Vanduo – svarbiausias elementas

Vanduo būtinas ne tik troškuliui malšinti, bet ir higienai. Vieno suaugusiojo ir mažamečio išvykimo krepšyje maisto atsargos turi būti skaičiuojamos mažiausiai 72 val. Suaugusiajam rekomenduojama turėti apie 12 l vandens, o vaikui – papildomą kiekį mišiniams ar troškuliui malšinti. Turėdamas 6–9 l vandens, žmogus gali išgyventi tris paras, tačiau teks griežtai riboti higienos procedūras ir rinktis maistą, kuriam nereikia vandens. Mažamečiams vandens poreikis proporcingai gali būti dar didesnis, ypač jei vartojami pieno mišiniai ar sausas maistas. Vandenį išvykimo krepšyje geriausia paskirstyti į kelias mažesnes talpyklas, užuot nešus vieną didelį indą, kad svoris kuprinėje pasiskirstytų tolygiai ir būtų patogu gerti judant. Siūloma naudoti originalius 0,5 l plastikinius butelius, kurie atsparūs smūgiams ir užima mažai vietos kampuose, arba specialias minkštas vandens pūsles su šiaudeliu, leidžiančias malšinti troškulį nenuimant kuprinės nuo pečių. Jei vandenį pilstote patys, rinkitės tvirtus, daugkartinio naudojimo plastikinius butelius be BPA, pripildykite beveik iki viršaus ir laikykite vėsioje, tamsioje krepšio vietoje, kad skonis nepakistų dėl plastiko. Dalį vandens atsargų galima pakeisti sandariomis sultimis ar elektrolitų tirpalais, kurie suteikia papildomų mikroelementų, būtinų keliaujant su vaiku ar patiriant didelį fizinį krūvį.

Racionalus maisto krepšelis

Kaloringas, ilgai negendantis maistas suteikia energijos, reikalingos fizinei ištvermei ir šilumos gamybai organizme. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku ar patiriant didelį stresą. Atsargų turėjimas suteikia ne tik fizinio saugumo, bet ir psichologinės ramybės, leidžiančios susitelkti į svarbiausius sprendimus, užuot gaišus laiką resursų paieškoms chaotiškoje aplinkoje. Tai nepriklausomybės ir gyvybingumo garantas. Rinkitės aukštos energinės vertės, negendančius produktus: mėsos konservus, riešutus, džiovintus vaisius, energinius batonėlius ir juodąjį šokoladą. Keliaujant su vaiku, prioritetas teikiamas jo įprastai mitybai: ilgai galiojančioms tyrelėms, pieno mišiniams, tirpiosioms košėms ir sausainiams. Maistas turi būti lengvai atidaromas ir vartojamas be papildomo virimo, taupant vandenį bei laiką. Svarbu įsidėti skanėstų, kurie vaikui suteiktų komforto ir ramybės. Reguliariai tikrinkite galiojimo datas, užtikrinkite atsargų saugumą.

Daugelis mano, kad išvykimo krepšyje derėtų turėti įprastų kruopų. Mat jos pigios ir negenda. Ekstremaliomis sąlygomis įprastos kruopos tampa našta, nes joms paruošti reikia daug geriamojo vandens ir laiko. Ilgas virimo procesas greitai išeikvoja ribotas dujų ar kito kuro atsargas. Todėl išvykimo krepšiui labiau tinka liofilizuoti produktai, kuskusas ar specialūs kariniai daviniai, kuriems paruošti pakanka minimalaus kiekio karšto vandens arba specialių cheminių šildytuvų. Toks maistas užtikrina greitą energijos gavimą be papildomų pastangų, o tai kritiškai svarbu judant su mažamečiu vaiku ar patiriant didelį fizinį nuovargį evakuacijos metu. Rinkitės grikių dribsnius ar kitas kruopas, kurios per kelias valandas išbrinksta net šaltame vandenyje. Nepamirškite įsidėti sultinio kubelių ar šokolado, kurie streso akivaizdoje veikia kaip galingas psichologinis stimuliatorius ir suteikia jėgų.

Pagrindinis papildomų priemonių sąrašas išvykimo krepšiui:

• Daugiafunkcis peilis (arba įrankis), būtinai su konservų ir butelių atidarytuvu.
• Kompaktiškas stalo įrankių rinkinys. Geriausia rinktis spork tipo įrankį (šaukštas ir šakutė viename) iš lengvo metalo (titano, aliuminio) arba tvirto plastiko.
• Metalinė gertuvė ar puodelis: tiks ne tik gerti, bet ir virinti vandenį tiesiai virš ugnies ar viryklės.
• Sulankstomas dubenėlis: neužima vietos, lengvas.
• Kompaktiška dujinė viryklė. Tai greičiausias būdas pašildyti maistą – maža, užsukama ant dujų balionėlio. Taip pat tinka kietojo kuro tabletės su stovu.
• Ugnies šaltiniai. Neperšlampami degtukai, žiebtuvėlis arba titnagas. Rekomenduojama turėti bent du skirtingus būdus ugniai įskelti.
• Buteliukas indų ploviklio ar gabalėlis universalaus muilo, šiurkšti kempinėlė.
• Lengva ir greitai džiūstanti šluostė.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Skirtingoms aplinkybėms – skirtingos išmokos

„Valstybė padeda gyventojams, patiriantiems finansinių sunkumų. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei vaikus auginančioms šeimoms mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą. Taip pat stiprinamos paskatos įsidarbinti, kad žmonės galėtų lengviau grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti tvaresnes pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Socialinė pašalpa. Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių – nuo 20 iki 40 %). Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirba. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį: pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) spis.lt pateikta Socialinės pašalpos skaičiuokle.

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Socialinė pašalpa pradėjus dirbti. Socialinę pašalpą gavęs asmuo įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 %, 4–6 mėnesį – 80 %, o likusius 6 mėnesius – 50 % buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Įsigaliojus pakeitimams, 100 % dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių). Taip pat nuo 6 iki 3 mėnesių sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) bei išplėstas gavėjų ratas – papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo neprivaloma: auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį. Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre. Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį. Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už būsto šildymą. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 % skirtumą tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2026 m. – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2026 m. – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Tad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai, t. y. 699 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių – nuo 20 iki 40 %). Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį: pasinaudoti spis.lt pateikta Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už geriamąjį vandenį. Šią kompensaciją galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 % asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį sudaro 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur (810 Eur x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Kompensacija už karštą vandenį. Šią kompensaciją galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 % asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienam gyvenančiam asmeniui, kurio pajamos per mėnesį siekia 810 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur (810 Eur x 0,05).

Kur kreiptis? Į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti spis.lt.

Įsigalios palankesnės sąlygos

Siekiant sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavimo sąlygas, nuo šių metų birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, kuriais:

– nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai pagal jo tipą (daugiabučiuose namuose ir vieno arba dviejų butų individualiuose namuose) – būsto ploto normatyvas padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., t. y. 1,5 karto (dabar tiek butams, tiek individualiems namams taikomas vienodas – 60 kv. m. normatyvas);

– dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas – nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti piniginę socialinę paramą, jeigu turi sukaupę didesnę finansinę pagalvę;

– sudarytos palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus – 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (dabar socialinė pašalpa skiriama tik vaikams, o kompensacijos neteikiamos);

– palankesnės piniginės paramos gavimo sąlygos auginantiems vaikus su negalia – į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 % ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Pasirengusių vis daugiau

Tyrimo duomenys rodo, kad gyventojų pasirengimas konkrečioms situacijoms gerėja. Palyginti su 2022 m., daugiau žmonių žino, kaip elgtis gresiant karo pavojui – jų dalis išaugo nuo 40 % iki 48 %. Tiek pat respondentų (48 %) teigia žinantys, ką darytų evakuacijos metu. Nuosaikiai auga ir pasirengimas galimai Astravo atominės elektrinės avarijai – tokią informaciją žinančių gyventojų dalis per kelerius metus padidėjo iki 41 %. Reikšmingas pokytis fiksuojamas kalbant apie priedangas. Apklausa atskleidė, kad 44 % respondentų žino, kur yra artimiausia priedanga prie namų ar jų darbovietės, o dar 57 % žino, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą nelaimėms.

Apklausos rezultatai atskleidė augantį praktinį pasirengimą. Pusė respondentų nurodė turintys būtiniausių atsargų, reikalingų išgyventi 72 valandas. Per pastaruosius metus nuo 39 % iki 64 % išaugo ir ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtos interneto svetainės lt72.lt žinomumas. Dar didesnį proveržį rodo perspėjimo pranešimų sistema – net 90 % gyventojų nurodė gaunantys į mobilųjį telefoną pranešimus, perspėjančius apie nelaimes. Visgi tyrimas rodo, kad ateityje būtina daugiau dėmesio skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms: vyresnio amžiaus asmenims ir mažesnių gyvenviečių gyventojams.

Kur rasti informacijos?

Pagrindinis ir patikimiausias informacijos šaltinis Lietuvoje – oficiali svetainė lt72.lt, kurią administruoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šioje platformoje pateikiamos išsamios instrukcijos, kaip paruošti išvykimo krepšį, sudaryti šeimos planą ir elgtis gresiant įvairiems pavojams – nuo gamtinių stichijų iki branduolinių avarijų. Papildomų praktinių patarimų galima rasti Krašto apsaugos ministerijos puslapyje, pavyzdžiui, leidinyje „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“. Operatyvias naujienas ir perspėjimus realiuoju laiku teikia mobilioji programėlė „LT72“. Taip pat vertinga sekti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir kitų nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas, kurios padeda stiprinti bendruomenės atsparumą ir pirmosios pagalbos įgūdžius.

Įmanoma pasipraktikuoti

Lietuvoje civiliai vis dažniau kviečiami dalyvauti pratybose ir mokymuose, stiprinančiuose pasirengimą krizėms. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas periodiškai rengia civilinės saugos pratybas, kurių metu tikrinamos perspėjimo sistemos ir evakuacijos planai. Savivaldybėse vykdomos pratybos, simuliuojančios branduolinę avariją ar gamtines stichijas, leidžia gyventojams praktiškai susipažinti su kolektyvinės apsaugos statiniais. Norintys gilesnių žinių gali rinktis specialius mokymus. Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja pilietinio pasipriešinimo ir išgyvenimo kursus, kur moko bazinių įgūdžių. Raudonasis Kryžius veda pirmosios pagalbos ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms seminarus. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas siūlo nuotolinius ir kontaktinius kursus apie saugumą bei elgesį hibridinių grėsmių metu.

Kovo pabaigoje startavo nauja nuotolinių mokymų platforma „Mobilizacijos mokykla“, leidžianti teorines žinias apie pilietinį pasipriešinimą ir mobilizaciją įgyti savarankiškai bet kuriuo metu. Ši Krašto apsaugos ministerijos bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento iniciatyva leidžia kiekvienam gyventojui susipažinti su esminiais nacionalinio saugumo principais. Programą sudaro interaktyvūs moduliai, apimantys temas nuo asmeninio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms iki civilinio pasipriešinimo metodų ir mobilizacijos procesų. Platforma orientuota į praktiškumą: pateikiamos konkrečios instrukcijos, kaip veikia valstybės institucijos karo padėties metu ir koks yra kiekvieno piliečio vaidmuo. Sėkmingai išklausę kursus ir išlaikę testus, dalyviai gauna elektroninius sertifikatus.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Pasiruošimo planas ir rinkinys

Pirmasis žingsnis saugumo link – specialaus augintinio „išgyvenimo krepšelio“ paruošimas. Šiame rinkinyje turėtų būti bent trijų dienų ėdalo ir vandens atsargos, dubenėliai, hermetiškai supakuoti vaistai, pirmosios pagalbos priemonės. Labai svarbu turėti gyvūno dokumentų kopijas (skiepų pasą, sveikatos istoriją) ir naujausią nuotrauką, jei jis pasiklystų. Nepamirškite higienos reikmenų: maišelių atliekoms, kačių kraiko ar sugeriančių palučių. Visas šis rinkinys turėtų stovėti lengvai pasiekiamoje vietoje, kad evakuacijos atveju jį būtų galima pasiimti per kelias sekundes kartu su savo daiktais.

Identifikavimas ir saugus transportas

Ekstremaliosiose situacijose gyvūnai dažnai patiria didžiulį stresą ir gali bandyti bėgti, todėl tinkamas identifikavimas gyvybiškai svarbus. Įsitikinkite, kad augintinis turi poodinę mikroschemą, o jo duomenys teisingai užregistruoti duomenų bazėje. Ant antkaklio prikabinti pakabuką su telefono numeriu. Taip pat iš anksto pasirūpinkite tvirta transportavimo dėže ar specialiais saugos diržais automobiliui. Gyvūnas transportavimo dėžėje jausis saugiau, nesusižeis ir nepabėgs per sumaištį, kai aplink girdimi garsūs garsai ar matomi nepažįstami žmonės.

Saugi pastogė ir evakuacija

Ne visos laikinos prieglaudos ar viešbučiai priima gyvūnus, todėl iš anksto sudarykite sąrašą vietų, kur galėtumėte apsistoti kartu su augintiniu. Tai gali būti draugų namai kitame rajone, gyvūnams draugiški viešbučiai arba specializuoti viešbučiai. Jei krizės metu esate priversti palikti namus, niekada nepalikite augintinio užrakinto viduje ar pririšto lauke – be pagalbos jis gali žūti. Jei situacija leidžia likti namuose (pavyzdžiui, per audrą), paruoškite augintiniui saugią, tamsesnę vietą toliau nuo langų, kur galėtų pasislėpti ir jaustis saugiai.

Psichologinis stabilumas ir sveikata

Gyvūnai jautriai reaguoja į šeimininkų emocijas, todėl ekstremaliojoje situacijoje stenkitės išlaikyti ramybę. Jūsų panika tik dar labiau išgąsdins augintinį, o stresas gali sukelti agresiją arba apatiją. Jei įmanoma, laikykitės įprasto šėrimo ir pasivaikščiojimų grafiko, nes rutina suteikia saugumo pojūtį. Turėkite pasiruošę mėgstamą augintinio žaislą ar antklodę, kuri kvepia namais – pažįstami kvapai padeda nusiraminti. Praėjus pavojui, būtinai apžiūrėkite augintinio letenas ir kailį, ar nėra sužeidimų, stebėkite jo elgesį, nes potrauminis stresas gyvūnams pasireiškia panašiai kaip ir žmonėms.

Blogiausias scenarijus

Jei susidaro kritinė situacija, kai evakuotis kartu su augintiniu neįmanoma, jokiu būdu nepalikite pririšto lauke ar užrakinto narve, nes tai atima bet kokį šansą išgyventi. Geriausia išeitis – palikti gyvūną laisvą saugiausiame namų kambaryje (pavyzdžiui, vonioje ar virtuvėje, kur yra plytelės), pasirūpinus didelėmis ėdalo ir vandens atsargomis kelioms dienoms (vandens pripilkite į kelis sunkius dubenis, kad jie neapsiverstų). Ant durų iš lauko pusės būtinai palikite aiškiai matomą pranešimą gelbėtojams:

• Lipdukai ant langų ir durų. Geriausia naudoti specialius, ryškių spalvų (raudonus arba neoninius) lipdukus „Augintinis viduje“ (pet inside). Juos klijuokite ant priekinių durų arba matomiausių langų akių lygyje.
• Esminė informacija. Ant ženklo turi būti aiškiai nurodytas gyvūnų skaičius ir rūšis (pvz., „2 ŠUNYS, 1 KATĖ“). Tai padės gelbėtojams suprasti, ar jie rado visus augintinius.
• Kontaktiniai duomenys. Būtinai užrašykite savo telefono numerį ir veterinaro kontaktus. Jei evakavotės kartu su gyvūnu, bet lipdukas liko, užrašykite ant jo stambų užrašą „EVAKUOTA“, kad gelbėtojai nerizikuotų savo gyvybe eidami į pavojingą pastatą ieškoti gyvūnų, kurių ten nebėra.
• Matomumas naktį. Jei gaminate ženklą patys, naudokite šviesą atspindinčias medžiagas arba ryškius žymeklius, kurie būtų matomi dūmuose ar tamsoje naudojant žibintuvėlį.

Taip pat, jei tik įmanoma, susisiekite su kaimynais ar vietos gyvūnų gerovės organizacijomis ir informuokite apie paliktą augintinį, kad galėtų patikrinti situaciją, kai taps saugu.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Plano kūrimas prasideda nuo pokalbio

Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad šeimos planas nėra tik dokumentas ar daiktų sąrašas; tai gyvas susitarimas, apimantis komunikacijos strategiją, evakuacijos kelius ir atsakomybių paskirstymą. Šis planas prasideda nuo kritinio šeimos narių pokalbio, kurio metu įvertinami galimi pavojai ir identifikuojamos silpnosios vietos namų ūkyje. Plane numatoma, kaip šeima susisieks, jei neveiks mobilusis ryšys, kur susitiks, jei namai taps nepasiekiami, ir kokius veiksmus atliks kiekvienas narys – nuo vyriausių iki jauniausių. Svarbu suprasti, kad šeimos planas pritaikytas individualiems poreikiams: jame atsižvelgiama į specifinius vaistus, augintinių priežiūrą, kūdikių higieną ar pagyvenusių asmenų mobilumo problemas. Tai vientisa sistema, siejanti psichologinį pasiruošimą su techniniais sprendimais, sukuriančiais saugumo tinklą neapibrėžtumo sąlygomis.

Suteikia ir realų, ir psichologinį saugumą

Šio plano būtinybė pagrįsta ne tik saugumo eksperto rekomendacijomis, bet ir psichologiniu atsparumu, kurį jis suteikia krizės metu. Ekstremaliose situacijose žmogaus smegenys patiria milžinišką stresą, kuris dažnai sukelia paniką, kognityvinį stingulį arba neapgalvotus, pavojingus veiksmus. Iš anksto paruoštas šeimos planas veikia kaip emocinis inkaras ir algoritmas, leidžiantis veikti „autopiloto“ režimu, kai racionaliai mąstyti tampa sunku. Be plano šeimos nariai rizikuoja išsiskirti, prarasti brangų laiką ieškodami vieni kitų ar bandydami spontaniškai nuspręsti, ką pasiimti su savimi. Be to, šiuolaikinė priklausomybė nuo technologijų – skaitmeninių žemėlapių, internetinės bankininkystės ir momentinių pranešimų – krizių metu tampa didžiausiu pažeidžiamumu. Turint planą, šeima tampa mažiau priklausoma nuo išorinės pagalbos pirmosiomis, kritinėmis 72 valandomis, o tai leidžia valstybės tarnyboms susikoncentruoti į tuos, kuriems pagalba yra gyvybiškai būtina čia ir dabar.

Kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį

Praktinis plano įgyvendinimas reikalauja sistemingo požiūrio, pradedant nuo išsamaus „išvykimo krepšio“ ir namų atsargų paruošimo. Kiekvienas šeimos narys turėtų turėti paruoštą krepšį su svarbiausiais dokumentais (ar jų kopijomis), grynųjų pinigų atsargomis smulkiomis kupiūromis, asmeninės higienos priemonėmis ir bent trijų parų maisto bei vandens daviniu. Svarbu sutarti dėl dviejų susitikimo vietų: viena turėtų būti šalia namų (pvz., prie konkretaus medžio ar stulpo gaisro atveju), o kita – už rajono ar net miesto ribų, jei tektų evakuotis. Ryšiui palaikyti būtina paskirti RYŠININKĄ – asmenį, gyvenantį kitame regione, kuriam visi šeimos nariai siųstų SMS žinutes apie savo buvimo vietą. Taip pat praktinė plano dalis apima techninius įgūdžius: visi šeimos nariai privalo žinoti, kur yra pagrindiniai vandens, dujų ir elektros sklendės bei kaip jas saugiai užsukti, kad būtų išvengta papildomų nuostolių namams.

Būtina išmėginti realybėje

Galiausiai, šeimos planas lieka tik teorija, jei jis nėra reguliariai praktikuojamas ir testuojamas realybėje. Pasipraktikavimas yra vienintelis būdas pastebėti plano spragas: galbūt išvykimo krepšys yra per sunkus vaikui, galbūt sutartoje susitikimo vietoje nėra jokios užuovėjos, o galbūt kai kurie maisto produktai krepšyje jau paseno. Repeticijos paverčia baimę įgūdžiu – vaikai, žinodami, ką daryti, jaučiasi saugesni ir mažiau bijo neaiškios ateities. Rekomenduojama bent kartą per metus, pavyzdžiui, keičiantis sezonams, peržiūrėti krepšių turinį, atnaujinti drabužius pagal dydį ir orą bei pasikartoti evakuacijos maršrutus. Praktika sukuria raumenų atmintį, kuri krizės akimirką tampa lemiamu veiksniu išsaugojant gyvybę ir turtą. Investuotas laikas į plano kūrimą ir jo išbandymą šiandien yra pati pigiausia ir efektyviausia draudimo rūšis, užtikrinanti, kad bet kokio iššūkio akivaizdoje jūsų šeima išliks vieninga, organizuota ir saugi.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Turi teisę sugrįžti į visuomeninį tiekimą

Šiuo metu visuomeninio tiekimo paslauga besinaudojantiems pažeidžiamiems asmenims taikomas standartinis vienos laiko zonos 18 ct/kWh tarifas. Tad jautriausios visuomenės grupės kviečiamos pasitikrinti, ar gali pasinaudoti šia valstybės užtikrinama lengvata. „Siekiame pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams sudaryti palankiausias sąlygas ir pačią mažiausią kainą už elektros energiją. Jau nuo metų pradžios tie elektros energijos vartotojai, kurie įsitikinę, kad turi teisę naudotis visuomeniniu tiekimu, gali nutraukti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju ir jiems automatiškai bus taikomas pigiausias visuomeninio tiekimo tarifas. Nemažai pažeidžiamų vartotojų šia galimybe dar nepasinaudojo, todėl kviečiame atlikti du paprastus žingsnius ir už elektros energiją mokėti mažiau“, – akcentuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Teisę grįžti į visuomeninį elektros energijos tiekimą nuo 2025 m. birželio 1 d. turi visi vartotojai, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus smulkaus ar pažeidžiamo vartotojo požymius. Nesvarbu, ar šiuo metu naudojasi nepriklausomu tiekimu, ar garantiniu tiekimu, tokie vartotojai turi teisę į visuomeninį tiekimą. Svarbu pabrėžti, kad nėra nustatyto galutinio termino, iki kada pažeidžiami vartotojai privalo tai padaryti, tačiau visuomeniniu tiekimu galima naudotis iki 2030 m. „Ignitis“ Privačių klientų tarnybos vadovas Andrius Kavaliauskas pabrėžia įmonės siekį padėti kiekvienam klientui rasti palankiausią sprendimą. „Mums nuoširdžiai rūpi, kad kiekvienas, ypač pažeidžiamas ar sunkiau besiverčiantis klientas, jaustųsi saugiai ir užsitikrintų būtiniausias paslaugas mažiausia kaina. Pasinaudokite galimybe sutaupyti – grįžkite į visuomeninį tiekimą ir naudokitės taikomu pažeidžiamų vartotojų tarifu, jei gaunate socialinę paramą, turite negalią, gaunate šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Taip pat kviečiame vaikus ir anūkus padėti vyresniems giminaičiams ar negalią turintiems artimiesiems pasitikrinti sąlygas. Esame pasirengę atsakyti į visus klausimus ir paprastai paaiškinti grįžimą į visuomeninį tiekimą – tam reikia vos dviejų paprastų žingsnių“, – sako A. Kavaliauskas.

Ypatingas dėmesys pažeidžiamiems vartotojams

Visuomeninis elektros energijos tiekimas – tai valstybės reguliuojama paslauga, taikoma buitiniams vartotojams, kuriems elektros energiją privalo užtikrinti visuomeninis tiekėjas. Šių metų kovo pradžios „Ignitis“ duomenimis, visuomeniniu tiekimu iš viso naudojosi daugiau kaip 472 tūkst. vartotojų, iš jų daugiau kaip 126 tūkst. – pažeidžiami vartotojai. Pagal galiojančius teisės aktus, pažeidžiami vartotojai yra asmenys, gaunantys socialinę paramą, turintys negalią bei tie, kurie gauna šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. Tradiciškai tai mažiausiai elektros energijos suvartojantys, taupūs ir kainai jautriausi namų ūkiai. Absoliuti dauguma šių gyventojų yra pasirinkę visuomeninio tiekimo tarifų planą „Standartinis“. Visiems įprastiems visuomeninio tiekimo vartotojams tarifas šiuo metu siekia 0,22 Eur/kWh, o pažeidžiamiems vartotojams jis mažesnis – 0,18 Eur/kWh. Šis kainų skirtumas susidaro dėl valstybės pagalbos, kuri skiriama pažeidžiamų vartotojų grupei, kompensuojant dalį kainos už elektros energiją.

Kiek sumoka pažeidžiami vartotojai?

Visuomeniniu tiekimu besinaudojančių pažeidžiamų vartotojų elektros energijos suvartojimas paprastai yra pats mažiausias iš visų vartotojų grupių. Paprastai apie 15 % mažesnis už įprastų šio tiekimo klientų suvartojimą. Šaltuoju metų laiku, pavyzdžiui, vasarį, pažeidžiamų vartotojų vidutinis suvartojimas siekė beveik 117 kWh, o vidutinė sąskaita už elektros energiją sudarė apie 21 Eur. Vasarą visuomeninio tiekėjo vartotojų elektros energijos poreikis paprastai sumažėja apie tris kartus. Šiltuoju sezonu pažeidžiamiems visuomeninio tiekimo vartotojams vidutiniškai reikėtų vos apie 36 kWh per mėnesį, tad sąskaita sudarytų tik apie 6,5 Eur.

Ar turite teisę grįžti į visuomeninį tiekimą, galite lengvai pasitikrinti įvedę savo objekto numerį interneto svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt arba paskambinę telefonu +370 611 21 802. Objekto numeris yra kasmėnesinėse sąskaitose už elektros energiją. Turint teisę naudotis visuomeninio tiekimo paslauga, užtenka nutraukti galiojančią sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, ir visuomeninio tiekimo paslauga elektros energijos vartotojams bus taikoma automatiškai.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Energetika – vis labiau kritinė infrastruktūra

Kaip pastebi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai, energetikos sektorius vis labiau priklausomas nuo skaitmeninių sprendimų, todėl didėja jo jautrumas kibernetinėms rizikoms. „Energetikos infrastruktūra yra kritiškai svarbi valstybės funkcionavimui, o augant jos skaitmenizacijai, didėja kibernetinio saugumo svarba. Saulės elektrinės ir energijos kaupimo sistemos tampa vis svarbesne elektros sistemos dalimi, tad jų saugumas vertinamas visos kritinės infrastruktūros kontekste“, – pabrėžia KAM atstovai. Jų teigimu, kibernetinio saugumo reikalavimai taikomi ne pačioms technologijoms, o jas valdančioms organizacijoms – būtent jos atsakingos už tinkamą apsaugos lygį. Šiame kontekste ypač aktualios konkrečios kibernetinės grėsmės, su kuriomis susiduria energetikos sektorius. KAM duomenimis, dažniausiai fiksuojamos išpirkos reikalaujančios programinės atakos, pramoninių valdymo (ICS) ir SCADA sistemų pažeidžiamumai bei paslaugų trikdymo (DDoS) atakos. „Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, gali pasitaikyti koordinuotų atakų prieš energetikos sektoriaus kritinę infrastruktūrą. Tokios grupuotės dažniausiai vykdo paslaugų sutrikdymo atakas ir taikosi į valdymo sistemas“, – pažymi KAM atstovai.

Auditas užtikrins kibernetinės saugos reikalavimus

Naujausiais Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, šalyje daugiau kaip 170 tūkst. vartotojų patys gamina elektros energiją, o apie 20 tūkst. jų yra verslo įmonės. Būtent šis segmentas pirmasis susidurs su naujais kibernetinio saugumo reikalavimais. Kaip pastebi atsinaujinančiosios energetikos sprendimus diegiančios įmonės „Via Solis“ vadovas Rimvydas Karoblis, taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai didesnėms nei 100 kW galios energetikos sistemoms reiškia konkrečius veiksmus, kuriuos būtina atlikti artimiausiu metu. „Naudojamos sistemos turi būti apsaugotos nuo galimų pažeidžiamumų ir negali būti valdomos nuotoliniu būdu iš valstybių, kurios laikomos rizikingomis nacionalinio saugumo požiūriu. Jei šie reikalavimai nebus įgyvendinti ir nebus pateikta atitikties deklaracija, gali būti priimtas sprendimas stabdyti elektrinės eksploatavimą“, – pažymi R. Karoblis. Pasak jo, visų didesnių nei 100 kW galios saulės elektrinių, hibridinių sistemų ir energijos kaupimo įrenginių valdytojai iki šių metų gegužės 31 d. privalo atlikti kibernetinio saugumo auditą, kurį gali atlikti tik sertifikuoti auditoriai.

Pasirengę tik dalis elektrinių savininkų

R. Karoblio teigimu, didžiausias iššūkis šiandien – ne technologinis, o organizacinis: nemažai įmonių vis dar nėra iki galo įsivertinusios, kas tiksliai patenka į kibernetinio saugumo vertinimo apimtį. „Dažniausiai įmonės nežino, nuo ko pradėti. Energetikos sistemų infrastruktūra susideda iš kelių dalių – inverterių, valdymo sistemų, nuotolinės stebėsenos platformų, tinklo įrangos ir komunikacijos kanalų. Visa tai turi būti įvertinta kompleksiškai“, – aiškina ekspertas. Jo teigimu, šiuo metu aktyvų pasirengimą kibernetinio saugumo atitikties auditui vykdo apie 40 % elektrinių savininkų. Dalis įmonių jau analizuoja savo infrastruktūrą ir planuoja auditus, tačiau likusios tik pradeda domėtis reikalavimais arba ieško partnerių, galinčių padėti juos įgyvendinti. „Kuo anksčiau pradedamas procesas, tuo daugiau galimybių viską atlikti nuosekliai ir išvengti tiek techninių, tiek organizacinių problemų. Jei pasirengimas atidedamas iki paskutinės minutės, rizikuojama susidurti su galimomis veiklos ribojimo priemonėmis“, – sako R. Karoblis.

Nauji reikalavimai atskleidžia senas problemas

Nors nauji kibernetinio saugumo reikalavimai dažnai vertinami kaip papildoma našta, praktika rodo, kad jie išryškina iki šiol ignoruotas problemas. Pasak R. Karoblio, viena dažniausių jų – nepakankama elektrinių priežiūra. „Diegdami saugos sprendimus matome, kad daugeliu atveju elektrinės nėra tinkamai prižiūrimos – neatliekama reguliari stebėsena ar techninė profilaktika. Gedimai dažnai pastebimi tik po vieno ar net trijų mėnesių, todėl nuostoliai būna reikšmingi. Be to, kasmet susiduriame su 4–5 atvejais, kai dėl priežiūros stokos kyla gaisrų“, – pažymi jis. Pasak pašnekovo, tai rodo, kad saugumo klausimas neapsiriboja vien kibernetinėmis grėsmėmis – jis glaudžiai susijęs su bendru infrastruktūros valdymu ir technine disciplina, o investicijos į saugumą atsiperka optimizavus elektrinių veiklą.

Autorė Eglė Stratauskaitė

Kas jame turi būti? 

Krepšio turinys turi būti subalansuotas ir pritaikytas baziniams poreikiams: troškuliui ir alkiui numalšinti, šilumai ir informacijai gauti. Jame būtinai turėtų būti vanduo (bent 12 litrų asmeniui), negendantys, daug kalorijų turintys maisto produktai, asmens dokumentų kopijos, grynieji pinigai bei pirmosios pagalbos vaistinėlė su nuolat vartojamais vaistais. Nepamirškite radijo imtuvo su atsarginėmis baterijomis, nes tai gali būti vienintelis patikimas informacijos šaltinis dingus ryšiui ar elektrai. Taip pat svarbu turėti žibintuvėlį, degtukus, daugiafunkcį peilį, šiltus, oro sąlygoms atsparius drabužius ir patogią avalynę.

Kiekvienam šeimos nariui – po krepšį

Svarbu suprasti, kad vieno bendro krepšio visai šeimai nepakanka – kiekvienas narys turėtų turėti individualią kuprinę. Tai užtikrina, kad našta būtų paskirstyta tolygiai pagal kiekvieno fizines galimybes, o nenumatyto išsiskyrimo atveju asmuo neliktų be jokių atsargų. Vaiko krepšys turėtų būti lengvesnis, jame gali būti mėgstamas žaislas ar knygelė stresui slopinti. Suaugusieji neša sunkesnius daiktus: bendro naudojimo įrankius, didesnį vandens kiekį. Individualus pasiruošimas didina visos šeimos mobilumą ir saugumą.

Svarbu periodiškai atnaujinti

Išvykimo krepšys nėra vienkartinis projektas – jo turinį būtina periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti. Rekomenduojama tai daryti bent kas pusmetį, geriausia keičiantis sezonams (pavasarį ir rudenį). Peržiūrėdami patikrinkite maisto produktų ir vaistų galiojimo terminus, pakeiskite vandenį šviežiu ir įsitikinkite, kad drabužiai vis dar atitinka sezoną ir šeimos narių (ypač augančių vaikų) dydį. Taip pat verta patikrinti elementų būklę ir įsitikinti, kad elektroniniai prietaisai veikia, o dokumentų kopijos vis dar aktualios.

Laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje

Išvykimo krepšį geriausia laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje netoli išėjimo, pavyzdžiui, koridoriaus spintoje, kad bėgdami jį sugriebtumėte per kelias sekundes. Rekomenduojama rinktis būtent kuprinę, nes ji palieka laisvas rankas, leidžia judėti greičiau ir tolygiai paskirsto svorį ant pečių. Idealu, jei kuprinė pasiūta iš vandeniui atsparaus audinio arba turi apsauginį užvalkalą nuo lietaus. Viduje daiktus papildomai sudėkite į sandarius plastikinius maišelius. Nors galima įsigyti iš anksto sukomplektuotus rinkinius, juos būtina papildyti asmeniniais daiktais: receptiniais vaistais, dokumentų kopijomis ir šeimos poreikius atitinkančiu maistu.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur)

Būdami „Orion“ kapsulėje, pritvirtintoje ant „Space Launch System“ (SLS) raketos, keturi astronautai 18.35 val. (vietos, ketvirtadienį 1.35 val. Lietuvos laiku) pakilo į kosmosą iš Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties, esančios JAV Floridos valstijoje.

10 dienų truksiančioje „Artemis 2“ misijoje dalyvauja ir Mėnulį apskries JAV astronautai Christina Koch, Victoras Gloveris ir Reidas Wisemanas, taip pat Kanados astronautas Jeremy Hansenas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar prieš startą išgyrė NASA pirmąją pilotuojamą misiją į Mėnulį per daugiau nei 50 metų kaip visišką sėkmę.

„Mes laimime kosmose, Žemėje ir visur kitur – ekonominiu požiūriu, kariniu požiūriu, o dabar ir tarp žvaigždžių“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas ir taip pat pažymėjo, kad „Amerika ne tik konkuruoja – mes dominuojame, o visas pasaulis stebi“.

Su krizėmis susidūrusios „Artemis 2“ misijos startas dėl techninių problemų anksčiau buvo atidėtas kelis kartus. Joje dalyvaujantys astronautai turėtų nukeliauti toliau nuo Žemės, nei bet kurie kiti žmonės kada nors anksčiau.

JAV astronautai pastarąjį kartą Mėnulyje buvo 1972 m. Jungtinės Valstijos išlieka vienintele šalimi, nutupdžiusia žmones ant Žemės palydovo – „Apollo“ misijų metu 1969–1972 m. Mėnulio paviršių pasiekė 12 astronautų.

Lina Linkevičiūtė (DPA)

Kas yra priedanga ir kuo ji skiriasi nuo slėptuvės?

Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai (iki kelių valandų). Jos pagrindinė funkcija – apsaugoti žmones nuo netiesioginio apšaudymo, skeveldrų, rikošeto ar smūginės bangos oro pavojaus metu. Tai gali būti daugiabučių rūsiai, požeminės aikštelės ar specialiai pažymėti viešieji pastatai.

Slėptuvė yra kur kas sudėtingesnis statinys, skirtas valstybės tarnautojams, užtikrinantiems valstybės valdymą ekstremaliųjų situacijų metu. Jos apsaugo nuo tiesioginių pataikymų, cheminių ar radiacinių pavojų. Paprastiems gyventojams svarbiausia orientuotis į priedangas.

Kada eiti į priedangą?

Žmonės į priedangas turi vykti tik gavę oficialų pranešimą apie oro pavojų. Apie tai pranešama garsinėmis sirenomis, kauksmas, trunkančiais 3 minutes. Gyventojai taip pat gauna trumpąją žinutę (būtina telefone aktyvuoti „Cell Broadcast“ funkciją).

Informacija pateikiama per radiją ir televiziją. Šiuos pranešimus išklausyti labai svarbu, nes būtent jų metu gyventojai informuojami apie veiksmus, kuriuos turi atlikti, kad užtikrintų saugumą. Gavus signalą, privaloma nedelsiant pasiimti išvykimo krepšį ir vykti į artimiausią saugią vietą.

Kaip rasti saugią vietą?

Visos oficialios viešosios priedangos Lietuvoje žymimos specialiu ženklu – mėlynu lygiakraščiu trikampiu oranžiniame fone. Norint sužinoti tikslias vietas savo mieste, reikėtų apsilankyti svetainėje LT72.lt. Ten esančiame interaktyviame žemėlapyje pažymėtos visos artimiausių priedangų vietos. Rekomenduojama šį žemėlapį išstudijuoti dabar: raskite priedangą prie namų, prie darbo ir pakeliui, kuriuo dažniausiai keliaujate.

Kaip pasiruošti buvimui priedangoje?

Priedangoje gali tekti praleisti nuo kelių valandų iki paros, todėl svarbiausia turėti paruoštą vadinamąjį išvykimo krepšį. Jame turėtų būti:

• Vanduo ir maistas: mažiausiai 2 l vandens žmogui ir energijos teikiantys, negendantys užkandžiai (riešutai, konservai, batonėliai).
• Ryšys: nešiojamas radijas su atsarginiais elementais (tai bus pagrindinis informacijos šaltinis dingus internetui) ir išorinė baterija (powerbank) telefonui.
• Šviesa: žibintuvėlis (geriausia – tvirtinamas ant galvos) ir atsarginės baterijos.
• Vaistai ir higiena: asmeniniai vaistai, pirmosios pagalbos rinkinys, drėgnosios servetėlės.
• Dokumentai ir grynieji pinigai: įdėkite juos į sandarų plastikinį maišelį.

Paprasta instrukcija – žingsnis po žingsnio

• Išgirdę sireną išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandenį ir uždarykite langus.
• Pasiimkite krepšį.
• Judėkite. Jei priedanga arti – eikite į ją. Jei esate namuose ir nespėjate, traukitės į rūsį arba vidinę patalpą be langų (vonią, koridorių).
• Klausykitės – įsijunkite radiją. Tik oficiali informacija nurodys, kada pavojus praėjo ir galima palikti priedangą.
• Svarbiausia – ramybė ir pasiruošimas. Žinodami, kur eiti ir ką turėti su savimi, jūs jau padarėte didžiąją dalį darbo savo saugumui užtikrinti.

Lietuvoje priedangų skaičius ir jų talpa sparčiai auga vykdant valstybinę civilinės saugos plėtrą. Šalyje šiuo metu yra apie 6513 priedangų. Per pastaruosius kelerius metus jų tinklas buvo reikšmingai išplėstas. Mat 2024 m. pradžioje jų buvo apie 3,3 tūkst. Šiose priedangose pavojaus atveju galėtų pasislėpti apie 1,6 mln. žmonių. Dabartinis priedangų tinklas gali užtikrinti apsaugą maždaug 56 % šalies gyventojų. Palyginimui, 2024 m. pradžioje šis rodiklis siekė tik apie 30 %. Nors bendras rodiklis auga, priedangų pasiskirstymas regionuose išlieka netolygus. Vidaus reikalų ministerijos iškeltas tikslas yra pasiekti, kad savivaldybėse priedangų užtektų 60 % gyventojų (miestuose – 60 %, rajonuose – 40 %). Šiuo metu šį rodiklį pasiekusios beveik pusė (28 iš 60).

Kokios vietos gali tapti priedanga?

Priedangai tinkamos po žeme esančios vietos arba turinčios tvirtas konstrukcijas:

• Daugiabučių rūsiai. Tai viena dažniausių alternatyvų. Tinkamiausi yra rūsiai su betoniniais ar mūriniais pamatais.
• Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jos pasižymi tvirtomis gelžbetonio konstrukcijomis.
• Požeminės perėjos ir tuneliai. Suteikia gerą apsaugą nuo skeveldrų.
• Parduotuvių ar visuomeninių pastatų cokoliniai aukštai. Jei jie neturi didelių vitrininių langų.
• Privatūs rūsiai ar ūkiniai pastatai.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur)

Organizmui tenka persireguliuoti 

Sezonų kaita daro įtaką daugeliui organizmo procesų – nuo hormonų pokyčių iki miego kokybės ar fizinio aktyvumo pasikeitimo. Ilgėjant dienoms keičiasi biologinis laikrodis, o kūnui gali prireikti laiko prisitaikyti prie naujo ritmo. „Ilgėjant dienos šviesai mažėja melatonino gamyba, todėl keičiasi cirkadinis ritmas ir gali trumpam pablogėti miego kokybė. Tuo pačiu metu organizmui tenka prisitaikyti ir prie temperatūros svyravimų, todėl gali padidėti energijos sąnaudos termoreguliacijai. Sezonų kaita irgi daro įtaką elgsenai – keičiasi fizinio aktyvumo įpročiai, netiesiogiai veikiantys bendrą energijos lygį ir savijautą“, – sako Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rasita Remeikaitė. Pasak gydytojos, vienas svarbiausių veiksnių – biologinio laikrodžio persitvarkymas. Organizmui prisitaikant prie ilgesnių dienų gali atsirasti laikini miego sutrikimai, sykiu didesnis nuovargis. „Cirkadinio ritmo persitvarkymas, melatonino gamybos pokyčiai ir staigūs temperatūros svyravimai gali didinti fiziologinį stresą. Be to, sezoniniai elgsenos pokyčiai neretai daro įtaką fiziniam aktyvumui. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su energijos pojūčiu ir metabolizmu, todėl jo sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl pavasarį dalis žmonių jaučiasi labiau pavargę“, – pažymi gydytoja.

Kada verta kreiptis dėl tyrimų?

Nors sezoninis nuovargis dažniausiai būna laikinas, kartais jis susijęs ir su kitais sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti simptomus, o išsiaiškinti jų priežastį. „Jei nuovargis užsitęsia, pirmiausia reikėtų įvertinti galimas biologines priežastis. Viena dažniausių nuolatinio nuovargio priežasčių – geležies trūkumas organizme, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą ir feritino tyrimą, kuris parodo geležies atsargas. Taip pat siūloma įvertinti vitamino D, vitamino B₁₂ ir folio rūgšties kiekį organizme“, – nurodo R. Remeikaitė. Pasak jos, svarbūs ir kiti rodikliai, galintys turėti įtakos energijos lygiui: „Nuovargį gali lemti elektrolitų disbalansas, todėl svarbu ištirti kalio, natrio ir magnio kiekį kraujyje. Patartina patikrinti skydliaukės hormonų rodiklius ir gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai visuomet parenkami individualiai, įvertinus nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę“. Specialistai pabrėžia, kad adaptaciniai sezoniniai pokyčiai paprastai laikini. Jei nuovargis užsitęsia arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta rimtesni procesai. „Sezoniniai simptomai paprastai būna lengvo ar vidutinio intensyvumo ir palaipsniui mažėja prisitaikius prie naujų sąlygų. Tačiau jei nuovargis trunka ilgiau nei 4–8 savaites, jei energijos stoka pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, atsiranda mieguistumas dieną, pablogėja nuotaika ar sumažėja darbingumas, tai jau signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako R. Remeikaitė.

Būdai, kurie padeda atgauti energiją

Pasak gydytojos, dažniausiai organizmui prisitaikyti padeda paprasti kasdieniai įpročiai. „Pirmiausia svarbus stabilus miego režimas – pastovus užmigimo ir kėlimosi laikas, nes jis padeda biologiniam laikrodžiui persireguliuoti. Antra, rekomenduojama ryte bent 20–30 min. praleisti natūralioje dienos šviesoje, kad organizmas galėtų greičiau prisitaikyti prie ilgesnės dienos. Trečia, svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, suvartoti užtektinai skysčių, pasirūpinti tinkama apranga, kad būtų lengviau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių“, – pataria R. Remeikaitė. Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, gyventojai dažnai linkę nuovargį ar savijautos pablogėjimą priskirti sezoniniams pokyčiams ir atidėti vizitą pas gydytoją. Vis dėlto svarbu įsiklausyti į organizmo signalus ir laiku pasitarti su specialistais. „Neretai žmonės mano, kad nuovargis ar energijos stoka praeis savaime. Tačiau jei savijauta nesikeičia ilgą laiką, verta konsultuotis su gydytoju ir išsiaiškinti priežastis. Laiku atlikti tyrimai gali padėti greičiau nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – sako A. Zinevičius. Jo teigimu, vis daugiau gyventojų sveikatos klausimus šiandien sprendžia nuotolinių konsultacijų būdu. „Gyventojų pasitikėjimas nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis Lietuvoje nuosekliai auga. Tyrimai rodo, kad net 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Tokios konsultacijos leidžia greitai pasitarti su specialistu, aptarti simptomus, gauti siuntimus tyrimams ar receptus vaistams, todėl padeda greičiau išspręsti sveikatos klausimus“, – teigia ekspertas. Specialistai primena, kad nors sezoniniai savijautos svyravimai dažniausiai būna laikini, svarbiausia – stebėti savo organizmą ir nelaukti, kol simptomai taps nuolatiniai. Laiku atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija padeda išsiaiškinti tikrąsias nuovargio priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimus.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Kas yra civilinės saugos signalai?

Gyventojai perspėjami dviem pagrindiniais būdais:

• Garsiniu signalu „Dėmesio visiems“ – tai pulsuojantis 3 minučių trukmės sirenų kaukimas.
• Balsu skelbiamu pranešimu, kuriame nurodomas konkretus pavojaus tipas ir rekomendacijos.

Civilinės saugos signalų rūšys

• „Cheminis pavojus“ – įspėja apie cheminės taršos grėsmę.
• „Radiacinis pavojus“ – perspėja apie radioaktyviosios taršos pavojų.
• „Katastrofinis užtvindymas“ – įspėja apie galimą avariją Kauno hidroelektrinėje.
• „Potvynio pavojus“ – praneša apie kylantį vandens lygį dėl liūčių ar polaidžio.
• „Uragano pavojus“ – įspėja apie artėjantį stiprų vėją ar audrą.
• „Oro pavojus“ – skelbiamas iškilus tiesioginei priešo užpuolimo grėsmei.
• „Perspėjimo sistemos patikrinimas“ – informuoja apie testuojamas sirenas.

Kaip elgtis išgirdus pavojaus sireną?

Išgirdę signalą, pirmiausia įsijunkite radiją arba televiziją ir išklausykite oficialią informaciją. Toliau veikite pagal konkretų signalą.

„Dėmesio visiems“: klausykite žinių ir vykdykite rekomendacijas.

„Cheminis pavojus“: jei esate lauke, skubiai pasišalinkite iš užterštos zonos nurodyta kryptimi (statmenai vėjo krypčiai). Jei esate namuose – sandariai uždarykite duris, langus ir ventiliacijos angas (jas užkimškite drėgnu audiniu).

„Radiacinis pavojus“: sandariai užsidarykite patalpose. Vartokite kalio jodido preparatus tik gavę oficialų nurodymą. Jei evakuojatės, išjunkite dujas, elektrą ir vandenį.

„Katastrofinis užtvindymas“: nedelsdami vykdykite nurodymus trauktis į aukštesnes vietas.

„Potvynio pavojus“: pakelkite daiktus aukščiau, pasirūpinkite gyvuliais. Sukaupkite maisto ir vandens atsargų bent 10-čiai dienų.

„Uragano pavojus“: sutvirtinkite stogus, uždarykite langines. Laikykitės atokiau nuo langų, medžių ir elektros linijų.

„Oro pavojus“: skubiai eikite į artimiausią slėptuvę arba kambarį be langų (neškitės radiją, vandenį, vaistus). Langus apklijuokite lipniąja juosta.

Kaip veikia perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS)?

Nuo 2012 m. veikianti sistema siunčia trumpuosius pranešimus tiesiai į mobiliuosius telefonus. Pranešimus inicijuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, savivaldybės ar kitos institucijos.

Svarbu žinoti apie ryšio technologijas

Perspėjimai siunčiami 2G, 4G ir 5G tinklais. Rekomenduojama turėti telefoną, palaikantį bent 4G ryšį. Paslauga veikia visų pagrindinių operatorių („Bitė“, „Telia“, „Tele2“) tinkluose.

Kaip aktyvuoti funkciją telefone?

Norint gauti pranešimus, telefone turi būti įjungta „Korinio transliavimo“ (Cell Broadcast) funkcija:

• Nustatymuose susiraskite skiltį: „Saugumas“, „Skubūs įspėjimai“ arba „Belaidžiai skubūs įspėjimai“.
• Įjunkite visų tipų įspėjimus.

Išsamią instrukciją pagal savo telefono modelį rasite svetainėje LT72.lt.

Kodėl tai svarbu?

Tinkama reakcija pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti gyvybę. Žinodami signalų reikšmes, išvengsite panikos ir veiksite tikslingai.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).