Lietuvoje jau atnaujinus virš 2 300 daugiabučių ir šiuo metu vykstant dar daugiau nei 400 modernizacijos projektų, ekspertai vis dažniau akcentuoja kvartalinės renovacijos naudą. Jos metu atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir visa kvartale esanti infrastruktūra: šilumos tinklai, laisvalaikio zonos, automobilių stovėjimo aikštelės. Tokios renovacijos pavyzdžių Lietuvoje jau yra ir tikimasi, kad į procesą vis aktyviau įsitraukiant savivaldybėms, kvartalinės renovacijos projektų tik daugės.

 

2 tekstas

   

Anot aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, daugiabučių modernizavimo programa – prioritetas ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu. Jis teigia, kad čia ypatingai svarbų vaidmenį vaidina savivaldybės, kurių nuosekliu ir atsakingu darbu šiandien jau galime pasidžiaugti, įgyvendinus daugiau nei 2000 projektųs. Šias mintis K. Mažeika išsakė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.

 

Vienose savivaldybėse jau pasiekta puikių rezultatų, kitoms dar reikėtų pasitempti

 

35 arba daugiau nei pusė šalies savivaldybių jau yra pateikusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Vis dėlto, tuo metu, kai, pavyzdžiui, Vilniuje pateiktos 29 kvartalinės renovacijos programos, o Ignalinoje renovuoti absoliučiai visi daugiabučiai Pagėgių savivaldybėje atnaujintų pastatų kol kas nėra.

 

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas teigia, kad kvartalinė renovacija yra prioritetine daugiabučių modernizavimo kryptis. Anot jo, čia didelį vaidmenį turi suvadinti savivaldybės, kurių iniciatyva būtų parengtos Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos.

 

„Pereinant nuo pavienių pastatų modernizavimo prie kvartalinės renovacijos programų, labai reikės savivaldybių iniciatyvos ir indėlio. Vietinės valdžios atstovų sukauptos kompetencijos padės geriau pasirengti ir pereiti prie kompleksinių priemonių diegimo: šilumos mazgų keitimo, gatvės apšvietimo, kitos infrastruktūros atnaujinimo“, – pasakoja M. Narmontas.

 

Būto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, pastebi, kad kol bus renovuojami ne kvartalai, o pavieniai namai, sunku tikėtis ženklaus proveržio energinio efektyvumo didinime. Tai, anot jo, galioja ne tik atskiroms savivaldybėms, bet ir visos valstybės mastu.

 

BETA_logo (2)

 

Ieško būdų spartinti procesus

 

Siekiant spartinti būsimų projektų įgyvendinimą, M. Narmontas teigia, kad Aplinkos ministerijoje ieškoma būdų kaip paskatinti kvartalinę renovaciją. Kaip vieną iš galimybių jis įvardina pastato atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimą ir greitesnį atsiskaitymą už darbus tuo atveju, jei šie atliekami sparčiau.

 

„Planuojame koreguoti teisės aktus ir taip supaprastinti pinigų išmokėjimą namų administratoriams – užbaigus projektą, visas atlygis būtų sumokamas iš karto. Tikimės, kad tai veiks kaip paskatinimas – kuo greičiau dirbi ir kuo daugiau projektų užbaigi – tuo daugiau uždirbi“, – sako ekspertas.

 

zenklas_2015 04 13

 

Daugiabučių renovacijos projektai nesustos

 

Artėjant 2020-iesiems, metams, kai Lietuvoje ženkliai sumažės ES fondų investicijos, nerimas tarp būsimų projektų įgyvendinimo jau apėmė ir savivaldybių atstovus. Konferencijos metu kai kurių savivaldų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo lėšų trūkumo, sumažėjus ES investicijoms. Vis dėlto, finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu ir šiuo metu vykdomi ir būsimi projektai nesustos.

 

„Turimų lėšų, skirtų daugiabučių renovacijai užteks dar keleriems artimiausiems metams. Be to, esame numatę ir naujus investavimo šaltinius: klimato kaitos padariniai kelia vis didesnį nerimą visoje Europos Sąjungoje, todėl efektyvus energijos panaudojimas dar ilgai išliks prioritetu“, – aiškino viceministrė.