra patikslina, kad prie šio mažėjimo labiausiai prisidėjo atpigę mėsos gaminiai, sviestas, aliejus, duona ir pyrago kepiniai. Tačiau pirkėjams susidaro visiškai kitoks įspūdis. Šį paradoksą lengva paaiškinti istoriniu kontekstu ir bendra ekonomine aplinka. Per pastaruosius 5 metus maistas Lietuvoje pabrango net 45,2 %. Po tokio drastiško šuolio nepilnų dviejų procentų sumažėjimas yra tiesiog per mažas, kad gyventojai pajustų realų finansinį pasikeitimą. Be to, bendra metinė infliacija šalyje išlieka aukšta (rugsėjį siekė 6,7 %), o augančios paslaugų ir energetinių išteklių (šilumos energija, degalai), kainos visiškai „suvalgo“ maisto krepšelio sutaupymus.

Lietuvos maisto kainos ES kontekste

Bendras šalies kainų lygis jau stipriai priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o kai kuriose prekių kategorijose jį net pralenkė. Lietuvos maisto rinka yra labai koncentruota – joje dominuoja vos keli didieji prekybos tinklai, o tai riboja natūralią konkurenciją, kuri galėtų spausti kainas žemyn. Kitas svarbus veiksnys – mažos rinkos jautrumas globaliems tiekimo grandinės sutrikimams ir žaliavų kainų svyravimams. Bankų analitikai pastebi, kad Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius pasižymi asimetriškumu: augant žaliavų kaštams, kainos parduotuvių lentynose pakeliamos akimirksniu, tačiau žaliavoms pingant galutinės kainos vartotojams mažėja itin nenoriai ir lėtai. Prie aukšto vietinių prekių kainų lygio prisideda sparčiai augantys darbuotojų atlyginimai ir logistikos kaštai šalyje.

Ko tikėtis kitąmet?

Ekonomikos ekspertų ir Lietuvos banko prognozės rodo, kad dabartinis defliacinis laikotarpis maisto sektoriuje yra laikinas reiškinys. „Trading Economics“ analitiniai modeliai numato, kad maisto infliacija šalyje stabilizuosis, o vėliau vėl sugrįš į augimo stadiją, pasiekdama apie 3 % ribą. Ateinančiais metais kainų tendencijas stipriai formuos brangstančios energetinės žaliavos ir numatomi mokestiniai pakeitimai, ypač akcizų didinimas degalams, kas automatiškai išpūs produktų transportavimo išlaidas. Ateinančių metų prognozės rodo, kad didžiausią kainų šuolį pirkėjai išvys pagrindinių maisto produktų lentynose. Brangs duona, miltai ir makaronai, nes pasaulinėje rinkoje grūdų supirkimo kainos šoktelėjo virš 50 %. Ši brangimo banga grandinine reakcija persimes ir į gyvulininkystės sektorių, nes dėl išaugusių pašarų kaštų ir mažėjančios galvijų pasiūlos pastebimai brangs jautiena, kiauliena, perdirbti mėsos gaminiai. Nors pieno produktai pastaruoju metu pigo, gamybos procesų priklausomybė nuo brangstančios elektros ir dujų vėl privers augti pieno, sūrio, sviesto kainas. Degalų akcizas tiesiogiai pabrangins visas importuojamas prekes, tokias kaip kava, egzotiniai vaisiai ar daržovės, sykiu vietoje gaminamus pusfabrikačius ir konditerijos gaminius, į kurių savikainą gamintojai bus priversti įskaičiuoti ne tik brangesnes žaliavas, bet ir augančius darbuotojų atlyginimus.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Kas laikomi pažeidžiamais?

Pažeidžiamumas ekstremaliosios situacijos metu nebūtinai susijęs su amžiumi ar negalia. Daugiau sunkumų gali patirti vieni gyvenantys senjorai, judėjimo, regos ar klausos negalią turintys žmonės, asmenys, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, deguonies tiekimas ar kitos medicinos priemonės, taip pat tie, kurie dėl lėtinių ligų negali nutraukti vaistų vartojimo. Didesnės pagalbos gali prireikti ir žmonėms, neturintiems artimųjų, transporto ar galimybės savarankiškai pasiekti saugią vietą. Svarbu žinoti, kad ne visi šie žmonės automatiškai priskiriami tai pačiai oficialiai pažeidžiamų asmenų kategorijai – pagalbos poreikis vertinamas individualiai. Todėl nelaukite, kol paskelbus pavojų paaiškės, kad savarankiškai pasirūpinti savimi sudėtinga.

Kur ieškoti informacijos ir kas gali padėti?

Patikimiausia informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms skelbiama interneto svetainėje LT72.lt. Joje pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis kilus pavojui, kur ieškoti priedangos ir ką turėti pasiruošus. Konsultacijų civilinės saugos klausimais galima kreiptis ir telefonu 1856. Jeigu žmogui dėl sveikatos būklės, negalios ar kitų priežasčių gali prireikti pagalbos evakuojantis, svarbu iš anksto susisiekti su savo seniūnija arba savivaldybės socialinės paramos skyriumi. Specialistai gali paaiškinti, kokios pagalbos paslaugos teikiamos, kaip pranešti apie individualius poreikius ir kokia tvarka būtų organizuojama pagalba ekstremaliosios situacijos metu.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į situaciją ir savo civilinės saugos planus, organizuoja gyventojų evakavimą, surinkimo ir priėmimo punktų veiklą, prireikus – laikiną apgyvendinimą bei būtiniausių reikmenų, maisto ir geriamojo vandens tiekimą. Nukentėjusiems žmonėms taip pat gali būti organizuojama socialinė ar psichologinė pagalba. Konkrečios priemonės priklauso nuo nelaimės pobūdžio, žmogaus poreikių ir savivaldybės galimybių.

Seniūnija yra viena pirmųjų vietų, į kurią verta kreiptis nežinant, nuo ko pradėti. Seniūnijos socialinis darbuotojas gali suteikti informacijos apie socialines paslaugas, padėti kreiptis dėl pagalbos į namus, perduoti informaciją atsakingiems specialistams ir paaiškinti, kur kreiptis dėl papildomos paramos. Įprastai teikiamos socialinės paslaugos gali apimti pagalbą apsirūpinant maistu, tvarkant buitį, rūpinantis asmens higiena ar nuvykstant į įstaigas.

Svarbu suprasti, kad vienišas senjoras ar žmogus su negalia nebūtinai bus automatiškai aplankytas ar evakuotas paskelbus pavojų. Todėl būtina iš anksto išsiaiškinti, kokia pagalba numatyta konkrečioje gyvenamojoje vietovėje, ir informuoti atsakingus specialistus apie individualius poreikius. Kilus tiesioginiam pavojui gyvybei ar sveikatai, reikia skambinti 112.

Ką pasiruošti iš anksto?

Kiekvienam, kuriam gali būti sunku savarankiškai pasirūpinti savimi, reikėtų turėti individualų veiksmų planą. Jame verta numatyti, kas padėtų išvykti, kaip pasiekti saugią vietą ir su kuo susisiekti, jei nutrūktų ryšys. Vieni gyvenantys žmonės galėtų susitarti su patikimu kaimynu ar artimuoju, kad šis pasidomėtų jų saugumu ir prireikus padėtų. Pravartu turėti bent dviejų žmonių kontaktus, nes vienas jų gali būti nepasiekiamas.

Iš anksto pasiruoškite dokumentus, geriamojo vandens ir maisto atsargų bent 72 valandoms, žibintuvėlį, įkrautą išorinę bateriją, higienos priemones ir būtiniausius daiktus. Vaistus vartojantys žmonės turėtų pasirūpinti jų atsargomis pagal gydytojo rekomendacijas, turėti vartojamų preparatų sąrašą, nurodytas dozes ir gydytojo kontaktus. Vaistus laikykite pagal jų laikymo reikalavimus, reguliariai tikrinkite galiojimo laiką ir nenutraukite gydymo savavališkai.

Jei naudojama medicinos įranga, kuriai reikalinga elektra, būtina iš anksto išsiaiškinti atsarginio maitinimo galimybes ir numatyti, kur būtų galima kreiptis, jei elektros tiekimas nutrūktų ilgesniam laikui. Žmonėms su negalia svarbu pasiruošti ir individualias pagalbines priemones: atsargines klausos aparatų baterijas, judėjimo priemones, reikalingas higienos ar slaugos priemones. Jeigu žmogui būtina pagalba persikeliant iš lovos, naudojantis laiptais ar įlipant į transportą, tai reikėtų aptarti su iš anksto sutartu pagalbininku.

Pasirengimas prasideda nuo paprasto pokalbio: ar žinome, kas pastebėtų, kad mums reikia pagalbos, ir ar patys žinome, kaip padėti šalia gyvenančiam žmogui? Bendruomeniškumas, aiškus veiksmų planas ir iš anksto paruoštos priemonės gali tapti lemiamu saugumo veiksniu.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Nors gaisrų kasmet vis mažiau, tačiau nelaimės neišvengiamos

Ugniagesių duomenimis, nuo 2010 m. iki dabar Lietuvoje apleistuose pastatuose kilo daugiau kaip 6,5 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 69 žmonės. „Atskirų metų palyginimas rodo ryškų teigiamą pokytį: 2012 m. tokiuose pastatuose užregistruota 700 gaisrų, o 2025 m. – 217, arba 69 % mažiau. Mažėjo ir žuvusiųjų skaičius: 2010 m. gaisruose apleistuose pastatuose žuvo 15 žmonių, 2025 m. – 1“, – teigia PAGD. Gaisrai apleistuose ir nenaudojamuose pastatuose dažniausiai siejami su neatsargiu elgesiu su ugnimi ir pašaliniais ugnies šaltiniais. Anot ugniagesių, pasitaiko ir vaikų išdykavimo su ugnimi bei tyčinių padegimų atvejų. „Šaltuoju metų laiku pavojų didina patalpose kuriami laužai, ant atviros ugnies gaminamas maistas, deginamos įvairios atliekos ar naudojami savadarbiai šildymo įrenginiai. Tokiuose pastatuose dažnai būna sukaupta įvairių degių medžiagų – senų baldų, drabužių, šiukšlių, todėl kilęs gaisras gali greitai išplisti ir kelti pavojų tiek viduje esantiems žmonėms, tiek aplinkiniams objektams“, – nurodė PAGD.

Vykdoma sisteminga prevencija

Siekdami mažinti gaisrų riziką, ugniagesiai gelbėtojai vykdo prevencines veiklas. PAGD pareigūnai sudaro ir atnaujina apleistų, nenaudojamų pastatų sąrašus, lankosi rizikingose vietose, vertina galimas grėsmes, apie nustatytas problemas informuoja savivaldybes ir kitas atsakingas institucijas. Anot departamento, taip siekiama ne tik mažinti gaisrų riziką, bet ir atkreipti dėmesį į žmones, kuriems gali būti reikalinga pagalba. Šaltymečiu budinčių pamainų ugniagesiai gelbėtojai apleistus pastatus apžiūri ir tamsiuoju paros metu, kai lengviau pastebėti pastatuose besiglaudžiančius žmones ar galimus ugnies naudojimo požymius. „Apleisti pastatai kelia specifinių gaisrinės saugos rizikų. Juose dažnai nėra saugių šildymo sąlygų, būna sukaupta degių medžiagų, o kilus gaisrui žmonės ne visada gali laiku pastebėti pavojų ir saugiai pasišalinti. Todėl mūsų tikslas – nustatyti tokius objektus, stebėti situaciją ir imtis prevencinių veiksmų dar iki nelaimės. Ugniagesiai gelbėtojai lankosi šiuose pastatuose, kalbasi su juose esančiais žmonėmis, įspėja apie pavojus, o informaciją apie nustatytas rizikas perduoda savivaldybėms ir kitoms atsakingoms institucijoms“, – teigia PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė.

Gyventojai raginami nelikti abejingiems

PAGD pareigūnai atkreipia dėmesį, kad panašių grėsmių rizika kyla ne tik apleistuose pastatuose. Anot ugniagesių, žmonės laikinai įsikuria ir atokiose teritorijose pastatytose pašiūrėse, vagonėliuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose statiniuose. Atkreipiamas dėmesys, kad juose dažnai naudojami nesaugūs šildymosi būdai, nesilaikoma gaisrinės saugos reikalavimų, todėl tokius objektus taip pat siekiama identifikuoti ir įtraukti į prevencinį darbą. Ugniagesiai ragina gyventojus nelikti abejingiems pastebėjus, kad apleistuose pastatuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose objektuose nuolat lankosi ar glaudžiasi žmonės. Apie tokias vietas rekomenduojama informuoti savivaldybę, seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą, kuo tiksliau nurodant objekto vietą ir pastebėtas aplinkybes. Tai padeda atsakingoms institucijoms įvertinti galimas grėsmes ir imtis prevencinių priemonių. Pastebėjus gaisrą ar kilus tiesioginiam pavojui žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Laiku pastebėta grėsmė ir perduota informacija gali padėti išvengti nelaimės.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Vienas tokių atvejų užfiksuotas gyventojui bandant atsiskaityti už elektromobilio įkrovimą. Pasak „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovo Mindaugo Kutkaičio, tai rodo, kad sukčiai ieško vis naujų būdų pasinaudoti įprastais gyventojų įpročiais.

„QR kodai daugeliui žmonių asocijuojasi su greitu ir patogiu būdu atsiskaityti ar gauti informaciją. Būtent tuo naudojasi sukčiai – nuskenavęs kodą žmogus gali būti nukreiptas į interneto svetainę, kuri atrodo kaip tikra paslaugos teikėjo mokėjimo aplinka. Joje suvedus kortelės duomenis, ši informacija gali patekti tiesiai į nusikaltėlių rankas. Matome, kad tai nebėra vien teorinė grėsmė – su tokiais sukčiavimo atvejais jau susiduria ir Lietuvos gyventojai“, – sako M. Kutkaitis.

Sukčiai naudojasi gyventojų įpročiu skenuoti QR kodus

Šis sukčiavimo būdas, dar vadinamas quishing (angl. QR code phishing), paremtas panašiu principu kaip ir įprastas duomenų viliojimas. Skirtumas tas, kad vietoj įtartinos nuorodos elektroniniame laiške ar SMS žinutėje naudojamas QR kodas.

Sukčiai gali užklijuoti netikrus QR kodus ant tikrų kodų viešose vietose, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse, elektromobilių įkrovimo stotelėse ar kitose savitarnos vietose. Nuskenavęs tokį kodą žmogus nukreipiamas į suklastotą interneto svetainę, kurioje prašoma įvesti mokėjimo kortelės ar kitus jautrius duomenis.

„Didžiausias pavojus tas, kad pats QR kodas iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Be to, žmogus dažnai skenuoja jį skubėdamas, norėdamas kuo greičiau atsiskaityti už paslaugą. Sukčiai gali tuo pasinaudoti ir sukurti įtikinamai atrodančią mokėjimo aplinką, kurioje prašoma pateikti kortelės duomenis ar patvirtinti mokėjimą“, – aiškina „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas.

Anot jo, net ir nedidelės sumos mokėjimas neturėtų sumažinti budrumo. Sukčiai gali mėginti atlikti didesnės vertės operacijas, jeigu jiems pavyksta gauti mokėjimo duomenis

Įtarimą turėtų sukelti net menkiausi neatitikimai

„Luminor“ ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – prieš atliekant mokėjimą įsitikinti, jog QR kodas ir interneto svetainė, į kurią jis nukreipia, yra patikimi.

„Prieš skenuodami viešoje vietoje esantį QR kodą, atkreipkite dėmesį, ar jis nėra užklijuotas ant kito lipduko, ar neatrodo pakeistas. Nuskenavę kodą neskubėkite įvesti mokėjimo duomenų – pirmiausia patikrinkite interneto svetainės adresą. Jeigu jis neįprastas, turi papildomų simbolių ar neatitinka paslaugos teikėjo pavadinimo, mokėjimo neatlikite“, – pataria M. Kutkaitis.

Taip pat rekomenduojama, kai tik įmanoma, atsiskaitymui naudoti oficialias paslaugų teikėjų programėles arba interneto svetaines, kurias atidarote savarankiškai, o ne per QR kodą.

Ypač svarbu atidžiai perskaityti banko siunčiamus pranešimus apie tvirtinamas operacijas. Jei mokėjimo suma ar gavėjas neatitinka to, už ką ketinama atsiskaityti, operacijos patvirtinti negalima.

„Jeigu nuskenavę QR kodą jau suvedėte kortelės duomenis ir įtariate, kad patekote į sukčių svetainę, nedelsdami užblokuokite kortelę ir susisiekite su banku. Net jeigu iš sąskaitos dar nebuvo nuskaičiuoti pinigai, svarbu reaguoti kuo greičiau – sukčiai gautais duomenimis gali mėginti pasinaudoti vėliau“, – akcentuoja M. Kutkaitis.

Jis priduria, kad QR kodas savaime nėra nesaugus atsiskaitymo būdas, tačiau, kaip ir naudojantis bet kuria kita technologija, svarbu išlikti budriems. Kelioms sekundėms sustojus ir patikrinus mokėjimo aplinką galima išvengti gerokai didesnių finansinių nuostolių.

DI iliustracija.

Drabužių sluoksniavimas ir apsauga nuo drėgmės

Krintant oro temperatūrai ir dažnėjant krituliams, pirmuoju uždaviniu tampa tinkamos aprangos parinkimas, galintis apsaugoti organizmą nuo hipotermijos pavojaus. Išvykimo krepšyje buvusius plonus drabužius privalu pakeisti šiltais funkciniais rūbais, pritaikytais sluoksniavimo principui. Pirmajam sluoksniui pasirinkite kokybiškus terminius drabužius iš merinosų vilnos arba specialios sintetikos, kuri efektyviai garina prakaitą ir neleidžia kūnui atvėsti judant. Šilumą sulaikančiam antrajam sluoksniui idealiai tiks lengvas, bet tankus džemperis arba kompaktiška pūkinė striukė. Viršutinis drabužių sluoksnis privalo būti visiškai neperpučiamas vėjo ir nepraleisti vandens, todėl krepšio viršuje visada turėkite paruoštą tvirtą turistinį lietpaltį, dengiantį ne tik jus, bet ir pačią kuprinę. Ypatingą dėmesį skirkite galūnėms: į neperšlampamus maišelius supakuokite bent tris poras storų vilnonių kojinių, šiltą kepurę, kaklo movą, dvejas pirštines – vienas pirštuotas, skirtas fiziniam darbui, ir kitas kumštines, skirtas maksimaliai šilumai palaikyti. Taip pat kritiškai įvertinkite pakaitinę avalynę, kuri turi būti iš anksto impregnuota, su giliu protektoriumi, saugančiu nuo slydimo per purvą ar ledą.

Kaloringas maistas ir vandens saugojimas nuo užšalimo

Šaltyje žmogaus organizmas patiria kur kas didesnį stresą ir eikvoja dvigubai daugiau energijos vien tam, kad palaikytų stabilią kūno temperatūrą, tad maisto išteklius krepšyje būtina atitinkamai koreguoti. Pašalinkite produktus, kuriems paruošti reikia daug vandens arba ilgai virti: pakeiskite juos itin kaloringu, paruoštu vartoti maistu. Krepšį papildykite riebiais riešutais, chalva, kokybiškais mėsos ar žuvies konservais su lengvai atidaromais žiedais, džiovinta mėsa, energijos suteikiančiais angliavandenių batonėliais. Labai naudinga įsidėti tirpiųjų košių, sriubų. Didžiuliu iššūkiu žiemą tampa geriamojo vandens sandėliavimas, nes paprastuose plastikiniuose buteliuose laikomas skystis gali užšalti, deformuoti ar net suskaldyti tarą. Norėdami to išvengti nepripilkite kietų plastikinių talpyklų sklidinai, palikite vietos ledo plėtimuisi, arba rinkitės lanksčias, minkštas gertuves, kurias lengviau paslėpti tarp drabužių. Jei leidžia krepšio tūris, kartu su maisto atsargomis supakuokite nedidelį, lengvą turistinį dujų degiklį su šalčiui pritaikyto dujų mišinio balionu, taip pat metalinį puodelį – prireikus bus galima greitai ištirpinti sniegą arba pasidaryti karšto vandens.

Elektronikos apsauga nuo šalčio

Šaltas oras – didžiausias šiuolaikinės elektronikos ir baterijų priešas, galintis akimirksniu iškrauti netgi visiškai naują įrenginį. Tad energetinis pasirengimas žiemą reikalauja specifinių sprendimų. Visas išorines baterijas, mobiliuosius telefonus ir radijo imtuvus privalu perkelti iš išorinių kuprinės kišenių į patį krepšio vidurį, kur juos nuo šalčio saugotų supakuoti šilti drabužiai, arba naudoti specialius termoizoliacinius dėklus. Šviesos šaltiniai tampa kritiškai svarbūs, nes šaltymečiu temsta labai anksti. Vietoj įprastų rankinių žibintuvėlių įsigykite tokius prožektorius, kurie patikimai fiksuojami ant galvos ar kepurės ir palieka abi rankas laisvas. Visiems žibintuvėliams ir ryšio priemonėms sukomplektuokite atsarginių maitinimo elementų atsargas, rinkdamiesi išskirtinai ličio baterijas, nes jos, kitaip nei įprastos šarminės, pasižymi dideliu atsparumu neigiamai temperatūrai. Į krepšį įsidėkite bent keletą cheminių rankų ir kojų šildukų, kurie aktyvuojami gavę deguonies ir kelias valandas gali skleisti šilumą, saugančią nuo nušalimų. Galiausiai nepamirškite įpakuoti mechaninio arba baterijomis maitinamo radijo imtuvo: dingus mobiliajam ryšiui ir internetui, tai bus vienintelis būdas gauti oficialią informaciją apie evakuacijos eigą bei saugias zonas.

5 esminiai patarimai kaskart tikrinant krepšio turinį:

1. Peržiūrėdami krepšį pedantiškai patikrinkite ne tik maisto konservų, vandens, bet ir vaistų bei higienos priemonių galiojimo datas. Pasenusius produktus nedelsdami pakeisdami naujais.

2. Kiekvieną daiktą, ypač dokumentų kopijas, pinigus, degtukus ir atsarginius drabužius, supakuokite į atskirus, sandariai užsegamus maišelius: taip apsaugosite nuo drėgmės patekimo net visiškai peršlapus kuprinei.

3. Atlikdami reguliarią patikrą ne tik apžiūrėkite įrenginius, bet ir įjunkite prožektorius, išbandykite radijo imtuvą, įsitikinkite, kad išorinės baterijos įkrautos iki maksimalios 100 % ribos.

4. Pasikeitus šeimos narių sveikatos būklei, amžiui ar atsiradus naujų lėtinių ligų, iš naujo peržvelkite asmeninių vaistų krepšelio sudėtį, kad jame visada būtų bent 7 d. kritiškai svarbių medikamentų rezervas.

5. Pridėdami papildomų šiltų drabužių ar sunkesnio maisto atsargų žiemai, stebėkite bendrą kuprinės svorį: jis neturėtų viršyti 15–20 % jūsų kūno masės, kad kritiniu atveju pavyktų judėti pėsčiomis didelius atstumus.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Maisto kainos tapo atsvara kitų prekių brangimui

Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje buvo 1,8 % mažesnės nei prieš metus. Pasak „Maximos“ Pirkimų departamento direktorės A. Simutės, bendrovės parduotuvėse maistas ir nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai kainavo 2,8 % mažiau nei prieš metus: „Labiausiai atpigo tie produktai, kuriuos pirkėjai į krepšelius įsideda kiekvieną dieną – tai mėsos, pieno, duonos gaminiai, vaisiai.“ Šviežia mėsa ir paukštiena „Maximos“ parduotuvėse rugsėjį kainavo 11,2 % mažiau nei prieš metus, vaisiai ir uogos atpigo 9,9 %, mėsos gaminiai – 9,7 %, kulinarijos gaminiai – 6,4 %, pieno produktai – 5,7 %.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimai rodo, kad visoje Lietuvoje metinis maisto kainų nuosmukis fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės. Anot SEB banko ekonomisto T. Povilausko, ši tendencija yra svarbus veiksnys, neleidęs pernelyg įsibėgėti prastoms vartotojų nuotaikoms dėl kitų prekių ir paslaugų kainų augimo. „Nepaisant 6 % viršijusio bendro infliacijos lygio, vartotojų lūkesčiai rugsėjį buvo tik minimaliai mažesni nei prieš metus. Akivaizdu, kad maisto kainoms ypač jautrūs mažesnių pajamų gavėjai, o tai, kad šiemet maistas nebrango, kai, pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija didėjo 11 %, kol kas padėjo stipriai sugerti padidėjusių energetikos kainų poveikį“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Gamintojų kainos jau lipa į viršų

Visgi SEB banko ekonomistas atkreipia dėmesį, kad maisto gamintojų kainos jau pradėjo lipti į viršų. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidaus rinkoje parduota maisto gamintojų produkcija pabrango 1,9 %. „Toks mėnesinis produkcijos kainų šuolis aiškiai perspėja, kad kryptis keičiasi – paskui gamintojų kainų pokyčius turėtų sekti mažmeninės maisto produktų kainos. Šią dinamiką artimiausiu metu labiau lems ne žemės ūkio produkcijos kainų veiksnys, bet pastaraisiais mėnesiais padidėjusios energetikos, transporto ir darbo jėgos sąnaudos, kurios per gamybos ir prekybos grandines galiausiai pasieks vartotojų pinigines“, – sako T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, gamtinių dujų, naudojamų maisto produktų gamybai, kaina šiuo metu yra per 160 % didesnė nei prieš metus: „Panašios ir transportavimo sąnaudų tendencijos – dyzelino kainos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje valstybių išlieka arti rekordinio lygio ir nepanašu, kad artimiausiomis savaitėmis reikšmingiau mažės.“

„Maximos“ Pirkimų departamento vadovė A. Simutė patvirtina, kad pastaruoju metu išties sulaukiama gerokai daugiau tiekėjų prašymų didinti produkcijos tiekimo kainas. „Intensyvus derybų su tiekėjais ir gamintojais maratonas tęsiasi nuo pat rudens pradžios. Suprantame savo partnerių argumentus – gamintojų kaštus augina padidėjusios darbo jėgos sąnaudos, brangesnė energija, didesni transportavimo kaštai, pabrangusios žaliavos. Visgi net ir keičiantis tiekimo kainoms prekybinės maržos dalies nedidinsime, didesnes išlaidas stengsimės kuo labiau amortizuoti savo veiksmais. Šiemet jau ne kartą savo iniciatyva mažinome įprastas maisto produktų kainas ir toliau sieksime, kad rinkoje fiksuojamą kainų augimo poveikį mūsų pirkėjai pajustų mažiau nei kitur“, – sako A. Simutė.

Augančios kainos pasijus kitąmet

Pasak ekonomisto T. Povilausko, kol kas ramina tai, kad žemės ūkio produkcijos kainų augimas nėra pernelyg išskirtinis – artimiausiu metu ši savikainos dalis neturėtų daryti skubaus ir reikšmingo spaudimo galutinei kainai. Pavyzdžiui, kiaulių, galvijų skerdenų, paukštienos kainos lieka stabilios ar net mažėjančios. Tikėtina, kad cikliškai judančioje pieno produktų rinkoje didesni kainų pokyčiai galimi įsibėgėjant kitiems metams. „Šie signalai rodo, kad maisto kainų infliacija gyventojams pasijaus stipriau kitų metų pradžioje, kai ateis ir didesnės sąskaitos už šilumą, elektrą, dujas. Todėl kitų metų vasarį ir kovą išskirčiau kaip galimai sudėtingesnius mėnesius namų ūkiams“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima kapavietė– tai tokia kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Anot šių taisyklių, už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Jeigu kontaktiniai duomenys nėra pateikiami, kapinių prižiūrėtojai kartais įspėja artimuosius apie netvarkomą kapavietę palikdami pranešimą.

Nedelsiant po įspėjimo kapavietę sutvarkius, jokių tolesnių pasekmių nebūna, tačiau jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Faktines aplinkybes tikrina, kapavietės priežiūrą vertina ir sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija. Šis sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos. Komisija per tą laikotarpį apžiūri kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo data per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikiami kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą.

Tuomet asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis.

Sprendimas dėl tokios kapavietės priežiūros priimamas teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ar tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, per 20 darbo dienų nuo kreipimosi pateikimo termino pabaigos. Jeigu prašymų prižiūrėti kapavietę per numatytą terminą negauta, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.

Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti, ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos t. y. ne mažiau kaip po 50 metų po palaidojimo tame kape. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotus asmenis.

Savivaldybės taryba gali patvirtinti detalesnę nei nustatyta šiose taisyklėse kapaviečių priežiūros tvarką.

Teisinės spragos užvėrimas, o ne karo nuojauta

Pirmiausia svarbu žinoti, kad šis teisinis pakeitimas yra valstybės funkcijų planavimo dalis, o ne signalas apie artėjantį karinį konfliktą. Iki šiol galiojusiuose teisės aktuose buvo nepakankamai aiškiai reglamentuota, kas įvedus karo padėtį būtų atsakingas už ginkluotą aukščiausiųjų valstybės institucijų pastatų gynybą. Taikos metu Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę saugo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), tačiau karo padėties sąlygomis, kai šalies gynybos organizavimas pereina į karo meto valdymo režimą, būtina aiškiai apibrėžti ir kariuomenės vaidmenį. Naujuoju sprendimu, ši teisinio reglamentavimo spraga užpildoma atsakomybę tiesiogiai pavedant Lietuvos kariuomenės vadui. Valstybė turi būti pasirengusi įvairiems scenarijams ir iš anksto nustatyti aiškią atsakomybės tvarką, kad krizės atveju būtų išvengta institucinio chaoso. Todėl pats šis sprendimas savaime nereiškia, kad ruošiamasi neišvengiamam karui – tai valstybės teisinio ir organizacinio pasirengimo dalis.

Valstybės valdymo tęstinumas yra visuomenės saugumas

Sprendimo esmė – užtikrinti, kad net sudėtingiausiomis sąlygomis nenutrūktų teisėtas valstybės valdymas. Įstatymo pataisomis, trijų pagrindinių valstybės valdžios institucijų veiklos tęstinumas ir valstybės gynyba priskiriami prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų. Tai reiškia, kad šių institucijų veiklos sutrikdymas vertinamas kaip grėsmė valstybės funkcionavimui ir visuomenės saugumui. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių politiniai lyderiai negalėtų dirbti įprastuose pastatuose Vilniuje, kariuomenė turėtų užtikrinti jų saugumą ir ginkluotą gynybą kitoje tam skirtoje vietoje. Piliečiams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad net ir krizinėmis aplinkybėmis valstybė galės išlaikyti veikiančią, teisėtą ir apsaugotą vadovybę, gebančią priimti būtinus sprendimus.

Finansinis aiškumas ir institucijų pasirengimas

Dar vienas svarbus Seimo sprendimu įtvirtintas aspektas – mobilizacinių užduočių finansavimas. Nuo šiol gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančios institucijos pasirengimo ir mobilizacijos užduotis privalės finansuoti iš joms iš anksto valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Anksčiau šių funkcijų įgyvendinimo tvarka buvo reglamentuojama žemesnės teisinės galios aktais, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimais, o dabar atitinkamos nuostatos aiškiau įtvirtinamos įstatymu. Tai suteikia daugiau teisinio apibrėžtumo planuojant veiklą ir naudojant valstybės išteklius. Šie pakeitimai atspindi siekį stiprinti ilgalaikį valstybės pasirengimą ir užtikrinti nuoseklų institucijų darbą. Piliečiams svarbu suprasti, kad tinkamai pasirengusios ir aiškiai apibrėžtas funkcijas turinčios valstybės institucijos padeda stiprinti šalies atsparumą grėsmėms ir saugoti kasdienio gyvenimo stabilumą.

Verta žinoti ir kaip veiktų savivaldybės

Įvedus karo padėtį, vietos savivaldos institucijų veikla gali būti apribota atsižvelgiant į valstybės gynybos poreikius. Pagal LR karo padėties įstatymą, Seimas turi teisę visoje šalyje arba atskirose jos dalyse sustabdyti vietos savivaldos institucijų įgaliojimus. Jei savivaldos institucijos toliau vykdo savo funkcijas, jų veikla turi būti derinama su karo padėties sąlygomis taikomais reikalavimais ir teisėtai priimtais karo komendantų sprendimais bei nurodymais. Karo padėties metu savivaldybėms taip pat gali būti pavedama atlikti papildomas užduotis, susijusias su valstybės gynyba ir gyventojų saugumu. Tai gali apimti pagalbą organizuojant gyventojų evakuaciją, aprūpinant ginkluotąsias pajėgas reikalingais ištekliais ar įgyvendinant nustatytus judėjimo ribojimus.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Pilietiniai neramumai

Šių metų spalio viduryje virtinė Europos valstybių susidūrė su koordinuotais ir stichiškais masiniais protestais, kurie paralyžiavo didžiųjų miestų gyvenimą. Šių neramumų epicentru tapo Prancūzija, kur į gatves išėjo per 550 tūkst. demonstrantų, iš kurių net 110 tūkst. žygiavo Paryžiuje. Viskas prasidėjo dar rugsėjo mėnesį Paryžiaus darbininkų kvartalų vidurinėse mokyklose, tačiau spalio 17 d. judėjimas peraugo į masines riaušes, o Limožo mieste protestuotojai tyčia padegė istorinės XIX a. rotušės pastatą – jo 43 m laikrodžio bokštas sugriuvo liepsnose. Beveik identiški scenarijai tą patį savaitgalį pasikartojo kitose šalyse: Italijoje, Milano Duomo aikštėje, protestuotojai susirėmė su policija ir daužė parduotuvių vitrinas, o Bolonijoje pareigūnai buvo apmėtyti akmenimis. Portugalijos sostinėje Lisabonoje ir Porto mieste dešimtys tūkstančių žmonių užplūdo gatves ir Rossio aikštėje pastatė protesto palapinių miestelius. Belgijoje, Briuselyje, šimtai jaunuolių susirėmė su teisėsauga, Airijoje per 1500 studentų žygiavo Dubline, o Graikijoje, Atėnuose, studentai pastatė palapines prie Švietimo ir Finansų ministerijų. Albanijos sostinėje Tiranoje protestuotojai prieš riaušių policiją panaudojo Molotovo kokteilius.

Giliosios masinio nepasitenkinimo priežastys

Skirtingų šalių gyventojus suvienijo tos pačios fundamentalios problemos: dramatiškai auganti infliacija, būsto neįperkamumas ir nepasitenkinimas viešuoju sektoriumi. Pagrindinis variklis, išvedęs žmones į gatves, yra išaugusios pragyvenimo išlaidos, kurias dar labiau paaštrino geopolitiniai konfliktai (pavyzdžiui, JAV ir Irano karinis konfliktas, tiesiogiai lėmęs kuro kainų šuolį). Prancūzijoje prie moksleivių prisijungusios profesinės sąjungos bei „geltonųjų liemenių“ judėjimas pareikalavo skubių subsidijų ir atlyginimų didinimo. Kita kritinė priežastis – būsto krizė, ypač skausmingai smogusi Pietų Europai. Eurostato duomenimis, Portugalijoje būsto kainos fiksavo milžinišką augimą, o Lisabonoje vidutinė nuomos kaina viršijo vidutinį mėnesio atlyginimą. Ispanijoje būsto krizei spręsti skirti įstatymai buvo atmesti Kongrese, o tai privertė premjerą Pedro Sánchezą paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus lapkričio 29 d. Galiausiai visuomenės pyktį kursto ilgalaikis biudžeto karpymas švietimo sistemose – moksleiviai ir studentai protestuoja dėl mokytojų stygiaus bei prastos infrastruktūros.

Kodėl taikūs protestai virsta smurtu?

Didžiausias iššūkis Europos demokratijai yra faktas, kad teisėta pilietinė išraiška vis dažniau virsta nekontroliuojamu smurtu. Prancūzijos ir Italijos vidaus reikalų ministerijos dėl to pirmiausia kaltina radikalias ultrakairiųjų pažiūrų grupuotes bei juodojo bloko (black bloc) narius. Šie kaukėti asmenys sąmoningai infiltruojasi į taikių demonstrantų minias, naudoja jas kaip gyvąjį skydą ir organizuotai puola valstybinius pastatus bei pareigūnus. Chaosu greitai pasinaudoja ir kriminaliniai elementai, masiškai plėšdami parduotuves: vien Prancūzijoje apiplėšta apie 1500 prekybos vietų, įskaitant prabangių prekių salonus Marselyje ir „Apple Store“ Lilio mieste. Teisėsauga visoje šalyje sulaikė daugiau nei 2300 asmenų. Kita vertus, smurto eskalaciją skatina griežta teisėsaugos taktika. Prancūzijos vyriausybė patvirtino, kad buvo sužeista beveik 1000 pareigūnų, tačiau policijos veiksmai sulaukė didžiulės kritikos, kai vienam paaugliui Sent Etjene gynybinė garsinė granata visiškai nutraukė plaštaką. Šį užburtą ratą dar labiau įsuka vaizdai socialiniuose tinkluose, kurie akimirksniu formuoja radikalesnį atsaką abiejose barikadų pusėse.

Politinis atsakas

Tai ne pirmas kartas, kai vyksta masiniai protestai. Visgi šį kartą Europos šalių lyderių reakcija į šiuos įvykius išsiskyrė griežtumu. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipimesi į tautą išreiškė visuomenės pyktį ir gėdą, pažadėdamas griežtai nubausti tuos, kurie „siekė sugriauti Respubliką“. Tuo metu išorinėje politinėje erdvėje neramumai buvo išnaudoti ideologinei kovai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „Prancūzija dega“ ir apkaltino „nevaldomą masinę migraciją bei islamą“, teigdamas, jog imigrantai sugriovė šalį. Jam antrino viceprezidentas J. D. Vance‘as, pareiškęs, kad Vakarų liberalai įsivežė „trečiąjį pasaulį“. Vis dėlto faktiniai Europos žvalgybos ir teisėsaugos institucijų duomenys D. Trumpo teiginių nepatvirtina. Oficialiuose Prancūzijos ir Italijos vidaus reikalų ministerijų pranešimuose pabrėžiama, kad smurto organizatoriai ir pagrindiniai riaušininkai – ne imigrantų bendruomenės, o vietiniai radikalūs ultrakairieji aktyvistai, anarchistai, jaunimo nusikalstamos grupės. Politologai pažymi, kad D. Trumpo retorika yra skirta JAV vidaus politinei auditorijai prieš artėjančius rinkimus, siekiant pagrįsti griežtą darbotvarkę, o realios Europos protestų priežastys išlieka grynai socioekonominės.

Ar kas nors pasikeis?

Masinių protestų bangos Europoje jau dabar palieka gilių randų, o jų ilgalaikės pasekmės lems dvejopą žemyno ateities kryptį. Beje, tokie neramumai kainuoja: vien Prancūzijoje padaryta žala jau viršija šimtus milijonų eurų, o tai smarkiai sukrėtė verslo draudimo rinką ir investuotojų pasitikėjimą. Taip pat stebimas visuomenės ir teisėsaugos santykių krizės paaštrėjimas, kurį sukėlė tūkstančiai suėmimų ir rimti abiejų pusių sužalojimai. Ateityje ši baimė ir pyktis gatvėse neišvengiamai taps stipriu politiniu katalizatoriumi kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurios, išnaudodamos suirutės vaizdus socialiniuose tinkluose, didins savo populiarumą siūlydamos griežtos rankos politiką ir teisinės valstybės laisvių suvaržymą. Vis dėlto, žvelgiant iš teigiamos pusės, protestai jau dabar priverčia politinį elitą atsisakyti arogancijos ir reaguoti į realius piliečių poreikius: Prancūzijos vyriausybė skubiai įsipareigojo įdarbinti 3000 papildomų mokytojų, o Ispanijoje ir Portugalijoje pradėtas precedento neturintis posūkis link griežtesnio nekilnojamojo turto rinkos reguliavimo ir nuomos kainų lubų. Ilgainiui tai gali paskatinti tvaresnę Europos socialinę politiką, jei tik vyriausybėms pavyks rasti trapų balansą tarp socialinių nuolaidų gyventojams ir tarptautinių finansų rinkų reikalaujamos fiskalinės drausmės.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Kas įvyko Latvijoje?

Spalio 6-ąją Latvijos ir Baltarusijos pasienyje mažiausiai 20 migrantų grupę į šalį bandė įvesti kaukėti ir ginkluoti asmenys. Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų teigimu, jie grasino kariams ir aktyviai stūmė migrantus Latvijos link. Po kelių valandų tie patys kaukėti asmenys pateko į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją dėžę ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras. Reaguodama į šį incidentą ir bendrą saugumo situaciją regione, Lietuva sustiprino sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pasitelkiama kariuomenė. Pabrėžiama, kad tai yra prevencinė priemonė – Lietuvos pasienyje šiuo metu situacija rami, o gyventojams pagrindo nerimauti nėra.

Ką tai reiškia gyventojams?

Daugiau pareigūnų pasienyje nereiškia, kad žmonėms uždrausta lankytis pasienio teritorijose. Tačiau tokiose vietose galioja specialios taisyklės, todėl prieš vykstant grybauti ar pasivaikščioti verta pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nėra valstybės sienos apsaugos zonoje ar pasienio ruože. Svarbu nepainioti šių sąvokų. Pasienio ruožas – tai iki 5 km pločio teritorija Lietuvos pusėje nuo valstybės sienos. Patekimo į jį tvarka priklauso nuo konkrečios vietos ir asmens veiklos. Pavyzdžiui, į Lietuvos pasienio su Rusija ruožą sausumoje atskirų leidimų daugeliu atvejų nereikia, o Neringos, Šilutės, Pagėgių ir kitų pasienio savivaldybių teritorijose leidimas laikomas išduotu. Tačiau ši išimtis netaikoma pasienio vandenims.

Jei einate grybauti

Rudens grybavimo sezonas dar nesibaigė, todėl pasienio miškuose gali būti nemažai žmonių. VSAT priminė, kad tokiose vietovėse būtina būti ypač atsargiems. Šalčininkų rajone pasieniečiams neseniai teko ieškoti miške pasiklydusios 80-metės grybautojos – moterį padėjo aptikti pasienyje įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Prieš einant į mišką verta artimiesiems pasakyti, kur maždaug ketinate grybauti ir kada planuojate grįžti. Telefonas turi būti įkrautas, o būnant pasienio ruože su savimi privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Geriau neiti gilyn į nepažįstamą mišką, įsidėmėti aplinkos orientyrus ir neatsiskirti nuo kartu einančių žmonių. Jeigu pasiklydote, nesistenkite klaidžioti toliau ieškodami kelio – skambinkite 112 ir kuo tiksliau nurodykite paskutinę žinomą savo buvimo vietą.

Atsargiau ir prie sienos

Ypatingo dėmesio reikia Kuršių marioms ir kitoms vietoms, kur valstybės siena eina vandeniu. Čia galioja papildomi reikalavimai. VSAT nurodo, kad norint būti Kuršių marių pasienio ruože būtina iš anksto sutvarkyti reikalingus dokumentus ir būti įtrauktam į nustatytus sąrašus. Pasienio vandenyse galiojanti tvarka skiriasi nuo patekimo į pasienio ruožą sausumoje. Todėl vien tai, kad žmogus gali laisvai vaikščioti paplūdimiu ar Kuršių nerijos takais, nereiškia, jog galima savavališkai artintis prie valstybės sienos, eiti į pažymėtas riboto patekimo teritorijas ar plaukti į pasienio vandenis. Visada būtina atkreipti dėmesį į ženklus ir laikytis pareigūnų nurodymų.

Pastebėjus nepažįstamų žmonių, kurie elgiasi įtartinai, slepiasi, juda neįprastoje vietoje ar galimai ginkluoti, nevalia prie jų artintis, kalbinti ar bandyti sulaikyti. Saugiausia atsitraukti ir apie situaciją pranešti 112. Sustiprinta sienos apsauga skirta būtent tam, kad tokiose situacijose profesionaliai reaguotų pareigūnai, o gyventojams svarbiausia – nekelti pavojaus sau.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

DI iliustracija.

Problemiškiausi – transporto ir statybų sektoriai

Pastebima, kad išlieka ankstesniais metais stebėta tendencija – dažniausiai išnaudojami užsieniečiai. Apžvalgoje nurodoma, jog iš 62 asmenų, kurie 2025  m. ikiteisminiuose tyrimuose pripažinti nukentėjusiaisiais, tik 5 yra Lietuvos piliečiai. Daugiausia nukentėjusiųjų atvyko iš Šri Lankos ir Uzbekistano, taip pat iš Filipinų, Kirgizijos, Tadžikistano, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos, Mongolijos. Kaip pažymima ataskaitoje, dažniausiai asmenys išnaudojami priverstiniam darbui: 40 % nukentėjusiųjų išnaudoti transporto ir logistikos sektoriuje, apie 20 % statybose, dar tiek pat įvairiose pramonės, gamybos ir paslaugų įmonėse. Seksualinis išnaudojimas sudarė kelis procentus prekybos žmonėmis atvejų. „Tipiška prekybos žmonėmis auka Lietuvoje šiandien yra iš trečiosios šalies dirbti atvykęs žmogus, dažniausiai vyras, kuris dėl priklausomybės nuo darbdavio, kalbos barjero ir menkų galimybių orientuotis svetimoje šalyje patiria išnaudojimą. Aiškiai apibrėžtas portretas gali padėti užkardyti kelią prekybai žmonėmis minėtose srityse. Tačiau tai tikrai nėra vieninteliai nukentėjusieji ir nevyriausybinių organizacijų duomenys geriau iliustruoja realią situaciją“, – teigia E. Leonaitė.

Informacija apie specializuotą pagalbą užsieniečiams plačiau nėra pristatoma

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis duomenimis, 2025 m. 244  nukentėjusiems ar galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims pagalba teikta daugiausia Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Seimo kontrolierės pastebi, kad Lietuvos piliečiai dažnai nesutinka bendradarbiauti su teisėsauga. „Nepranešdami apie patirtą išnaudojimą, lietuviai nėra oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais, nors pagalbos kreipiasi ir ją gauna. Užsieniečiams bendradarbiavimas su teisėsauga yra susijęs su jų teisine padėtimi Lietuvoje, todėl nukentėjusiaisiais jie pripažįstami dažniau. Vis dėlto pagalbos sistema užsieniečius pasiekia gerokai rečiau. Iš 62 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais 2025 m. pripažintų asmenų, nevyriausybinių organizacijų pagalbą gavo tik 34. Tai rodo galimus nukentėjusių ar galimai nukentėjusių asmenų nukreipimo į pagalbos sistemą trūkumus“, – pastebi Seimo kontrolierė J. Miliuvienė.

Apžvalgoje teigiama, kad nukentėjusiesiems prekybos žmonėmis srityje dažniausiai pateikiama bendra informacija apie pagalbą nuo visų nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, o specializuotą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančios organizacijos plačiau nepristatomos. Anot Seimo kontrolierių, nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims praktikoje taip pat nėra įteikiamas Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas. Be to, lietuvių kalbos nemokantiems užsieniečiams bendra informacija dažnai pateikiama tik lietuvių kalba. Ataskaitoje pabrėžiama, kad toks informacijos teikimas yra nepakankamas siekiant užtikrinti, jog nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys realiai suprastų savo teises ir pagalbos gavimo galimybes.

Siekiant spręsti šią problemą, Generalinė prokuratūra šiemet planuoja išversti Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedą į papildomas kalbas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje paskelbė informaciją apie pagalbą dažniausiai nukentėjusiųjų suprantamomis kalbomis, tarp jų – kirgizų, uzbekų, tadžikų ir kazachų.

Priteisiamos per mažos kompensacijos

Kita problema įvardijamas neefektyvus institucijų bendradarbiavimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėsauga nerenka duomenų, kiek asmenų pareigūnai nusiunčia į pagalbą teikiančias organizacijas, o teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų duomenys apie nukentėjusiuosius nesutampa. Todėl, pasak Seimo kontrolierių, neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek nukentėjusių asmenų taip ir nėra tinkamai informuojami. Seimo kontrolierių apžvalgoje nurodoma, kad 2025 m. Lietuvos teismuose išnagrinėta 11 baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis ir nuteista 12 asmenų, tarp jų – viena įmonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismuose skirtos bausmės buvo gerokai švelnesnės nei pirmosios instancijos.

Pirmosios instancijos teismuose 3 asmenims skirtų bausmių vidurkis – 7 metai 8 mėnesiai, o apeliacinės instancijos teismuose 9 asmenims skirtų laisvės atėmimo bausmių vidurkis svyruoja nuo sutrumpintos 9 mėnesių bausmės iki 6 metų. Vienam asmeniui skirtas 2 metų laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas 3 metams. Piniginės baudos 2025 m. buvo skirtos 3 asmenims: 7 tūkst. ir 7,5 tūkst. Eur fiziniams asmenims, 25 tūkst. Eur – juridiniam asmeniui. Pristatant apžvalgą akcentuota, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos dažniausiai nedidelės, kai kuriais atvejais siekia vos 500–1 tūkst. Eur.

Seimo kontrolierių teigimu, priteisiamos sumos neatspindi dabartinės ekonominės situacijos ir nėra proporcingos nukentėjusiųjų patirtims, nes teismai iki šiol vadovaujasi beveik prieš dešimtmetį suformuota praktika. Seimo kontrolierės išskyrė tris kryptis, nuo kurių, anot jų, labiausiai priklausys, ar kova su prekyba žmonėmis taps veiksmingesnė. Kontrolierės akcentavo, kad pirmiausia būtina toliau didinti finansavimą tiek pagalbai nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei darbo inspekcijai, kuri padeda išaiškinti išnaudojimo darbe atvejus.

Taip pat akcentuota, kad reikia tobulinti duomenų rinkimo metodus ir keitimąsi jais, jog institucijų ir nevyriausybinių organizacijų duomenys būtų suderinti ir leistų realiai įvertinti situaciją. Be to, kaip tęsė Seimo kontrolierės, būtina stiprinti koordinavimą savivaldybių lygmeniu, reguliariai rengiant specializuotų prokurorų, policijos, pasieniečių, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimus apskrityse.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Nauda visuomenei

Šiuolaikiniame pasaulyje saugumo aplinka nuolat kinta, todėl pasirengimas krizėms nebėra vien tik kariuomenės ar specialiųjų tarnybų atsakomybė. Didelio masto nacionalinės ir tarptautinės pratybos atlieka kertinį vaidmenį vertinant valstybės institucijų, savivaldybių ir civilinės saugos sistemų pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis. Tokie mokymai leidžia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai nustatyti logistikos, ryšių ir veiksmų koordinavimo spragas dar prieš kilus realiam pavojui. Vis dėlto didžiausia pratybų nauda pasiekiama tada, kai į jas vienaip ar kitaip įtraukiama ir visuomenė. Tik darnus institucijų pasirengimas ir piliečių gebėjimas tinkamai reaguoti į krizes gali padėti valstybei veiksmingai susidoroti su įvairiais hibridiniais, kariniais ar technogeniniais iššūkiais.

Nacionalinis pasirengimo egzaminas – „Vyčio skliautas“

Vienas ryškiausių kompleksinio pasirengimo pavyzdžių – Lietuvoje rugsėjo 25–spalio 3 d. vykusios didžiausios nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“. Jų metu buvo imituojamos sudėtingos krizinės situacijos, reikalaujančios greito ir koordinuoto valstybės institucijų, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atsako.

Pratybose tikrinta, kaip užtikrinamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – nuo energetikos ar ryšių sistemų atkūrimo iki masinio gyventojų evakavimo bei humanitarinės pagalbos stovyklų organizavimo. Jose aktyviai dalyvavo tūkstančiai valstybės tarnautojų, karių, šaulių ir savanorių. Pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti, ar visos grandys, atsakingos už šalies valdymą ir gyventojų saugumą krizės metu, geba veikti sklandžiai, greitai ir koordinuotai.

Civilių gyventojų įsitraukimo ir pasirengimo galimybės

Nors pagrindinis „Vyčio skliauto“ ir panašių pratybų dėmesys skiriamas institucijų darbui, civiliai gyventojai taip pat gali prie jų prisidėti (ne)tiesiogiai. Viena aktyviausių galimybių – savanoriauti didžiosiose nevyriausybinėse organizacijose, tokiose kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“ ar „Caritas“, kurios pratybose bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Savanoriai gali padėti registruoti nukentėjusiuosius, skirstyti humanitarinę pagalbą ar įrengti laikinas stovyklas.

Net ir negalintys skirti laiko savanorystei gyventojai gali pasitikrinti savo pasirengimą. Testuojant gyventojų perspėjimo sirenas ir mobiliuosius pranešimus, kiekvienas gali įsitikinti, ar jo įrenginiai tinkamai sukonfigūruoti, ir prisiminti, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą, vadovaujantis oficialios civilinės saugos platformos LT72 rekomendacijomis.

Kodėl piliečiams svarbu žinoti, domėtis ir dalyvauti?

Žinojimas apie šalyje vykstančias pratybas ir aktyvus domėjimasis jomis – vienas iš žingsnių stiprinant asmeninį pasirengimą krizėms. Kai gyventojai supranta, kaip veikia valstybės gynybos ir krizių valdymo sistemos, visuomenėje mažėja erdvės panikai, dezinformacijai ir chaosui.

Dalyvavimas pratybose ar bent jau domėjimasis jų eiga padeda įgyti praktinių civilinės saugos įgūdžių – nuo pirmosios pagalbos teikimo iki šeimos pasirengimo plano sudarymo. Informuota ir pasirengusi visuomenė taip pat leidžia valstybės institucijoms efektyviau sutelkti išteklius ten, kur jų krizės metu labiausiai reikia. Taip kiekvieno žmogaus pasirengimas prisideda prie bendro šalies saugumo ir atsparumo.

Šeimos pratybų scenarijus-žaidimas, kurį galite lengvai pritaikyti namuose

Suorganizuokite šeimos iššūkio vakarą: nustatykite 15 minučių laikmatį ir paskirstykite šeimos nariams užduotis. Pavyzdžiui, vieni gali surasti žibintuvėlius ir kitus būtiniausius daiktus, kiti – paruošti dokumentus, vandens bei maisto atsargas. Vaikams galima leisti į savo kuprinę įsidėti po vieną svarbų ar mielą daiktą.

Pasibaigus laikui, visi kartu peržiūrėkite, ką pavyko surinkti, ir pasitikrinkite pagal oficialų LT72 sąrašą. Taip pat aptarkite šeimos veiksmų planą: kur susitiktumėte, jei laikinai neveiktų mobilusis ryšys, ir kas būtų atsakingas už skirtingas užduotis. Toks žaidimas padeda praktiškai pasiruošti įvairioms situacijoms, o vaikams leidžia apie saugumą kalbėti ramiai ir be papildomo nerimo.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė