Judėjimas – gyvenimo eliksyras. Jis naudingas visam mūsų organizmui, o ypač judėjimo aparatui:

 

CIGNON-fb-post-1200x900_koreg

- Kaulams: pasipriešinimo jėgos pratimai didina kaulų tankį, o tai padeda išvengti kaulų lūžių.

 

- Sąnariams, kremzlėms, stuburo tarpslanksteliniams diskams: judesio metu geriau aprūpinami medžiagomis, kremzlės storėja, geriau amortizuojami judesiai, tenkantys sąnariams, stuburui.

 

- Raiščiams: pratimai su svoriais didina raiščių storį, raiščiai geriau išlaiko sąnarių stabilumą.

 

- Sausgyslėms: ekscentriniai pratimai ilgina sausgysles, didina jų elastingumą, pratimai su svoriais daro įtaką sausgyslių storiui. Sausgyslės geriau atlaiko joms tenkančias didesnes apkrovas.

 

- Raumenims: bet koks raumenų apkrovimas (net ir tempimas) ilgina raumenis, didina juos, suteikia standumo. Kūnas tampa lankstesnis, tvirtesnis, dailesnis.

 

Pasižadėjai „Daugiau judėti“, tad labai svarbu:

 

- prieš pradėdamas (-a) sportuoti pasitikrink sveikatą. Pasikonsultuok su gydytoju.

 

- gerai apgalvok, kokia miela sau fizine veikla nori užsiimti. Pasikonsultuok su treneriu.

 

- pokyčius savo gyvenime daryk nuosekliai. Jei šiuo metu išsikėlei iššūkį „Daugiau judėti“, tai jo ir siek. Neskubėk keisti visų savo gyvenimo įpročių, mitybos, nes didžiuliai pokyčiai gyvenime kels papildomą įtampą.

 

- kad pažadas „Daugiau judėti“ neišblėstų, sudaryk tvarkaraštį: kiek kartų, kuriomis dienomis užsiimsi fizine veikla. Aiškiai įsivardyk veiklos trukmę, eigą.

 

- nuspręsk, kur ir su kokia apranga sportuosi. Jei sportuosi šaltuoju metu laiku lauke, rinkis aprangą, kuri būtų iš drėgmę sugeriančios medžiagos, kelių sluoksnių ir nevaržytų judesių. Sportuojant salėje apranga turi būti patogi, tampri, nevaržyti judesių, leisti kūnui kvėpuoti.

 

- nepamiršk tinkamos avalynės. Ji turi būti patogi, idealiai prisitaikyti prie kojų. Ne veltui parduotuvėse nurodoma, kam tinkama avalynė. Bėgioti skirta avalynė turėtų būti lengvesnė, jos padai pritaikyti bėgioti tam tikru paviršiumi. Sporto salėje sunkumus kilnojant, avalynė turėtų būti sunkesnė, jos padai turėtų gerai sukibti su grindiniu. Nesirink sportbačių ar sportinio stiliaus laisvalaikio batelių, nes jie prastai amortizuoja judesius, vargina sąnarius, raiščius, sausgysles.

 

- nepersistenk, siek tikslo iš lėto. Tarp treniruočių, fizinės veiklos daryk dienos ar dviejų pertraukas. Pertraukos reikalingos organizmui atsistatyti. Nedarant pertraukų tarp treniruočių didėja pervargimo, traumų, demotyvacijos rizika.

 

- sportuoti pradėk nuo paprastesnių pratimų, kad neišgąsdintum savęs. Leisk sau pasimėgauti, pajausti pratimų atlikimo techniką.

 

- fizinės veiklos metu stebėk savo savijautą, pulsą (širdies susitraukimų skaičių per minutę). Koks maksimalus leistinas pulsas tau, padės apytiksliai pasiskaičiuoti formulė: iš 220 reikia atimti savo metus. Tarkim 30 metų žmogaus maksimalus pulsas (220–30) gali būti 190. Pulsą reikia stebėti, norint išvengti sveikatos sutrikimų. Jei intensyvios treniruotės metu pulsas pasieks maksimalią ribą ir ramybės būsenoje praėjus daugiau nei 4 minutėms nenukris, rekomenduojama stabdyti treniruotę.

 

- treniruotės metu nepamiršk gurkštelti vandens. Vanduo sumažins nuovargį ir silpnumą, suteiks  motyvacijos.

 

Ir svarbiausia nespausk savęs. Viską daryk nuosekliai, pamažu, link savo pažado „Daugiau judėti“.