Kiekvieną pavasarį klevai ir beržai žmonėms dovanoja gydančių galių turintį turtą – sulą. Šio skysčio nauda vertinama nuo neatmenamų laikų – senoliai sula atgaivindavo po žiemos nusilpusį organizmą, gydydavo įvairias ligas ir puoselėdavo grožį. Tokią pat naudą galime patirti ir mes.

 

Glasses of birch sap, isolated on white

Vitamininga organizmo šluota

 

Suloje gausu gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, vitaminų C ir PP. Šis gėrimas gerina medžiagų apykaitą, stiprina kraują, skatina ląstelių atsinaujinimą, valo iš organizmo šlakus, toksinus, taip pat papildo jį naudingomis medžiagomis. Be to, puikiai dezinfekuoja žaizdas ir gydo lėtinę slogą. Nuo kosulio itin gelbsti sula, sumaišyta su šiltu pienu. Per Antrąjį pasaulinį karą šiuo gėrimu gydyti vaikai ir sužeisti žmonės. Klevų sula yra saldesnė negu beržų, tačiau jos išbėga mažiau. Pastarieji medžiai per sezoną gali duoti net 100 ar daugiau litrų sulos. Klevų suloje apstu fruktozės, todėl ji ypač tinka smaližiams – mažina saldumynų poreikį. Ja patariama saldinti įvairias arbatas ir desertus. Abiejų medžių sula itin naudinga inkstų ligoniams, taip pat sergantiesiems reumatu ir podagra. Natūralų sulos saldumą lemia praėjusiais metais medžių šaknyse ir stiebuose sukaupto krakmolo kiekis. Senoliai sakydavo – kuo praėjusieji metai sausesni, tuo pavasarį sula bus saldesnė. Taip pat saldumą lemia žiemos temperatūra – kuo ji šaltesnė, tuo sula saldesnė. Norint šiam gėrimui suteikti intensyvesnį skonį, jį galima gerti su obuolių, spanguolių arba citrinų sultimis, taip pat įberti dilgėlių, bruknių lapų. Siekiant gydomojo poveikio, sulą reikėtų gerti bent dvi savaites po 2 l kasdien. Be to, galima sveikatintis ir beržų pumpurais. Jų nuovirai stiprina organizmą, malšina įvairius uždegimus, gydo skrandžio ir žarnyno ligas. Beržų pumpurų nuovirą patariama gerti kartu su beržų sula. Tuomet poveikis bus stipresnis.

 

Tekinti sulą – paprasta

   

Anot miškininkų, skylę sulai tekinti reikėtų pragręžti šiaurinėje medžio pusėje, 70 cm nuo žemės. Skylė turėtų būti negili ir labai siaura. Tuomet į ją reikia įstatyti išilgai pragręžtą bei nusmailintą medinę lazdelę ir po ja pastatyti indą sulai bėgti. Jis turėtų būti kuo uždaresnis, kad neprikristų vabalų, musių, lapų ir pan. Nerekomenduojama rinktis stiklinės talpos, nes šaltą naktį ji gali suskilti. Tinkamiausia vartoti sula pradeda bėgti, kai vidutinė paros temperatūra siekia +4–6 °C. Labai svarbu parinkti švarioje vietoje augančius beržus ir klevus. Jie turėtų augti toliau nuo judrių kelių. Kad sulos tekinimas nepakenktų medžiui, pasibaigus sezonui, pragręžtą skylę reikia užkalti mediniu kaiščiu. Pastarasis saugo nuo puvinio. Tačiau kaiščio nederėtų įkalti giliai, kad medis į jį nereaguotų kaip į svetimkūnį.

 

Iš sulos plaukęs grožis…

 

Šviežią sulą galima naudoti kaip odos toniką arba valiklį, kuris puikiai atgaivins bet kokio tipo odą. Už valomąją procedūrą ypač padėkos probleminė oda. Sulą galima naudoti ir kaip plaukų skalavimo priemonę, skatinančią jų augimą, padedančią išnaikinti pleiskanas ir stiprinančią šaknis. Beržų sulą reikia tik lygiomis dalimis sumaišyti su distiliuotu vandeniu. Siekiant stipresnio poveikio, į sulą galima įberti cinamono, gvazdikėlių arba medetkų žiedų. Norint šio vandens turėti bet kuriuo metų laiku, beržų sulos reikėtų užsišaldyti arba užsiraugti – išpilstyti į butelius, į kiekvieną jų įberti po 10 g cukraus, įmesti keletą razinų, smulkintų citrinų žievelių, sandariai uždaryti ir laikyti rūsyje.

 

Gardus gėrimas – ištisus metus

 

Šviežią sulą patartina suvartoti per keletą dienų, nes vėliau ji praranda naudingas medžiagas. Tačiau tinkamai raugintą gėrimą galima vartoti net 3–5 mėnesius. Senovėje žmonės raugindavo sulą medinėse statinėse, įbėrę duonos, serbentų lapų ir ąžuolų šakelių. Ant viršaus pripildavo grūdų, kurie sudygdavo. Atsiradusi velėna nepraleisdavo oro ir apsaugodavo sulą nuo perrūgimo bei suteikdavo jai giros skonį. Dabar ši technologija taikoma rečiau – žmonės skundžiasi, kad grūdai nesudygsta, ir sula prarūgsta. Tačiau šiais laikais itin populiarus kur kas paprastesnis sulos rauginimo būdas. Jį taikant, šį gėrimą reikia tik supilti į plastikinį kibirą ir jame įstatyti žarnelę. Kad nepradėtų gamintis actas, į sulą jokiu būdu neturi patekti oro. To pavyks išvengti žarnelės galą įmerkus į stiklinę su vandeniu – į ją keliauja suloje susidariusios dujos, tačiau deguonis patekti negali. Norint suteikti raugintai sulai pikantišką skonį, galima įberti razinų, cukraus, grūdų ar duonos plutų. Cukrus skatina alkoholio gaminimąsi, o razinos greitina rūgimo procesą. Anot sulos rauginimo mėgėjų, įdomu eksperimentuoti ir ieškoti naujų būdų, kaip užraugti ir ilgiau išlaikyti sulą. Pavyzdžiui, šį gėrimą galima užšaldyti. Reikia tik jį supilstyti į plastikinę arba stiklinę tarą ir laikyti šaldiklyje. Vasarą atšildyti ir gerti pagardinus mėtų lapais. Sula tonizuos kur kas geriau už bet kokius gaiviuosius gėrimus.

   

Klevų sirupas

 

100 ml apie 350 kcal

8 žmonėms

Gaminimo laikas apie 6 val.

  • 35 l klevų sulos

Sulą perkošti ir virti ant silpnos ugnies apie 4 val., kol išgaruos visas vanduo, ir ji pradės karamelizuotis. Tada virti nuolat maišant dar 1–2 val. Turi likti apie 1 l gryno produkto.

 

 

Saldi sriuba

   

100 ml apie 95 kcal

3 žmonėms

Gaminimo laikas apie 40 min.

  • 150 g rudųjų ryžių
  • 50 g razinų
  • 15 g nerafinuoto cukranendrių cukraus
  • 500 ml beržų sulos
  • Kokosų drožlių papuošti

Ryžius virti ant silpnos ugnies apie 30 min. Tada sudėti razinas, suberti cukrų ir virti dar 5–10 min., kol išgaruos visas vanduo. Paskui atvėsinti ir užpilti sula. Sriubą patiekti apibarsčius kokosų drožlėmis.

   

Gaivus kokteilis

 

100 ml apie 28 kcal

2 žmonėms

Gaminimo laikas apie 15 min.

  • Obuolys
  • 15 ml romo
  • 10 g rudojo cukraus
  • Šaukštelis citrinų rūgšties
  • Šaukštelis vanilinio cukraus
  • 300 ml beržų sulos

Obuolį nulupti, išimti sėklalizdį, supjaustyti skiltelėmis ir sudėti į stiklines. Tada supilti romą, suberti cukrų, citrinų rūgštį ir vanilinį cukrų. Patiekti užpylus sula.