Sąmoningumas – tai gebėjimas sutelkti mintis į tam tikrą detalę. Tai gyvenimas šioje akimirkoje, kai kreipiamas dėmesys į regimus vaizdus, garsą, skonį, kvapą, kitus kūno pojūčius ir protinę veiklą (jausmus ir mintis).

 

atsipalaidavimas

Mintis, kad reikia būti sąmoningam, t. y. gyventi šia akimirka, gali būti sunkiai suprantama tiems, kurie gyvenimą paaukojo tikslų siekimui. Tačiau sąmoningumo meditacija gali padėti pasiekti tų tikslų ir labiau mėgautis gyvenimu. Iš tiesų, juk žmogus yra produktyvesnis, kai yra sąmoningas, o gyvenimas dabartimi yra vienintelis būdas iš tikrųjų mėgautis gyvenimu ir visais jo teikiamais malonumais. Būdamas sąmoningas, žmogus labiau mėgaujasi maistu, buvimu su draugais ir šeima, ir viskuo, kuo tik užsiima.

 

Reikia pažymėti, kad sąmoningumo meditacija nebūtinai gali išspręsti psichologines problemas. Atvirkščiai, kai nurimsta ir atsipalaiduoja protas, gali išlysti neišspręstos psichologinės problemos, tėvų auklėjimo klaidos, kitos praeities traumos. Meditacija ir sąmoningumo paieškos tokiu atveju gali būti labai skausmingos, todėl nerekomenduojamos spręsti asmenines problemas. Tokia praktika gali dar labiau pagilinti emocines žaizdas, sukelti nerimą, baimę.

 

Kaip savo gyvenime atrasti vietos sąmoningumui?

 

Vienu metu atlikti tik vieną užduotį, stengtis netapti barbe devyndarbe. Sena Dzen patarlė byloja: „Kai vaikštai, vaikščiok. Kai valgai, valgyk“.

 

Sąmoningai neskubėti. Neužtenka vienu metu daryti tik vieną darbą, taip pat svarbu atlikti ne paskubomis. Visi veiksmai turi būti sąmoningi ir neatsitiktiniai. Iš pradžių gali būti sunku sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį, bet viskam reikia praktikos.

 

Daryti mažiau. Jeigu planuojama padaryti mažiau, užduotis galima atlikti lėčiau, atidžiau ir nuodugniau. Kai dienotvarkėje vieni darbai veja kitą, neįmanoma rasti laiko minutėlę sustoti ir pagalvoti, ką daryti toliau. Priešingai nei daugelis mano, daryti šiek tiek mažiau nei visada, gali net labiausiai užsiėmę žmonės pasaulyje. Tiesiog labai svarbu suprasti, kas yra svarbiausia ir kam reikia teikti pirmenybę, ir kas nėra taip svarbu.

 

Daryti pertraukas. Į dienotvarkę ne tik įtraukti mažiau darbų, bet ir suplanuoti laiką, kurio užtektų jiems atlikti. Tarp skirtingų užduočių turi būti pertraukos. Dienotvarkė turėtų būtų neįtempta, kad būtų pakankamai laiko, jei pasirodytų, kad tam tikrai užduočiai atlikti reikia daugiau laiko, nei buvo planuota.

 

Kasdien bent 5 minutes praleisti, nieko neveikiant. Tiesiog pasėdėti tyloje. Įsiklausyti į savo mintis. Susikoncentruoti į savo kvėpavimą. Pastebėti pasaulį aplink save. Pasijusti gerai tyloje ir ramybėje.

 

Nustoti jaudintis dėl ateities – gyventi dabartimi. Kontroliuoti savo mintis: stebėti, ar nuolatos nėra mąstoma apie tai, kas bus ateityje. Mėgautis ir džiaugtis tuo, kas yra dabar.

 

Atidžiai klausytis. Labai dažnai kalbėdamiesi su kitais žmonėmis, žmonės mintimis nuklysta kažkur kitur arba pradeda galvoti apie tai, ką pasakyti toliau. Norint bendrauti iš tikrųjų efektyviai reikėtų labiau klausytis pašnekovo ir visa savo esybe mėgautis pokalbiu ir buvimu drauge.

 

Valgyti lėtai ir gardžiuotis maistu. Bet kokį patiekalą galima suvalgyti keliais kąsniais. Tačiau ar toks valgymas suteiks malonumą? Reikėtų mėgautis kiekvienu kąsniu. Taip ne tik bus suvalgoma mažiau, bet ir suvalgytas maistas bus geriau suvirškintas.

 

Gyventi lėtai ir tuo mėgautis. Taip pat kaip maistu, taip reikėtų mėgautis ir gyvenimu, kiekviena nauja diena. Pasitelkti regėjimą, klausą ir kitus pojūčius ir pajusti kasdienybės žavesį.

 

Ruošti valgį ir tvarkyti namus taip lyg tai būtų meditacija. Namų ruoša neretai atrodo kaip prievolė, tačiau ji idealiai tinka praktikuoti sąmoningumą. Tai tarsi ritualai, kurie atliekami kasdien. Kad darbai nebūtų tokie varginantys, juos atlikti lyg tam tikrą meditaciją: lėtai, niekur neskubant, sutelkus visą dėmesį į atliekamą darbą. Kai bus labai sunku, giliai įkvėpti ir toliau tęsti darbus.