Liaudies medicinoje šilauogės vadinamos jaunystės uoga, gydančia penkis vėžius. Tai iš tiesų nuostabios gamtos gėrybės, kurių vasarą beriama į salotas, pieną, jogurtą, avižų košę ir kitur. Šią nuostabią uogą visiems reikėtų pažinti geriau.

 

silauoges

Šilauogės apsaugo nuo atminties praradimo. 2012 metų užsienio tyrimo duomenimis, bent viena porcija šilauogių per savaitę sulėtina kognityvių funkcijų silpnėjimą. Remiantis 2013 metų tyrimu su pelėmis tai galima paaiškinti tuo, kad uogos apsaugo smegenis, išvalydamos jas nuo toksiškų baltymų, kurie šioje vietoje linkę kauptis.

 

Daugiausiai šilauogių pasaulyje užauginama Jungtinėse Valstijose. Didžiausias kiekis kultivuojamų šilauogių išauginama Mičigane, o laukinių – Meino Valstijoje. JAV šilauogės yra antras pagal svarbumą uogų derlius, skirtas prekybai ir pardavimui. Pirmoje vietoje – braškės.

 

Šilauogės gali būti naudojamos kaip maistiniai dažai. Iš lūpų į lūpas perduodama legenda apie pirmuosius Amerikos kolonistus, kurie šilauoges virdavo piene, norėdami gauti pilkos spalvos dažus.

 

Kokybiškų šilauogių paviršius turėtų būti šiek pilkšvas. Uogos turėtų atrodyti tarsi šiek tiek dulkėtos. Uogas plauti prieš pat vartojimą. Nuplovus apsauginę plėvelę, kuri suteikia pilkšvą atspalvį, uogos tampa labai greitai gendančiu produktu.

 

Šilauogių krūmas yra giminingas rododendrams, azalijoms ir spanguolėms.

 

Daugelio šilauogių skonio perdirbtų maisto produktų sudėtyje nėra tikrų uogų. Pramoniniu būdu gaminamuose konditeriniuose ar kulinariniuose gaminiuose dažniausiai naudojamas cukrus, kukurūzų sirupas, krakmolas, aliejus, dirbtiniai skonio stiprikliai ir dažai, imitituojantys šilauogių skonį.

 

Kodėl atsirado posakis, kad šilauogės gydo penkis vėžius? Tikriausiai todėl, kad jose itin gausu augalinių maistinių medžiagų – elaginės rūgšties. Egzistuoja įrodymų, kad elaginė rūgštis turi priešvėžinių savybių, saugo genetinę informaciją ir skatina pažeistų ląstelių (pavyzdžiui, vėžio) irimą. Tačiau prieš įtraukiant į mitybą šilauoges, sergantys pavojingomis ligomis turėtų pasitarti su gydytoju.

 

Šilauogių turėtų vartoti asmenys, turintys polinkį depresiją. Jose esančios medžiagos skatina gerą savijautą užtikrinančio dopamino gamybą. Dopaminas smegenyse veikia kaip neuromediatorius, aktyvuojantis penkis receptorius. Jo ypač trūksta, sergant Parkisono liga.

 

Šilauogėse yra salicilo rūgšties, todėl jos veikia kaip natūrali aspirino (vaistų nuo skausmo) versija. Salicilo rūgštis skystina kraują ir taip sumažina skausmą.

 

Labiausiai žinoma mėlynų uogų savybė – gerinti regėjimą. Jose yra antocianozidų, kurie, kaip buvo patvirtinta klinikiniais tyrimai, padeda išvengti akių silpnėjimo. Oftalmologų nuomone kasdien suvartojamos trys porcijos šilauogių gali padėti išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos.

 

Sauja uogų gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo. Jose esantys vitaminai, natris, varism fruktozės gerina virškinamojo trakto veiklą.

 

Šilauogės gerina jautrumą insulinui. Tyrimų duomenimis  geresnių rezultatų galima tikėtis, šilauoges vartojant du kartus per dieną, 6 savaites. Uogos galėtų būti naudojamos kaip pagalbinė priemonė, natūralūs vaistai greta sporto ir subalansuotos mitybos.

 

Šilauogės dera su aibe produktų: obuoliais, abrikosais, mėlynuoju sūriu, ruduoju ir baltuoju cukrumi, cinamonu, grietinėle, grietine, saldžiu kremu, jogurtu, pienu, imbieru, medumi, levandomis, citrinomis, žaliosiomis citrinomis, klevų sirupu, persikais, avietėmis, braškėmis, čiobreliais.

 

Šilauogės turėtų būti renkamos visiškai prinokusios, nes nuskintos jau nebenoksta. Neplautos uogos šaldytuve gali būti laikomos porą dienų. Maistingos uogos labai dažnai užšaldomos žiemai, nes šaldymo metu išlieka didžioji dalis vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 

Šiuolaikinė šilauogė yra XX amžiaus pradžios Amerikos mokslininkų kūrinys. Lietuvoje pirmieji kultūriniai vaiskrūmiai buvo atvežti 1967 metais. Šilauogių veislių visame pasaulyje priskaičiuojama iki šimto. Tai 0,5 – 2 metrų aukščio krūmas, kuris vaisius veda iki 30 metų. Nuo vieno krūmo priskinama 4 – 6 kg uogų.