Gyvenimas be jokio streso atrodo lyg svajonė, bet šio reiškinio tyrėjai sako, kad iš tikrųjų yra gerai, kad žmogus retsykiais gali ištrūkti iš savo komforto zonos. Streso pozityvioji pusė yra ta, kad jis gali padėti augti jums kaip asmenybei. Be abejo, ne kiekvienas streso tipas motyvuoja. Štai, kaip mus veikia trys streso tipai.

 

stresas

Gali būti geras ir blogas stresas. Visas mūsų gyvenimas susideda iš iššūkių, kurie išprovokuoja stresą, bet reikia nepamiršti, kad skiriami skirtingi streso lygiai, kurie gali sukelti tiek teigiamą, tiek neigiamą atsaką:

 
  • Teigiamas atsakas į stresą – tai normali mūsų augimo ir vystymosi dalis, pasireiškianti nestipriu širdies ritmo pagreitėjimu ir nežymiu hormonų lygio pakilimu.
 
  • Toleruojamas atsakas į stresą suaktyvina organizmo budrumo sistemas iki didesnio lygio dėl patiriamų sunkumų. Šio tipo stresas veda iki skyrybų, traumų, bet visi jį gali iškęsti.
 
  • Neigiamas atsakas į stresą nėra kažkas normalaus, nes jis kenkia žmogaus sveikatai.
 

Norint suprasti, kodėl mūsų kūnas reaguoja skirtingai, turime atskirti skirtingus streso tipus. 3 pagrindiniai streso tipai:

 
  • Ūmus stresas. Šio tipo stresas pasitaiko dažniausiai. Tai organizmo reakcija į naują iššūkį arba įvykį. Galite padaryti klaidą darbe, susipykti su geriausiu draugu arba gauti sudėtingą užduotį mokykloje. Galite mokyti savo vaiką važiuoti dviračiu ir tai abiems jums kels ūmų stresą. Tačiau tuo pačiu metu tai bus ir smagu. Saikingai ūmus stresas gali stimuliuoti smegenis ir net būti naudingas sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad trumpi stresą keliantys įvykiai skatina kamienines ląsteles pagerinti protinę veiklą. Tačiau per mažai streso gali sukelti nuobodulį ir net depresiją. Tikriausiai visiems teko atsidurti tokioje situacijoje savo gyvenime, kai nieko nevyksta ir dėlto mes jaučiame apatiją.
 
  • Epizodinis ūmus stresas. Kai ūmus stresas aplanko dažnai, jis vadinamas epizodiniu ūmiu stresu. Kai jūs nuolatos jaudinatės ir nerimaujate dėl visokių smulkmenų, viršų pradeda imti negatyvios emocijos. Ilgainiui tai gali sukelti nuovargį, galvos skausmus, gali nusilpti imuninė sistema. Kai kurie žmonės nuo šio streso tipo kenčia dažniau nei kiti. Pavyzdžiui, dažniau stresą patiria irzlūs ir neramūs asmenys.
 
  • Lėtinis ir toksiškas stresas. Kai ūmus stresas nėra suvaldomas ir tęsiasi ilgą laiką, jis ilgainiui tampa lėtiniu. Jo priežastys gali būti nelaiminga santuoka, blogas darbas, skurdas. Šio tipo stresas yra labai pavojingas ir toksiškas. Jis gali labai pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai ir net sukelti vėžį, širdies ligas ir nutukimą. Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas net gali pakelti tam tikrų hormonų lygį, kurie sutrikdo atmintį, lygį. Kartais lėtinio streso priežastys slypi sunkioje vaikystėje. Šiuo atveju gali padėti psichoterapija ir meditacija. Jeigu pastebite, kad stresas vargina nuolatos, gyvenimas tampa vis labiau komplikuotas, nereikia ieškoti jokių pozityvių streso pusių. Tai reiškia, kad jau laikas kažką keisti, jei nesate patenkintas savo aukos vaidmeniu, kurį šiuo metu esate atliekate.