Ko gero, niekam nekyla abejonių, kad nuo oro priklauso sveikata ir savijauta. Skirtingos oro sąlygos (šaltis, šiluma, lietus ir gaivus oras) skirtingai veikia organizmą. Atmosferos pokyčių įtaką gyviems organizmams tyrinėja biometereologijos mokslas. Įdomu, ar ir nedideli oro slėgio pokyčiai (aukšto ir žemo slėgio svyravimai), kurie Žemėje vyksta kiekvieną savaitę, taip pat veikia mūsų sveikatą?

 

barometras

Oras slegia Žemės paviršių didžiule jėga – maždaug 10 tonų į kvadratinį metrą. Sunku patikėti, bet mes nejaučiame šio svorio, nes oro yra visur aplink, taip pat ir vidaus organuose, todėl išlaikoma pusiausvyra. Kai ji sutrinka, pajuntami nemalonūs slėgio pojūčiai, pavyzdžiui, aukštai kalnuose, skrendant lėktuvu, važiuojant požeminiu traukiniu ir kitur.

 

Oro slėgis (arba atmosferos, barometrinis slėgis) – tai jėga, kuria oras slegia visus kūnus ir kuri skiriasi nuo to, kuriame atmosferos lygmenyje yra kūnas. Jeigu oro slėgis yra žemesnis, tai oro molekulių aukščiau nuo jūros lygio yra mažiau ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, kopiant į kalną dėl šios priežasties juntamas deguonies molekulių trūkumas.

 

Arčiau Žemės dėl oro judėjimo susiformuoja slėgio gradientas ir oras juda iš aukšto į žemą slėgio zoną, sudarydamas vėją, kuris daro poveikį orams visame pasaulyje. Aukšto ir žemo slėgio sritis galima pamatyti specialiuose orų žemėlapiuose. Kuo greičiau oro molekulės juda, tuo aukštesnė oro temperatūra. Todėl aukštas atmosferos slėgis atneša saulėtas dienas, kai danguje, regis, nė debesėlio. Žemas atmosferos slėgis lemia didelį debesuotumą, audras ir kritulius.

 

Slėgis po truputį kinta kasdien, todėl gyvi organizmai yra puikiai prisitaikę išvengti nemalonaus slėgio poveikio. Jeigu būtų priešingai, esant aukštam atmosferos slėgiui, žmonės kone ištižtų, o esant žemam atmosferos slėgiui, išsipūstų kaip balionas.

 

Kol kas yra atlikta labai mažai mokslinių tyrimų, kurie įrodytų tai, kad oro slėgio pokyčiai veikia žmogaus sveikatą. Dabar tikrai žinoma, kad žemas atmosferos slėgis sukelia kraujagyslių plėtimąsi ir sustiprina sąnarių skausmą, tokį polinkį turintiems asmenims.

 

Dažnai manoma, kad galvos skausmą sukelia atmosferos slėgio pokyčiai. Iš tikrųjų tokie aplinkos veiksniai, kaip slėgio kitimas, turi tik labai nedidelę įtaką asmenims, kenčiantiems nuo migrenos priepuolius. Kita vertus, teigti, kad poveikis sveikatai dėl oro slėgio neegzistuoja, negalima. Orų pokyčiai gali sukelti biocheminius pasikeitimus, dėl kurių jautriems asmenims gali kilti migrenos priepuolis. Kai kuriems žmonės migreną gali sukelti kraštutinės temperatūros (didelis šaltis ar karštis), oro slėgio pokyčiai, drėgmė, stiprūs vėjai ir audros. Kilus įtarimams, kad galvos skausmą gali sukelti oro pokyčiai, reikia bent porą savaičių stebėti savijautą ir oro sąlygas, siekiant išsiaiškinti, ar diagnozė iš tiesų teisinga.

 

Staiga atsidūrus neįprastai aukšto ar žemo atmosferos slėgio srityje ir pajutus nemalonius simptomus, galima imtis tradicinių prevencinių priemonių: žiovauti, ryti, kramtyti gumą. Nuo galvos skausmo gali padėti drėkintuvo ir jonizatoriaus naudojimas, o kartais tiesiog pasivaikščiojimas prie upės ar krioklio. Žinoma, jeigu klimatas ir šiaip yra drėgnas, drėkintuvų ar jonizatorių vengti. Jei dažnai skauda galvą dėl atmosferos pokyčių vietoj saujos vaistų, išbandyti natūralius atsipalaidavimo būdus: masažą, muzikos terapiją, akupunktūrą, kvapų terapiją ar jogą. Jeigu dėl oro slėgio pokyčių paaštrėja artrito simptomai, gali padėti medicininis gydymas (vaistai ir terapijos), tačiau kartais vienintelė išeitis – pakeisti gyvenamąją vietą, kurioje oro slėgis bus stabilesnis.