„Šokis kažkada buvo erotika, dabar jis tapo gimnastika“, – kartą pasakė italų aktorė Sidnė Rom. Britų gydytojo, Haveloko Eliso, septynių tomų enciklopedijos „Lyties psichologija“ autoriaus nuomone, šokis atskleidžia, kaip kinta žmonių seksualumas.

 

Nieko nuostabaus: nuo neatmenamų laikų žmonės naudojo šokį, norėdami išreikšti jausmus ir emocijas per judesį. Keitėsi mados ir skoniai, tačiau patys įspūdingiausi šokių stiliai atlaikė laiko išbandymą.

 

Nors XVIII amžiaus pabaigoje valsas jau buvo laikomas priimtinu, tačiau dar net pusę amžiaus žmonės kalbėjo, kad jis kelia grėsmę žmonių moralei. Iš senosios vokiečių kalbos kilęs šokio pavadinimas reiškia grakštų sukimąsi, slydimą. Šis šokis įkvėpė kompozitorius F. Šopeną, F. Listą, P. Čaikovskį. J. Štrausą II ir pelnė jiems „Valso karaliaus“ titulą. 1866 metų laikraščiuose buvo rašoma: „Kai žiūrime į seserį ar žmoną, kurią aistringai apkabinęs veda per šokių salę kažkoks nepažįstamasis, negalime nesibaisėti šiuo nuodėmingu reginiu“.

 

Kalbama, kad žodis „tango“ yra kilęs iš afrikiečių kalbų ir reiškia „šokti pagal būgno garsą“. Afrikietiški tango ritmai, įsipynę į argentinietiškos milongos, havajietiškos habaneros, ispaniško flamenko, indėnų ritualinius šokius, lenkų mazurką, vokiečių valsą, susilieja į vieną. Šiuo šokiu pasakojama apie namų ilgesį, nelaimingą meilę, aistrą ir vienatvę. Ilgą laiką šis šokis buvo laikomas nepadoriu. Buvo draudžiama šokti aistringąjį šokį, vilkinti karinę uniformą.

 

Daugelis mano, kad fokstroto pavadinimas kilo iš anglų kalbos žodžių „fox trot“, reiškiančių lapę, kuri bėga risčia. Tačiau tikri žinovai neabejoja, kad šokio pavadinimas kilo nuo amerikiečių aktoriaus Hario Fokso pavardės, kuris 1914 metais, norėdamas patraukti auditorijos dėmesį, kalbėdavo ir vaidindavo per pertrauką tarp kino filmų. Nors H. Fokso fokstrotas labai skyrėsi nuo tuo metu populiarių šokių, tačiau žmonės greitai pamėgo šį šokį, kuriame derinami greiti ir lėti žingsneliai ir yra daug progų, pasireikšti kūrybingumui.

 

1923 metais atėjo kito, provokuojančio Čarlstono šokio laikai. Ispanai meilę, aistrą, pavydą, vienatvę ir liūdesį išreikšdavo ritminguoju flamenko šokiu. Nelaimingą meilę gydydavo rumbos ritmiškais judesiais. Rokenrolo muzika ir šokiai tapo neatsiejami XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, seksualinės laisvės atributai. Aštuntajame dešimtmetyje jaunimas siausdavo diskotekose, kuriose visu garsu plyšodavo energingų, klubinių šokių haslo muzika. Paskui visi susižavėjo Pietų Amerikos salsa. Gerbėjai tvirtino, kad „salsa – tai seksas“. 1996 metais pasaulio televizijų, radijo programų eterį okupavo energingasis makarenos šokis, o 2012 metais – makarenos sėkmę pakartojo korėjiečių reperis Psy, pristatęs gangnam stiliaus šokį.