Melagienų srautas iš Rytų

Tyrimas rodo, kad, skleidžiant dezinformaciją, skirtingos socialinių tinklų platformos atlieka specializuotus vaidmenis. Pasak „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus, vieni kanalai skirti testavimui, o kiti – propagandai įtvirtinti. „Telegram“ yra tinklas, kuriuo Lietuvoje naudojasi mažai žmonių, bet tai pagrindinis rusų propagandos būdas. Šiame kanale testuojamos žinutės, pajungiamas valstybinis propagandos aparatas ir tai tampa keliu įeiti į Europą. Tai pirminis šaltinis, kuriame suformuluojamos idėjos“, – teigia „Repsense“ vadovas. Jis priduria, kad vėliau atrinkta informacija jau keliauja į kitus socialinius tinklus, o juose turinys pritaikomas pagal vartotojų poreikius. „Dažniausiai informacija skleidžiama negatyvi, apie Lietuvos sistemą, valdžią, nesvarbu, kokia ji būtų, NATO – tokie propagandistų taikiniai. Ta informacija po truputį keliauja per kitus tinklus, dažniausiai „TikTok“ ir „Facebook“, – sako M. Katkus. Jam antrina ir M. Martišius, pabrėždamas, kad LRTK turimi įrankiai dažnai fiksuoja tą pačią tendenciją: melagingos naujienos iš pradžių pasklinda Rusijos ar Baltarusijos socialiniuose tinkluose, o vėliau adaptuojamos ir perkeliamos į lietuviškus kanalus.

Pajungiami botų būriai

M. Katkus pabrėžia, kad vien tik paleisti melagingą naujieną į viešumą neužtenka. Jo teigimu, norint, kad dezinformacija pasiektų savo tikslą ir darytų įtaką žmonėms, ji socialiniuose tinkluose turi sulaukti dėmesio ir auditorijos įsitraukimo. „Yra visiškai netikrų paskyrų, yra žmonių, kurie turi susikūrę po 10–15 netikrų paskyrų ir jose dalinasi informacija. Turinys keliamas į įvairias grupes, kurios kartais realios, kartais užgrobtos arba nupirktos. Tačiau svarbiausia, kad „Facebook“ tinklas yra ta vieta, kur stengiamasi aktyvuoti pačius vartotojus“, – teigia M. Katkus. „Dezinformacijai platinti stengiamasi ieškoti lengvų aukų, kurioms jau dabar nepatinka Lietuvos valstybė arba kurios linkusios viskuo piktintis. Taip pat šiame kanale ieškoma žinomų žmonių, kurie galimai užkibtų ant platinamos informacijos. Patiktukams ir pasidalinimams generuoti pasitelkiami botai“, – tęsia jis. M. Martišius, kalbėdamas apie informacijos patikrą, pažymi, kad šiandien visiškai apsisaugoti nuo dezinformacijos bei propagandos gali ir nepavykti. Anksčiau galiojęs patarimas – tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose – jau nebėra toks efektyvus, nes skirtingi kanalai dažnai koordinuotai kartoja tą patį melą. „Klysti žmogiška. Šiais laikais nebėra garantijos, kad su turiniu nebūsite apgauti, nors ir analizuosite skirtingus šaltinius, užduosite sau kritiškus klausimus“, – sako jis. LRTK pirmininkas taip pat pastebi, kad Lietuvoje yra daug pilietiškų vartotojų, kurie nedelsdami įtartiną informaciją apskundžia socialiniuose tinkluose, tačiau nemažai turinio vis tiek išplinta tolyn. Jis pažymi, kad stebėdami skirtingus kanalus ir matydami įtartiną pasikartojantį turinį, žmonės visų pirma turėtų sau užduoti tris klausimus.

„Pirma, jeigu informacija jums nauja ir kelia stiprias neigiamas emocijas (pyktį, nusivylimą, neapykantą), vertėtų savęs paklausti, ar tai, ką skaitau, gali būti tiesa? Antrasis klausimas turėtų apimti informacijos šaltinį: ar tai patikimas asmuo, kokia jo reputacija, kuo jis dar dalinasi? Įprastai dezinformacijos platintojai nepasižymi gera reputacija, neturi patikimumo visuomenėje. Taip pat vertėtų paklausti savęs, ar tai, ką skaitau, nėra būtent tai, ką noriu girdėti, o ne objektyvus turinys“, – pataria M. Martišius. Jis teigia, kad žmonės, susidūrę su dezinformacija, dažnai pamiršta klausimų eiliškumą. Pasak M. Martišiaus, pastebėjęs, kad turinys atitinka jo paties požiūrį, vartotojas linkęs nebekelti klausimų dėl žinių tikrumo ar jų kilmės. Šis reiškinys, jo teigimu, tampa pagrindiniu veiksniu, leidžiančiu sėkmingai plisti melagingiems naratyvams.

Atpažinti galima, tačiau sudėtinga

M. Katkus pabrėžia, kad pagrindinis dezinformacijos siekis – ilgainiui paveikti Lietuvos politikos procesą. „Tarkime, koks nors antivalstybinis veikėjas pasidalina informacija ir gauna 200 tūkst. pasidalijimų ar patiktukų. Tai nėra natūralus palaikymas ir veikla, tačiau sukuria populiarumą. Dėl svarbių įvykių bandoma prieiti prie įtaką turinčių žmonių. Tokių situacijų pergalė vadinama tada, kai prie temos platinimo prisijungia politikas, socialinis veikėjas ar sprendimų priėmėjai. Tuo siekiama, kad naratyvas pereitų žiniasklaidos ir politikos barjerus“, – pasakoja pašnekovas. M. Martišiaus teigimu, LRTK stebi ir bando susekti dezinformacijos skleidėjus, tačiau apčiuopti, kas pirmasis išplatino melagienas, neretai itin sudėtinga. „Mes negalime tokio turinio išrauti kaip piktžolės, dar jai nesuvešėjus. Reikia suprasti, kad šiuolaikinė dezinformacija veikia sniego gniūžtės efektu: sukuriama vienoje platformoje, vėliau sulig kiekvienu pasidalijimu auga. Mes, pastebėję šį augimą, bandome jį sulaikyti ir panaikinti, o tik vėliau bandyti atsekti, nuo ko šis turinys prasidėjo“, – pasakoja LRTK pirmininkas. Anot pašnekovų, melaginga informacija skirtinguose kanaluose dažnai pasirodo panašiu laiku, o ją lydi gausus būrys komentarų. Visuose vyrauja panašūs pasakymai, neapykantos kurstymas, o pačios žinutės sulaukia neadekvataus vartotojų įsitraukimo socialiniuose tinkluose – informacija aktyviai komentuojama, ja dalijamasi.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Verbavimas jau vyksta – nuo „smulkmenų“ iki nusikaltimų

Institucijų vykdomi tyrimai, turima informacija ir viešai žinomi pavyzdžiai iš kitų šalių rodo, kad priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau taikosi į vaikus ir paauglius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio, provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį už atlygį. Vėliau tokie veiksmai gali būti eskaluojami į rimtus nusikaltimus, keliančius grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui.

„Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Todėl valstybės pareiga – veikti iš anksto: informuoti, apsaugoti ir suteikti aiškią pagalbą tiems, kam jos reikia. Tai stiprios, atsparios visuomenės pagrindas“, – sako Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

Institucijų veiksmų pagrindas – aiški, vaikams ir jaunimui suprantama prevencinė nuostata: „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ Ji bus nuosekliai taikoma visose švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes būtent jie dažniausiai tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. „Tai nėra vien komunikacinė kampanija. Tai – institucijų susitelkimas ir kompleksiniai veiksmai: rekomendacijos pedagogams ir socialiniams darbuotojams, prevencija mokyklose, darbas su jaunimu ir šeimomis, taip pat aiškūs reagavimo algoritmai, jei kyla įtarimų dėl verbavimo“, – pabrėžia kancleris E. Bingelis.

Naudojamos kelios priemonės

Įgyvendinant Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) koordinuojamą planą, šiuo metu vykdomos kelios priemonės. Pirmiausia parengtos rekomendacijos vaikams ir su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Be to, parengti su minėta problema susiję aiškūs veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Šie dokumentai institucijoms ir įstaigoms bus išplatinti ir pristatyti artimiausiu metu. Kartu kompetentingi specialistai rengs prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Taip pat bus stiprinama pagalba pažeidžiamoms vaikų grupėms, dirbant per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad numatytų priemonių sąrašas plėsis, jis bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir į patirtis bendraujant su vaikais ir specialistais.

Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra, taip pat kiti partneriai. Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Numatyta, kad dauguma priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o pagal poreikį – tęsiamos ir vėliau.

Autorė Eglė Stratkauskaitė 

Namuose

Gavę geltonąjį signalą (atakos tikimybė), surinkite svarbiausius dokumentus, išvykimo krepšį ir pasidomėkite artimiausiomis priedangomis. Paskelbus raudonąjį signalą (tiesioginis pavojus), veikite akimirksniu: išjunkite dujas, elektrą, vandenį, užtraukite užuolaidas ir skubėkite į rūsį arba vidinę patalpą be langų, laikydamiesi dviejų sienų taisyklės. Ši taisyklė nurodo, kad oro pavojaus metu tarp jūsų ir lauko erdvės privalo būti bent dvi sienos. Pirmoji išorinė siena sugeria pagrindinį sprogimo smūgį, dūžtančius stiklus ir stambias skeveldras. Antroji vidinė siena apsaugo nuo pirmosios sienos griuvėsių, todėl saugiausia slėptis pastato centre esančiame koridoriuje ar vonioje be langų. Pasigirdus baltajam signalui (pavojaus pabaiga), galite saugiai palikti priedangą, tačiau apžiūrėkite pastatą ir nelieskite jokių įtartinų nuolaužų.

Darbo vietoje

Jei geltonasis signalas užklumpa darbe, gamyba nestabdoma, tačiau privaloma patikrinti evakuacijos kelius ir pasiruošti staigiai nutraukti veiklą. Sulaukus raudonojo signalo, visos operacijos ir prekyba nedelsiant stabdomi, o darbuotojai bei klientai organizuotai, nesinaudodami liftais, evakuojami į pastato rūsį arba artimiausią viešąją priedangą. Tik oficialiai nuskambėjus baltajam signalui, vadovybė įvertina aplinkos saugumą ir leidžia personalui sugrįžti į patalpas bei atnaujinti darbus.

Kelyje

Išvydę geltonąjį kodą kelyje, tęskite kelionę link saugaus tikslo, automobilyje įsijunkite Lietuvos radiją ir planuokite maršrutą pro pastatus. Pranešimui pasikeitus į raudoną, nedelsdami sustokite kelkraštyje, išjunkite variklį ir skubiai ieškokite požeminės perėjos, tunelio ar pastato rūsio. Jei aplink statinių nėra, gulkite veidu į žemę griovyje, rankomis užsidengdami galvą nuo skeveldrų. Paskelbus baltąjį kodą, galite keltis ir saugiai tęsti kelionę.

Svarbiausia taisyklė! Visada sekite tik oficialius šaltinius, pavyzdžiui, svetainę LT72. Pamatę danguje skrendančius dronus ar raketas, jokiu būdu nefilmuokite jų ir nekelkite į socialinius tinklus, kad priešas nekoreguotų ugnies. Užfiksuotą įtartiną objektą stebėkite iš saugaus atstumo ir praneškite Skubiosios pagalbos tarnyboms telefonu 112. Nesiartinkite prie jokių nukritusių dalių netgi pasibaigus pavojui.

Verta prisiminti

• Oro pavojus skelbiamas ne tik žinutėmis į telefonus, bet ir kaukiančiomis sirenomis (3 min. kintantis garsas) bei per LRT radiją ir televiziją.
• Viešosios priedangos, skirtos trumpalaikei apsaugai, mieste žymimos specialiu oranžiniu kvadratu su mėlynu trikampiu centre.
• Įsitikinkite, kad jūsų telefone įjungta „Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema“ (Cell Broadcast), kad pranešimai ateitų net sutrikus ryšiui.
• Sprogimai gali pažeisti miesto infrastruktūrą, todėl namuose visada turėkite bent 3 l geriamojo vandens vienam asmeniui vienai dienai.
• Visada laikykite išorines baterijas (powerbank) visiškai įkrautas, kad neliktumėte be ryšio dingus elektrai.
• Pasirūpinkite naminiais gyvūnais – turėkite paruoštą transportavimo dėžę, pavadėlį ir ėdalo atsargų.
• Perspėkite kaimynus, ypač vienišus ar garbaus amžiaus žmones, kurie gali neišgirsti sirenos ar negauti žinutės.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Daugėja netikrų apgyvendinimo pasiūlymų

„Jau gegužę matome ryškiai suaktyvėjusį sezoninį sukčiavimą. Gyventojai planuoja atostogas, ieško pigesnių skrydžių, apgyvendinimo ar bilietų į renginius, todėl tampa jautresni skubiems ir itin patraukliai atrodantiems pasiūlymams“, – sako D. Kolmatsui. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių šio sezono apgavysčių – netikros kelionių rezervavimo svetainės ir socialiniuose tinkluose platinami „paskutinės minutės“ pasiūlymai. Gyventojai viliojami itin mažomis kainomis, tačiau tokiu atveju sumokėję avansą arba pateikę mokėjimo kortelės duomenis rizikuoja prarasti ne tik pinigus, bet ir asmeninius duomenis. Artėjant vasarai taip pat aktyvėja sukčiai, apsimetantys būstų nuomotojais populiariose apgyvendinimo platformose. Dažniausiai gyventojų prašoma rezervaciją apmokėti tiesioginiu pavedimu, ne oficialioje platformoje, arba pateikti kortelės duomenis neva rezervacijai patvirtinti. „Svarbu prisiminti, kad saugios platformos niekada neprašo rezervacijos apmokėti asmeniškai. Jei pardavėjas skatina susirašinėti už platformos ribų ar ragina skubėti, tai – vienas aiškiausių įspėjamųjų ženklų“, – pažymi D. Kolmatsui. Anot jos, papildomą riziką kelia sukčių naudojamos dirbtinio intelekto priemonės – netikros svetainės ir laiškai šiandien atrodo itin įtikinamai, todėl vien vizualaus panašumo į oficialų tiekėją nebeužtenka.

Sukčiai išnaudoja koncertų ir festivalių bumą

Vasarą tradiciškai išauga ir bilietų į koncertus, festivalius, sporto renginius paklausa. Tuo naudojasi sukčiai, socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose siūlantys neegzistuojančių arba jau panaudotų bilietų. Dažniausiai gyventojai spaudžiami sprendimą priimti greitai – esą bilietai liko paskutiniai, todėl prašoma nedelsiant atlikti pavedimą. Po apmokėjimo pardavėjas dingsta, o atvykus į renginį bilietai pasirodo negaliojantys. „Ypač atsargiai reikėtų vertinti bilietų perpardavimą socialiniuose tinkluose. Sukčiai dažnai naudoja vogtas paskyras, netikrus komentarus ir suklastotus bilietų vaizdus, todėl sunku atskirti apgaulę nuo tikro pasiūlymo“, – sako dr. D. Kolmatsui. Ekspertai rekomenduoja bilietus pirkti tik oficialiose prekybos vietose arba gerai žinomose platformose, vengti tiesioginių pavedimų nepažįstamiems asmenims ir nepasitikėti pasiūlymais, kurių kaina akivaizdžiai mažesnė nei rinkos.

Pavojai tyko ir jau išvykus į kelionę

Sukčiavimo rizikos nesibaigia prasidėjus atostogoms. Keliautojai dažnai susiduria su fiktyviais valiutos keitimo pasiūlymais, netikrais bankomatais ar bandymais išgauti kortelės duomenis viešose vietose. Taip pat daugėja atvejų, kai turistams pateikiamos netikros nuorodos prisijungti prie viešojo „Wi-Fi“ tinklo arba suvedus kortelės duomenis, neva rezervuojant paslaugą, pinigai nuskaičiuojami kelis kartus. Pasak dr. D. Kolmatsui, viena svarbiausių taisyklių kelionėse – neskubėti. „Sukčiai dažniausiai remiasi emocija ir spaudimu. Jie siekia, kad žmogus veiktų greitai – rezervuotų, apmokėtų ar patvirtintų operaciją neįsigilinęs. Kuo daugiau skubos, tuo didesnė rizika tapti sukčių auka“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Kaip apsisaugoti planuojant vasaros išvykas?

Sukčiavimo galima išvengti atkreipus dėmesį į kelis esminius momentus. Ekspertai rekomenduoja:

• Keliones ir apgyvendinimą rezervuoti tik oficialiose, gerai žinomose platformose
• Vengti pasiūlymų, kurių kainos atrodo neįprastai mažos
• Nevesti kortelės duomenų gavus nuorodą SMS žinute ar socialiniuose tinkluose
• Vengti už apgyvendinimo paslaugas atsiskaityti tiesioginiu pavedimu
• Prieš atliekant pavedimą patikrinti pardavėjo atsiliepimus ir kontaktus
• Keliaujant naudoti tik saugų interneto ryšį, aktyvuoti papildomus banko saugumo pranešimus.

Banko atstovai primena, kad netgi trumpas stabtelėjimas prieš patvirtinant mokėjimą gali padėti išvengti finansinių nuostolių ir sugadintų atostogų. Paskubėjus ir įtariant, kad galėjote tapti sukčių auka, apie tai svarbu informuoti teisėsaugos institucijas ir banką.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Oficialių evakuacijos vietų paieška

Norint sužinoti tikslią informaciją apie saugias vietas, svarbiausia naudotis patikimais ir oficialiais šaltiniais. Pagrindinis civilinės saugos įrankis šalyje yra speciali pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė LT72.lt, kurioje skelbiamas interaktyvus visos Lietuvos priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir evakuacijos punktų žemėlapis. Šiuos duomenis taip pat patogu stebėti per išmaniąją LT72 programėlę iš „Google Play“, užtikrinančią greitą prieigą prie informacijos realiuoju laiku. Už savo teritorijos gyventojų saugumą tiesiogiai atsako vietos valdžia, todėl detalūs planai ir konkretūs surinkimo adresai visada publikuojami savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miesto savivaldybės ar kitų rajonų administracijų, svetainėse. Kasdieniame gyvenime, esant pastatų viduje – darbovietėse, mokyklose ar prekybos centruose – reikėtų iš anksto įsidėmėti žaliai šviečiančias rodykles ir pakabintus patalpų evakuacijos planus, kurie nelaimės atveju aiškiai nurodo trumpiausią kelią į saugų išėjimą lauke.

Specializuoti punktai ir jų paskirtis

Ekstremaliųjų situacijų metu civilinės saugos sistema naudoja trijų tipų punktus, kurių kiekvienas atlieka konkrečią užduotį. Pirmasis tipas yra gyventojų surinkimo punktai (GESP), skirti asmenims, kurie neturi nuosavo transporto ar galimybių išvykti savarankiškai – čia žmonės registruojami, susodinami į organizuotus autobusus ir saugiai išvežami. Antrasis tipas – tarpiniai gyventojų evakavimo punktai (TGEP), steigiami išskirtinai tik cheminių ar radiologinių avarijų zonų pakraščiuose, kur atliekamas žmonių užterštumo tikrinimas, sanitarinis švarinimas ir tik tuomet jie perlaipinami į švarias transporto priemones tolesnei kelionei. Trečioji grandis – gyventojų priėmimo punktai arba kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS), dažniausiai įkuriami saugiose teritorijose esančiose mokyklose ar sporto centruose, kur visi atvykę gyventojai, įskaitant ir judančius nuosavais automobiliais, gauna laikiną pastogę, maisto, vandens bei būtinąją medicinos pagalbą.

Būtinosios elgesio ir pasiruošimo taisyklės

Sėkminga evakuacija reikalauja griežtos disciplinos ir išankstinio pasirengimo, kad panikos akimirką nebūtų daromos kritinės klaidos. Jeigu turite veikiantį nuosavą automobilį, evakuotis reikėtų savarankiškai kartu su visa šeima viena transporto priemone, judant tik oficialiai nurodytais bei saugiais keliais. Prieš galutinai užveriant namų duris, būtina visiškai išjungti elektros tiekimą, užsukti pagrindinius dujų bei vandens vožtuvus, sandariai uždaryti langus ir, jei įmanoma, trumpai įspėti kaimynus apie savo išvykimą. Pats svarbiausias elementas šiame procese yra iš anksto sukomplektuotas išvykimo krepšys arba 72 valandų išgyvenimo rinkinys, kuriame privalo būti asmens dokumentai, grynųjų pinigų, negendančio maisto, vandens, pirmosios pagalbos vaistinėlė, degtukų, žibintuvėlis bei nešiojamas radijo imtuvas su baterijomis informacijai klausytis.

Svarbu atpažinti ženklą

Gatvėje arba atviroje lauko teritorijoje evakuacijos susirinkimo vieta žymima specialiu, lengvai atpažįstamu žalios spalvos informaciniu ženklu. Gatvėje ženklas turi būti matomas iš toli ir virš žmonių minių, todėl jis įrengiamas kitaip nei patalpose:

• Dažniausiai naudojamos V raidės formos arba trikampės tūrinės metalinės lentelės, pritvirtintos prie aukštų stulpų. Taip ženklas išlieka puikiai matomas 360 laipsnių kampu iš bet kurios gatvės ar aikštės pusės.
• Lauke naudojami atšvaitiniai arba tamsoje švytintys (fluorescenciniai) ženklai, kad jie būtų aiškiai matomi naktį, esant dūmams ar atjungus miesto apšvietimą.
• Šie ženklai gatvėse montuojami iš anksto numatytose, saugose zonose, kurios yra nutolusios nuo pastatų griūties ar gaisro pavojaus. Didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ar gamyklų, vidiniuose kiemuose, skveruose, parkeliuose arba pėsčiųjų zonose šalia mokyklų, ligoninių ir valstybinių įstaigų. Prie šaligatvių, kur numatytos autobusų ar gelbėjimo transporto sustojimo vietos (pavyzdžiui, Gyventojų surinkimo punktuose).

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Aautorė Eglė Stratkauskaitė

2026 metais žmonės į saulės elektrinę žiūri jau ne kaip į madingą naujovę, o kaip į ilgalaikį finansinį sprendimą. Ypač tada, kai namuose atsiranda šilumos siurbliai, elektromobiliai ar išmaniosios sistemos, kurios elektros sunaudoja gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį.

Vis dažniau skaičiuojama ne tik dabartinė mėnesio sąskaita, bet ir tai, kiek energija kainuos po penkerių ar dešimties metų. Būtent ši mintis daugeliui tampa pagrindiniu impulsu pradėti domėtis nuosava elektros gamyba.

Kodėl Lietuvoje saulės energetika veikia geriau, nei žmonės įsivaizduoja?

Vienas gajausių mitų – Lietuvoje nepakanka saulės. Tačiau saulės moduliai energiją generuoja ne nuo karščio, o nuo šviesos kiekio. Dėl šios priežasties vėsesnis klimatas netgi gali būti pranašumas, nes moduliai mažiau perkaista ir ilgiau išlaiko maksimalų efektyvumą.

Energetikos specialistai pastebi, kad tinkamai sumontuota sistema Lietuvoje gali sugeneruoti labai solidų elektros kiekį net debesuotomis dienomis. Naujos kartos moduliai geba išnaudoti ir išsklaidytą dienos šviesą, todėl elektrinės dirba efektyviau nei daugelis tikisi.

Dar įdomiau tai, kad šiuolaikiniai moduliai gamina daugiau energijos net žiemą. Kai temperatūra nukrenta, moduliai dirba stabilesniu režimu, todėl šaltesnėmis dienomis jų našumas dažnai būna geresnis nei per didelius vasaros karščius.

Kodėl žmonės nebenori priklausyti nuo elektros rinkos?

Prieš kelerius metus daugelis tiesiog susitaikydavo su augančiomis sąskaitomis. Dabar požiūris visiškai kitoks. Žmonės nebenori gyventi nežinioje ir laukti kiekvieno naujo elektros kainų šuolio.

Būtent todėl saulės elektrinės namams tapo ne tik taupymo priemone, bet ir savotišku stabilumo simboliu. Nuosava energijos gamyba suteikia visiškai kitą saugumo jausmą, ypač šeimoms, kurios kasdien sunaudoja daugiau elektros.

Didžiausią pokytį labiausiai pajunta namų ūkiai, naudojantys:

• šilumos siurblius;
• elektromobilius;
• kondicionavimo sistemas;
• išmaniuosius namų sprendimus;
• didesnį kiekį buitinės technikos.

Kuo daugiau energijos sunaudojama, tuo greičiau atsiskleidžia nuosavos elektrinės privalumai.

Ar investicija vis dar atsiperka taip greitai?

Vienas dažniausių klausimų 2026 metais – ar elektrinės atsiperkamumas išliko toks pat patrauklus kaip anksčiau. Praktika rodo, kad daugeliu atvejų atsakymas yra teigiamas.

Tam didelę įtaką daro APVA kompensacijos, efektyvesni moduliai ir sparčiai augantis elektros poreikis. Šiandien nemaža dalis sistemų gali atsipirkti maždaug per 3–5 metus, ypač jei namuose naudojami daugiau elektros reikalaujantys įrenginiai.

Dar viena svarbi detalė – ilgaamžiškumas. Dabartiniai moduliai projektuojami maždaug 25–30 metų tarnavimo laikotarpiui. Tai reiškia, kad atsipirkus investicijai elektrinė dar ilgai generuoja energiją beveik be papildomų išlaidų.

Įdomu ir tai, kad kai kurie modernūs moduliai po kelių dešimtmečių vis dar išlaiko daugiau nei 80 procentų pradinio efektyvumo. Tai viena priežasčių, kodėl ši investicija vertinama kaip ilgalaikė.

Kodėl inverteris tapo vienu svarbiausių sistemos komponentų?

Dauguma pirmą kartą besidominčių saulės energetika daugiausia dėmesio skiria moduliams. Tačiau specialistai dažnai pirmiausia kalba apie inverterį.

Būtent jis saulės sugeneruotą energiją paverčia tinkama naudoti namuose. Modernūs inverteriai šiandien jau veikia kaip išmanūs energijos valdymo centrai.

Naujos kartos sistemos leidžia realiu laiku telefone stebėti energijos gamybą, analizuoti suvartojimą ir matyti, kaip efektyviai dirba visa sistema. Kai kurie inverteriai net automatiškai aptinka sutrikimus ir praneša apie juos programėlėje.

Dėl šios priežasties saulės elektrinė šiandien tampa ne tik energijos šaltiniu, bet ir išmania namų infrastruktūros dalimi.

Kodėl vis daugiau žmonių renkasi elektrines ant žemės?

Nors šlaitiniai stogai išlieka vienu populiariausių variantų, sparčiai daugėja žmonių, kurie renkasi modulių montavimą ant žemės.

Pagrindinė priežastis labai paprasta – ne visi stogai leidžia išgauti maksimalų efektyvumą. Antžeminės konstrukcijos suteikia daugiau lankstumo, nes modulius galima pakreipti optimaliu kampu ir nukreipti idealia kryptimi.

Tokie sprendimai ypač pasiteisina didesniuose sklypuose arba tais atvejais, kai stogą užstoja medžiai, kaminai ar kitos konstrukcijos.

Dar vienas privalumas – paprastesnė priežiūra. Ant žemės sumontuotus modulius daug lengviau nuvalyti, prižiūrėti ar ateityje plėsti sistemą.

Kodėl saulės elektrinė šiandien tampa nekilnojamojo turto vertės dalimi?

Energetinis efektyvumas nekilnojamojo turto rinkoje tampa vis svarbesnis. Pirkėjai šiandien domisi ne tik namo vieta ar interjeru, bet ir tuo, kiek kainuos jo išlaikymas po kelių metų.

Namai su nuosava elektros gamyba rinkoje tampa patrauklesni, nes žmonės vis labiau vertina ilgalaikį stabilumą. Tai ypač aktualu laikotarpiu, kai energijos kainos išlieka sunkiai prognozuojamos.

Saulės energetika šiandien daugeliui jau nebe vien technologinis sprendimas. Tai investicija į mažesnes sąskaitas, didesnį komfortą ir galimybę jaustis gerokai ramiau sparčiai besikeičiančioje energetikos rinkoje.

Pirmoji žingsnį žengė Australija

Ryškiausias pavyzdys – Australija, kuri 2025-ųjų pabaigoje tapo pirmąja šalimi, uždraudusia socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 m. vaikams. Draudimas apima populiariausias platformas: „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“, „YouTube“. „Praktiškai tai reiškia, kad platformos turės įdiegti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus, pavyzdžiui, dokumentų ar biometrinių duomenų patikrą, ir blokuoti paskyrų kūrimą bei naudojimą jaunesniems nei 16 m. vartotojams. Neįgyvendinus šių reikalavimų, bendrovėms gali būti taikomos reikšmingos finansinės sankcijos, todėl atsakomybė už draudimo laikymąsi perkeliama pačioms platformoms“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.

Sprendimų ieško ir Europa

Nors Europos šalyse bendro modelio kol kas nėra, vis daugiau šalių ieško būdų, kaip riboti jaunimo prieigą prie soc. tinklų. „Prancūzijoje pritarta siūlymui riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 m. vaikams. Visgi jam dar reikalingas galutinis patvirtinimas. Danija planuoja panašų draudimą iki 15 m., kuris gali įsigalioti jau šiais metais“, – pastebi A. Lukošius. Jis priduria, kad tuo metu Austrija ir Slovėnija rengia teisės aktus, numatančius ribojimus jaunesniems nei 14–15 m. vaikams. Ispanijoje svarstomas draudimas iki 16 m., kartu keliant klausimą ir dėl didesnės platformų atsakomybės už turinį.

Ribojimų banga plečiasi

Indonezija paskelbė planuojanti riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 m. vartotojams, analogiškus sprendimus ketina įvesti ir Malaizija.  „Turkijoje jau pritarta įstatymui, kuris numato amžiaus ribojimus iki 15 m. – tai reikštų, kad platformos turės identifikuoti vartotojų amžių ir riboti nepilnamečių prieigą. Jungtinėje Karalystėje svarstomi platesni sprendimai – ne tik amžiaus patikra, bet ir pačių platformų funkcionalumo keitimas, pavyzdžiui, ribojant begalinį turinio slinkimą ar kitus įsitraukimą skatinančius sprendimus. Tai rodo, kad reguliavimas krypsta ne tik į tai, kas gali naudotis socialiniais tinklais, bet ir kaip jie kuriami“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas. Nors dauguma įmonių oficialiai draudžia jų platformomis naudotis jaunesniems nei 13 m. vaikams, praktikoje šios ribos dažnai apeinamos. Dalis vaikų paskyras susikuria patys, tačiau neretai tam padeda ir tėvai – tiesiog pakeičia gimimo datą, kad nereikėtų laukti nustatyto amžiaus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas sprendimas, bet taip vaikai daug anksčiau patenka į aplinką, kuri dažnai nėra pritaikyta jų amžiui.

Kaip padėti vaikams išlaikyti balansą?

Nors valstybės ir technologijų bendrovės vis dažniau imasi ribojimų, dalį kontrolės galima perkelti į pačius įrenginius. Pasak A. Lukošiaus, šiandien tėvai turi vis daugiau techninių priemonių, leidžiančių reguliuoti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais. „Vienas paprasčiausių sprendimų – vadinamosios tėvų kontrolės programėlės, kurias įsidiegus ir susiejus tėvų bei vaikų telefonus, galima nustatyti tiek naršymo laiko limitą, tiek ribojimus konkrečioms programėlėms. Šie technologiniai įrankiai leidžia nustatyti nakties valandas arba mokyklos laiką, kada jokie žaidimai nebus pasiekiami ir neleis atžalai be reikalo blaškytis. Taip pat verta išjungti perteklinius pranešimus, nes būtent jie skatina nuolat grįžti į socialinius tinklus“, – sako A. Lukošius.

Anot jo, daugelis tėvų kontrolės įrankių atlieka ir turinio kontrolę. „Įvedus teisingą vaiko amžių į telefoną reguliuojančią programėlę, sistema filtruoja turinį, kurį vaikas gali pasiekti, o pagal amžių dar netinkamos programėlės paprasčiausiai neveiks, jų neįmanoma atsisiųsti. Būtina nustatyti, kad vaikas turėtų kaskart atsiklausti tėvų atlikdamas pirkimus programėlės, nes jaunesni naudotojai ne visada iki galo supranta, jog norimi žaidimo priedai kainuoja realius pinigus. Taip pat patarčiau mobiliesiems atsiskaitymams naudoti kitą, rečiau naudojamą mokėjimo kortelę, kuri nėra susieta su pagrindine šeimos sąskaita, o turi tik nedideles sumas pinigų, specialiai skirtų mokėti už prenumeratas. Taip išvengsite nesusipratimų dėl netikėtų atsiskaitymų žaidimuose“, – sako A. Lukošius. Svarbiausia – ne tik riboti, bet ir padėti suprasti savo naudojimo įpročius. Tad vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia vartotojams patiems įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Verta patikrinti lietvamzdžius ir pritvirtinti sodo inventorių

Gyvenantiems nuosavame name pasiruošimas liūtims ir krušai prasideda nuo kruopščios pastato išorės patikros, kurią geriausia atlikti dar prieš pasirodant pirmiesiems debesims. Svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad lietaus vanduo turėtų kur nutekėti, todėl būtina išvalyti stogo latakus ir lietvamzdžius nuo susikaupusių lapų ar spyglių. Užsikimšusi sistema lemia vandens kaupimąsi ant stogo, o tai gali sukelti pratekėjimus į vidų arba pamatų plovimą. Jei prognozuojama kruša, būtina pasirūpinti kiemo inventoriumi: sodo baldus, batutus, kepsnines ir vazoninius augalus skubiai sunešti į vidų arba garažą. Ledėkai gali nepataisomai sudaužyti plastiko ar stiklo paviršius, todėl lauke paliktus jautrius objektus verta uždengti storais tentais ar medinėmis plokštėmis. Taip pat patikrinti šalia namo augančius medžius – sausos šakos lūžta pirmosios, todėl jų pašalinimas apsaugos stogą ir langus nuo mechaninių pažaidų siaučiant audrai.

Daugiabučiuose būtina pasirūpinti balkonais

Daugiabučių gyventojai klaidingai mano, kad audros jiems mažiau pavojingos, tačiau pasiruošti ne mažiau svarbu. Artėjant liūčiai su kruša, pirmiausia būtina visiškai atlaisvinti atvirus balkonus: vazonai, kėdės ar džiovyklės gali tapti pavojingi ne tik jums, bet ir praeiviams apačioje. Langus ir balkono duris uždaryti sandariai, apsaugines žaliuzes nuleisti – tai geriausia apsauga nuo krušos ledėkų, kurie gali išdaužti stiklus. Itin svarbu nepamiršti bendrosios inžinerijos: jei gyvenate viršutiniame aukšte, įsitikinkite, kad balkono drenažo anga nėra užsikimšusi šiukšlėmis, nes staigi liūtis gali akimirksniu užtvindyti balkoną ir vandenį nukreipti į kambarį. Taip pat vertėtų trumpam išjungti jautrius elektros prietaisus iš lizdų, nes žaibų išlydžiai ar elektros tinklo svyravimai per didelę audrą gali sugadinti brangią buitinę techniką.

Didžiausias pavojus tyko lauke

Siaučiant stichijai asmeninis saugumas yra prioritetas, reikalaujantis šalto proto ir teisingų sprendimų. Prasidėjus stipriai liūčiai ar krušai, griežtai rekomenduojama likti pastato viduje ir pasitraukti toliau nuo langų, nes dūžtantis stiklas – viena dažniausių traumų priežasčių. Jei audra užklupo lauke, jokiu būdu nesislėpkite po pavieniais medžiais, metalinėmis konstrukcijomis ar prie vandens telkinių, nes tai didina žaibo išlydžio riziką. Krušos metu svarbiausia apsaugoti galvą – kuprinę ar striukę naudokite kaip skydą. Vairuotojai, patekę į intensyvią liūtį, turėtų sustoti saugioje kelio atkarpoje, toliau nuo medžių ar elektros linijų, ir įjungti avarinius signalus. Nevažiuokite per apsemtas gatves ar viadukus – vandens gylis gali būti apgaulingas, o po juo gali slėptis atvirų šulinių ar nuolaužų. Kantrybė ir buvimas saugioje užuovėjoje – geriausia strategija, kol ekstremalios sąlygos aprims ir taps saugu judėti toliau.

Draudimas neišgelbės, bet padės jaustis užtikrinčiau

Tinkamas turto ir finansinio saugumo užtikrinimas prasideda investuojant į prevencines priemones ir draudimą. Nuosavų namų savininkams kritiškai svarbu pasirūpinti rūsio apsauga – patikrinti drenažo siurblių veikimą, prireikus turėti smėlio maišų vandens srautams nukreipti. Dokumentus, brangenybes ir svarbią elektroniką siūloma laikyti aukštesnėse vietose arba sandariuose, vandeniui atspariuose dėkluose. Automobilių savininkams, neturintiems garažo, per krušą gali pagelbėti specialūs paminkštinti uždangalai arba paprasčiausi stori pledai, pritvirtinti prie kėbulo. Galiausiai peržiūrėkite savo turto draudimo liudijimą: įsitikinkite, kad jame įtrauktos rizikos dėl potvynių, krušos ir audros sukeltų pažeidimų. Prieš sezoną nuotraukomis užfiksuota turto būklė gali palengvinti žalos išieškojimo procesą. Visapusiškas pasiruošimas leidžia ne tik sumažinti fizinius nuostolius, bet ir išvengti didelio streso, kurį sukelia nenuspėjami gamtos reiškiniai.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Paprasta veiksmų seka

Kilus gaisrui namuose, pati svarbiausia taisyklė – išlaikyti šaltą protą ir veikti nedelsiant, nes ugnis plinta žaibiškai, o dūmai gali tapti mirtini per kelias minutes. Pirmiausia, pajutę dūmų kvapą ar išgirdę detektoriaus signalą, privalote skubiai įvertinti situaciją: jei gaisro židinys jau didesnis nei nedidelė šiukšliadėžė, nerizikuokite ir nedelsdami evakuokitės kartu su visais šeimos nariais. Išeidami iš patalpų būtinai uždarykite visas duris, tačiau jų neužrakinkite – tai padės apriboti deguonies patekimą į ugnies zoną ir sulėtins liepsnos plitimą į kitus kambarius, kartu paliekant galimybę ugniagesiams greičiau patekti į vidų. Judėdami per dūmus būtinai sėskitės ant žemės ir šliaužkite, nes nuodingos dujos ir karštas oras kyla į viršų, tad prie pat grindų išlieka didžiausia tikimybė įkvėpti švaresnio oro. Pasiekę saugią vietą lauke, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir tiksliai nurodykite adresą bei informaciją apie pastate galinčius būti žmones. Jokiu būdu negrįžkite į degantį pastatą paimti daiktų, dokumentų ar pinigų, nes gyvybė yra nepalyginamai brangesnė už bet kokį turtą, o apsinuodijimas smalkėmis dažnai įvyksta netikėtai ir sukelia staigų sąmonės praradimą.

Skirtingiems ugnies šaltiniams reikalingas skirtingas gesinimas

Gesinant skirtingus degančius objektus namuose, būtina suprasti, kad netinkama priemonė gali situaciją paversti katastrofa, todėl prieš veikiant reikia identifikuoti gaisro kilmę. Jei virtuvėje užsidegė keptuvė su aliejumi, jokiu būdu nenaudokite vandens, nes jis akimirksniu išgaruos sukeldamas ugnies stulpą ir ištaškydamas degantį skystį ant jūsų bei aplinkinių paviršių; vietoj to tiesiog uždenkite keptuvę dangčiu arba specialiu audiniu ir išjunkite kaitlentę. Kilus gaisrui dėl elektros instaliacijos gedimo ar užsidegus buitiniam prietaisui, pirmiausia, jei įmanoma saugiai pasiekti, ištraukite kištuką iš lizdo arba išjunkite elektrą skydinėje, o tada naudokite tik miltelinį arba angliarūgštės gesintuvą, nes vanduo praleidžia elektros srovę ir gali jus mirtinai sutrenkti. Degantys kietieji objektai, tokie kaip baldai, užuolaidos ar kilimai, gali būti gesinami vandeniu, tačiau geriausia visais atvejais naudoti universalų ABC tipo miltelinį gesintuvą, kuris tinka daugumai gaisrų rūšių. Jei užsidegė jūsų drabužiai, prisiminkite taisyklę „stok, krisk, voliokis“: nebėkite, nes vėjas tik labiau įpūs liepsną, o griūkite ant žemės, užsidenkite veidą rankomis ir voliokitės, kol ugnis užges dėl deguonies trūkumo.

Vos keli daiktai gali išgelbėti turtą ir gyvybę

Norint užtikrinti maksimalų saugumą namuose, būtina turėti tam tikrą bazinę įrangą ir žinių bagažą, kurie gali tapti lemiamu veiksniu išgyvenimui ekstremalios situacijos metu. Svarbiausias prietaisas kiekvienuose namuose yra autonominis dūmų detektorius, įrengtas kiekviename miegamajame ir koridoriuose; jis yra efektyviausia priemonė, galinti pažadinti naktį ir suteikti tas kelias brangias minutes saugiai evakuacijai, kol dūmai dar neužpildė visų patalpų. Taip pat privaloma turėti bent vieną veikiantį, patikrintą ir lengvai pasiekiamoje vietoje laikomą ABC tipo miltelinį gesintuvą, kurio talpa turėtų būti bent 2–4 kilogramai, bei nedegų audeklą (gaisrinį apdangalą), kuris puikiai tinka pradiniams gaisro židiniams virtuvėje malšinti. Labai rekomenduojama su visais namų ūkio nariais, įskaitant vaikus, aptarti ir bent kartą per metus parepetuoti evakuacijos planą, numatant du galimus išėjimo kelius iš kiekvieno kambario ir susitikimo vietą lauke. Galiausiai pasirūpinkite, kad namų elektros instaliacija būtų tvarkinga, nenaudokite savadarbių šildytuvų ir niekada nepalikite degančių žvakių ar gaminamo maisto be priežiūros, nes prevencija – geriausias būdas apsisaugoti nuo gaisro sukeltų tragedijų ir nuostolių.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Informacijos fragmentacija – pirkėjo priešas

Šiandien rinkoje skelbimai išsibarstę po dešimtis skirtingų kanalų: nuo didžiųjų portalų iki mažesnių nišinių svetainių, socialinių tinklų grupių ar pačių vystytojų puslapių. Rankiniu būdu sugaudyti visus pasiūlymus – misija neįmanoma. Kol pirkėjas tikrina vieną platformą, kitoje gali pasirodyti idealus variantas patrauklia kaina, kurį akimirksniu nuperka greitesni rinkos žaidėjai.

Siekiant išspręsti šį informacinį chaosą, buvo sukurtas išmanus lietuviškas technologinis įrankis „RaskNT“ (tarptautinėse rinkose žinomas kaip „SingleList“). Ši platforma veikia kaip galingas agregatorius, kuris vienoje vietoje sujungia skelbimus iš skirtingų portalų. Tai leidžia pirkėjui per kelias sekundes pamatyti pilną, o ne iškarpytą rinkos vaizdą. Tačiau vien skelbimų surinkimo šiandien jau neužtenka – tikroji vertė slypi duomenų analizėje.

Kaip sužinoti realią rinkos kainą ir nepermokėti?

Didžiausias iššūkis pirkėjui – suprasti, ar patikusio objekto kaina yra adekvati. Pardavėjai dažnai būna šališki, o brokeriai gina savo klientų interesus. Čia į pagalbą ateina „RaskNT“ algoritmų generuojamos automatinės ataskaitos rinkos kainai apskaičiuoti.

Sistema ne šiaip rodo skelbimus, bet lygina pasirinktą objektą su analogiškais, netoliese esančiais pasiūlymais. Analizės metu pirkėjas iškart mato aiškią išvadą: ar turtas parduodamas žemiau, ar aukščiau vidutinės rinkos kainos. Pavyzdžiui, jei jus domina įrengti namai Palangoje žemiau rinkos kainos, sistema padeda akimirksniu įvertinti, ar konkretaus mikrorajono kvadratinio metro kaina atitinka realybę, ar yra dirbtinai išpūsta.

Skelbimo „istorijos detektyvas“: kiek laiko turtas parduodamas iš tikrųjų?

Dar viena dažna pirkėjų klaida – nežinojimas, kiek laiko objektas jau kabo rinkoje ir kaip keitėsi jo kaina. Pardavėjai neretai griebiasi triuko: pasibaigus skelbimo galiojimui, jį įkelia iš naujo kaip „šviežią“, tikėdamiesi sukurti naujumo ir paklausos iliuziją.

„RaskNT“ sistema ataskaitoje atvaizduoja skelbimus, kurie yra ir buvo patalpinti kituose skelbimų portaluose praeityje. Tai leidžia pirkėjui pamatyti tikrąją objekto istoriją:

• Kiek laiko realiai bandoma parduoti šį turtą?
• Kokiomis kainomis skelbimas buvo talpinamas anksčiau (ar kaina krito, ar buvo bandoma ją kelti)?

Ši informacija tampa neįkainojamu trumpuoju korta derybose. Jei pirkėjas žino, kad namas parduodamas jau pusmetį, o kaina per tą laiką buvo koreguota kelis kartus, jo derybinė pozicija tampa nepalyginamai stipresnė.

Žemėlapis, kuris gaudo „karštus sandorius“

Greitis NT rinkoje lemia viską. Geriausi pasiūlymai, parduodami skubiai arba žemiau rinkos vertės, išgraibstomi per kelias valandas. Kad pirkėjams nereikėtų nuolat atnaujinti naršyklės lango, platformoje integruotas interaktyvus žemėlapis.

Šis įrankis leidžia pirkėjams vizualiai atrinkti gerus sandorius („Hot deals“) ir stebėti kvadratinio metro kainas realiu laiku konkrečiose gatvėse ar kvartaluose. Vos tik sistemoje pasirodo objektas, kurio kaina yra žemesnė už tos zonos vidurkį, vartotojas apie tai sužino pirmasis.

Sutaupytas laikas ir dešimtys tūkstančių eurų

Vartotojų patirtis rodo, kad toks sisteminis požiūris į paiešką atneša apčiuopiamą finansinę naudą. Klientai džiaugiasi, kad gauna informaciją kur kas greičiau ir iš skirtingų portalų vienoje vietoje. Tai eliminuoja būtinybę kasdien valandų valandas praleisti naršant po keliasdešimt svetainių.

Svarbiausia, kad toks technologinis pranašumas tiesiogiai konvertuojasi į sutaupytas lėšas. Pirkėjai, naudodamiesi „Hot deals“ funkcija ir rinkos analizės ataskaitomis, sugeba priimti pagrįstus, šaltu protu grįstus sprendimus bei įsigyti objektus dešimtimis tūkstančių eurų pigiau nei vidutinė rinkos kaina. Šiuolaikinėje NT rinkoje laimi ne tas, kas turi daugiau laiko ieškoti, o tas, kas valdo tikslius duomenis.

Dėl to rinkoje nuolat girdimas klausimas: ar APVA iš tikrųjų vis dar dosniai kompensuoja elektrines, ar žmonės tiesiog priprato prie paramos ir ją pradėjo laikyti savaime suprantamu dalyku?

Parama sumažėjo, bet išliko labai svarbi

Taip, dabartinės kompensacijos nebėra tokios didelės kaip pirmaisiais saulės energetikos skatinimo etapais. Vis dėlto daugeliui šeimų jos vis dar padengia gana reikšmingą investicijos dalį. Ypač svarbu tai, kad kartu su mažėjančia parama mažėjo ir pačių technologijų kainos. Moduliai, inverteriai ir montavimo sprendimai šiandien daugeliu atvejų kainuoja racionaliau nei prieš keletą metų. Būtent todėl net mažesnė kompensacija daugeliui leidžia pasiekti gana patrauklų atsiperkamumo laikotarpį.

Įdomu ir tai, kad dalis žmonių šiandien paramą vertina nebe kaip pagrindinę priežastį įsirengti elektrinę, o kaip papildomą paskatinimą, kuris tiesiog pagreitina investicijos naudą.

Lietuviai nenori praleisti „gero momento“

Pastaraisiais metais žmonės labai aiškiai pajuto, kaip stipriai gali svyruoti elektros kainos. Dėl to daugeliui saulės elektrinė tapo nebe ekologiniu sprendimu, o finansinio saugumo klausimu. Būtent čia APVA parama suveikia kaip psichologinis postūmis. Net jei kompensacija nepadengia milžiniškos projekto dalies, žmonės jaučia, kad valstybė prisideda prie jų sprendimo tapti mažiau priklausomais nuo rinkos kainų. Dalis gyventojų šiandien net skuba įsirengti elektrinę vien dėl baimės, kad ateityje sąlygos gali tapti mažiau palankios arba finansavimas mažėti.

Paramos gavimo tvarka daugeliui atrodo gana paprasta

Dar viena priežastis, kodėl susidomėjimas išlieka didelis – gana aiškus paramos procesas. Daugelis gyventojų šiandien jau turi pažįstamų ar kaimynų, kurie sėkmingai pasinaudojo kompensacija, todėl pati sistema nebeatrodo tokia sudėtinga kaip anksčiau. Rinkoje atsirado daug įmonių, kurios padeda sutvarkyti dokumentus, paaiškina eigą ir padeda žmonėms išvengti klaidų. Dėl to daliai gyventojų visas procesas šiandien atrodo daug paprastesnis nei prieš keletą metų. Įdomu tai, kad kai kurie žmonės elektrinę pradeda planuoti dar net nepaskelbus kvietimų, nes tikisi greičiau suspėti pasinaudoti finansavimu.

Kodėl kai kurie žmonės vis tiek nusivilia?

Nepaisant aktyvios paramos, rinkoje girdėti ir nusivylimo. Dalis gyventojų tikėjosi dar didesnių kompensacijų arba manė, kad valstybė padengs didesnę projekto dalį. Kiti nusivilia supratę, kad elektrinė neatsiperka per dvejus ar trejus metus, kaip kartais tikimasi socialiniuose tinkluose ar reklamose. Realybėje atsiperkamumas priklauso nuo daugybės faktorių: suvartojimo įpročių, stogo krypties, elektros kainų ir pačios sistemos dydžio. Dar viena problema – kai kurie žmonės paramą pradeda vertinti kaip nuolaidą spontaniškam pirkiniui, nors iš tikrųjų tai ilgalaikė investicija, kurios naudą reikia vertinti per daugelį metų.

Valstybė vis dar aktyviai skatina gaminančius vartotojus

Nepaisant įvairių diskusijų, viena tendencija Lietuvoje labai aiški – valstybė ir toliau siekia didinti gaminančių vartotojų skaičių. Saulės elektrinės vis dar laikomos viena svarbiausių priemonių mažinant energinę priklausomybę ir skatinant efektyvesnį energijos vartojimą. Būtent dėl to daugelis specialistų mano, kad artimiausiais metais parama greičiausiai neišnyks visiškai, nors jos forma ar prioritetai gali keistis.

Ar verta laukti dar geresnių sąlygų?

Šiuo klausimu nuomonės dažnai išsiskiria. Vieni tikisi, kad ateityje atsiras didesnės paskatos baterijoms ar modernesnėms sistemoms. Kiti mano, kad ilgainiui kompensacijos tik mažės, nes saulės energetika tampa vis labiau įprasta technologija.

Tačiau šiandien akivaizdu viena – nors APVA parama saulės elektrinėms nebėra tokia įspūdinga kaip pačioje saulės elektrinių populiarumo pradžioje, daugeliui gyventojų ji vis dar leidžia gerokai sumažinti pradinę investicijos kainą ir drąsiau priimti sprendimą pereiti prie nuosavos elektros gamybos.

Paprastas saugumo protokolas

Jei dirbdami darže ar sode pajutote, kad kastuvas atsitrenkė į sprogmenį panašų metalinį objektą, privalote akimirksniu nutraukti visus darbus. Griežtai draudžiama radinį judinti, kelti, krapštyti ar bandyti nuvalyti žemes norint jį geriau apžiūrėti. Netgi mažiausias krestelėjimas gali suaktyvinti seną mechanizmą, kuris per ilgą laiką tapo nestabilus. Saugiausia atsitraukti nuo radinio vietos bent keliasdešimt metrų ir užtikrinti, kad prie jo nesiartintų kiti asmenys ar naminiai gyvūnai. Pažymėkite vietą ryškiu daiktu, tačiau nedarykite to tiesiai virš objekto, kad nekeltumėte pavojaus sau ir aplinkiniams.

Aptikus įtartiną daiktą vaikštant miške ar laukuose, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – jokio fizinio sąlyčio. Nors radinys gali atrodyti kaip paprastas surūdijęs metalo gabalas, jame gali būti pavojingų sprogstamųjų medžiagų. Pastebėję sprogmenį, pasistenkite įsiminti tikslią jo buvimo vietą arba išmaniuoju telefonu nustatykite tikslias GPS koordinates. Tai padės išminuotojams greičiau rasti pavojingą objektą. Venkite bet kokių bandymų radinį užkasti, paslėpti po šakomis ar juo labiau nešti į saugesnę vietą, nes būtent transportavimas dažniausiai baigiasi tragiškomis nelaimėmis.

Paskutinis ir svarbiausias žingsnis – nedelsiant pranešti apie radinį bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriams tiksliai nurodykite savo buvimo vietą, apibūdinkite daiktų išvaizdą ir kiekį. Pranešus apie radinį, rekomenduojama sulaukti atvykstančių policijos pareigūnų ar išminuotojų saugiu atstumu, kad galėtumėte juos palydėti iki tikslios vietos. Tik profesionalūs Lietuvos kariuomenės išminuotojai gali įvertinti objekto pavojingumą ir saugiai jį sunaikinti. Atsiminkite, kad pilietiškumas ir atsargumas gali išgelbėti ne tik jūsų, bet ir praeivių ar žemdirbių gyvybes bei sveikatą.

Svarbiausi principai

• Nelieskite ir nejudinkite radinio.
• Pažymėkite vietą ir atsitraukite.
• Skambinkite numeriu 112 ir informuokite tarnybas.

Kaip atpažinti?

Lietuvoje randami Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenys, kurie per dešimtmečius žemėje pakeitė išvaizdą. Atpažinti juos gali būti sunku, nes korozija ir purvas paverčia juos panašius į akmenis, metalo laužą ar vamzdžius. Dažniausiai pasitaikantys sprogmenų tipai:

• Artilerijos sviediniai. Panašūs į cilindro formos metalinius butelius smailėjančiu galu. Jų dydis gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki pusės metro. Dažnai turi varinius žiedus (kreipiančiąsias juostas) aplink korpusą.
• Minosvaidžio minos. Lengviausia atpažinti iš „uodegos“ su stabilizatoriaus sparneliais (panašu į šaudyklę arba mažą bombą). Jos būna lašo formos.
• Rankinės granatos. „Citrinukės“ – kiaušinio formos, grublėtu, segmentuotu paviršiumi. Kotinės granatos – atrodo kaip metalinis cilindras ant medinio ar plastikinio koto.
• Aviacinės bombos. Dideli, stori, cilindro pavidalo objektai, galintys sverti nuo kelių kilogramų iki kelių šimtų. Dažniausiai randamos giliau žemėje vykdant statybas.
• Prieštankinės minos. Atrodo kaip plokšti metaliniai diskai, primena didelius konservų indelius ar puodus.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė