Garsus austrų neurologas, psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas teigė, kad sapnai išreiškia žmonių norus taip pat kaip ir svajonės. Jo teigimu, žmones valdo seksualinės aistros, apie kurias sąmonė mažai nutuokia. Net miegant proto libido siekia išsikrauti, taigi kiekvienas sapnas yra bandymas išpildyti kai kuriuos troškimus.

 

sapnai

Sapnas – troškimų patenkinimas

 

Z. Froido manymu, sapnus sukelia sąmonės bandomi nuslėpti nepriimtini troškimai ir norai, slypintys pasąmonėje, kurie turi progą pasireikšti miegant, t. y. susilpnėjus sąmonės kontrolei. Psichoanalizės pradininkas teigė, kad sapnuose atpažįstame norus ir baimes, kuriuos esame užslopinę, kai nemiegame. Pasak jo, sapnuose simboline forma pranešama apie į pasąmonę nustumtus konfliktus. Sapnas – tai miegą trikdančių psichinių dirginimų pašalinimas, haliucinaciškai juos patenkinant.

 

Psichoanalizės tėvo teigimu, pagrindinė sapno ypatybė yra ta, kad jį sukelia noras, o jo turinį sudaro šio noro įgyvendinimas. Kita nuolatinė ypatybė – sapnas ne tiesiog išreiškia mintį, bet kaip haliucinacinis išgyvenimas vaizduoja, kad noras išsipildė. Aš norėčiau plaukioti ežere, –toks yra sapną sukėlęs noras; sapno turinys: aš plaukioju ežere. Taip mintis paverčiama išgyvenimu. Sapnas ne tiesiog pakartoja dirginimą, bet nutraukia jį, pašalina, panaikina, leisdamas savotiškai jį išgyventi. Sapnas yra kompromiso padarinys. Miegi, bet kartu patiri noro išpildymą. Ir viena, ir kita tendencija iš dalies įvykdoma, iš dalies – ne.

 

Norus keliantys kūno poreikiai

 

Pasak garsaus neurologo, sapnuose nesunku įžvelgti noro išpildymą. Tai tokie sapnai, kuriuos visą gyvenimą sukelia imperatyvūs kūno poreikiai: alkis, troškulys, seksualinis geismas. Vadinasi, jie yra noro išpildymas reaguojant į vidinius kūno dirginimus. Stebint verčiamus badauti kalinius ir kelionėse bei ekspedicijose nepriteklių patyrusius žmones nustatyta, kad šiomis aplinkybėmis jie nuolat sapnuoja tokių poreikių tenkinimą.

 

Z. Froidas teigė, kad teoriją, jog žmogus dažniausiai sapnuoja tai, ką nori sapnuoti, pagrindžia ir patarlės. Pavyzdžiui, kiaulė sapnuoja giles, žąsis – kukurūzus. Ką sapnuoja višta? Sorų kruopas. Yra daugybė posakių, kuriuose irgi apie tai užsimenama. Pavyzdžiui, „gražu kaip sapne“, „šito nė sapne nesusapnuosi“, „negalėjau to įsivaizduoti nė keisčiausiame sapne“. Pasitaiko ir siaubingų, ir nemalonaus arba neutralaus turinio sapnų, bet kalboje tai neatsispindi. Nerasime ir patarlės apie tai, kaip, pavyzdžiui, kiaulė arba žąsis sapnuoja, kad jas pjauna.

 

Sapnus aiškinantys simboliai

 

Z. Froidas tikino, kad sapno vaizdiniai pateikiami simboliais. Žinant įprastus sapno simbolius, taip pat sapnavusiojo asmenybę, jo gyvenimo aplinkybes, įspūdžius, kuriuos jis patyrė prieš sapnuodamas, tai sapną dažnai galima tuoj pat paaiškinti.

 

Jis teigė, kad nuolatinis žmogaus kaip visumos simbolis yra namas. Namai, kurių sienos lygios, simbolizuoja vyrus. Namai su įvairiais kyšuliais ir balkonais, už kurių galima laikytis, – moteris. Maži gyvūnai, vabzdžiai kenkėjai dažnai simbolizuoja brolius ir seseris.

 

Vyro ir moters genitalijų simboliai

 

Z. Froidas nevengė kalbėti ir apie tai, kad dažniausiai sapnuose perteikiami seksualiniai troškimai. Jis per paskaitas daug dėmesio skyrė vyro ir moters lytinių organų simboliams sapnuose.

 

Pasak Z. Froido, vyro genitalijas sapne vaizduoja aibė simbolių. Vyro penis simboliškai pakeičiamas daiktais, kurie jį primena savo forma, taigi yra ilgi ir aukšti: lazdos, skėčiai, kartys, medžiai ir pan. Be to, šis vyriškas organas pakeičiamas tokiais daiktais, kurie pasižymi savybe įsiskverbti į kūną ir sužeisti: tai įvairūs aštrūs ginklai – peiliai, kalavijai, ietys, kardai, taip pat šaunamieji – šautuvai, pistoletai. Svarbų vaidmenį baiminguose moters sapnuose atlieka ją persekiojantis vyras su peiliu arba šaunamuoju ginklu.

 

Dėl visiškai akivaizdžių šio organo ypatybių aišku ir tai, kad pieštukai, plunksnakočiai, nagų dildės, plaktukai ir kiti įrankiai yra neabejotinai vyriški lytiniai simboliai.

 

Sapnas gali simbolizuoti erekciją dar vienu, bet kur kas išraiškingesniu būdu – lytinį organą jis paverčia visos asmenybės esme ir priverčia ją skristi. Z. Froidas sakė: „Nesielvartaukite, kad tuos dažnai nuostabius, mums visiems žinomus skrydžio sapnus reikia aiškinti kaip bendro seksualinio jaudulio, erekcinius sapnus.“

 

Moters genitalijos simboliškai vaizduojamos visais objektais, kurie, kaip ir jos, pasižymi savybe apriboti tuščią, galinčią ką nors apimti erdvę. Vadinasi, jos vaizduojamos šachtomis, duobėmis ir urvais, taip pat indais ir buteliais, dėžutėmis, skardinėmis, lagaminais, kišenėmis ir t. t.

 

Nereikšmingosios detalės – reikšmingos

 

Psichoanalitikas teigė, kad sapne nebūna atsitiktinių ar nereikalingų dalykų. Sapno reikšmę galima perprasti išsiaiškinus nereikšmingas, nemotyvuotas detales. Per savo paskaitas Z. Froidas studentams pasakojo, kaip vienas jo pacientas sapnavęs aplink ypatingos formos stalą sėdint keletą jo šeimos narių. Sapnavusiajam kilo mintis, kad tokį stalą jis jau yra matęs vienoje šeimoje. Toje šeimoje tėvo ir sūnaus santykiai buvo ypatingi. Netrukus jis suprato, kad ir jo su tėvu santykiai panašūs. Taigi stalas pateko į sapną tam, kad išryškintų šią paralelę. Tikriausiai stebina, kad sapnas mintį „mūsų šeimoje yra taip pat kaip anoje“ išreiškia stalu. Bet ir tai tuoj nebestebins, nes anos šeimos pavardė – Tischler (vok. „stalius“).

 

Nepatiklios kritikų strėlės

 

Kritikai tarsi prieštaraudami Z. Froido aiškinimams klausia: nejaugi iš tikrųjų gyvename tarp seksualių simbolių? Iš kur apskritai žinomos sapno simbolių reikšmės? Psichoanalizės pradininkas į tai atsakydamas tikino, kad simbolių reikšmės žinomos iš įvairiausių šaltinių, iš pasakų ir mitų, anekdotų ir pokštų, iš folkloro, t. y. tautų papročių, patarlių, dainų, iš poetinės ir kasdienės kalbos vartosenos.

 

Ne visi sutinka su Z. Froido teorijomis ir įžvalgomis. Daug prieštaravimų kilo po to, kai buvo nustatytas sapnavimo ryšys su REM (greitojo akių judesių miego etapas). Mokslininkai ištyrė, kad REM miego etapas kyla automatiškai praėjus 90 minučių po užmigimo. Šio miego etapo metu sapnuojama dėl vykstančių cheminių pokyčių smegenyse, o tai nieko bendro neturi su emocijomis. Taip buvo bandyta paneigti Z. Froido teorijas. Tačiau vėliau atlikti tyrimai parodė, kad sapnavimas ir REM miego etapas yra valdomi skirtingų mechanizmų. Tai leido antrinti psichoanalizės tėvo įžvalgoms.

 

Įdomūs faktai

 
  • Z. Froidas teigė, kad paskutinių dienų išgyvenimai yra akivaizdi daugelio sapnų priežastis.
  • Psichoanalizės pradininkas atskleidė, kad tikroji sapnų prasmė yra paslėpta. Jų atspindimas emocijas galima atskleisti tik taikant laisvų asociacijų metodą.
  • Sakoma, kad susapnavus iškritusį dantį mirs kas nors iš šeimos narių. Anot Z. Froido, šis paplitęs aiškinimas yra neteisingas arba teisingas tik kaip pokštas.
  • Pasak Z. Froido, seksualinius norus dažniausiai reiškia stipriai iškraipyti sapnai.
  • Žinomas Z. Froido veikalas „Sapnų aiškinimas“ buvo išleistas tik 600 egzempliorių tiražu ir išparduotas per aštuonerius metus.
  • Nors Z. Froidas teigė, kad visi sapnai kyla iš troškimų, niekada nepaaiškino, kodėl sapnuojami ir košmarai. Juk patikėti, kad žmonės trokšta patirti ir neigiamas emocijas, būtų sunku.
  • Pats Z. Froidas turėjo įvairių sutrikimų. Jautė mirties fobiją ir kankinosi dėl kitų baimių. Dėl to jis užsiėmė savianalize, tyrinėjo savo sapnus, gilinosi į vaikystės prisiminimus.
  • Nors Z. Froidas buvo garsus neurologas, pačiam nepavyko atsikratyti įpročio rūkyti. Patyręs 30 operacijų jis mirė nuo rūkymo sukelto vėžio.