Renovuojant būstą didžiausią svarbą turės patys namo gyventojai

Aplinkos ministerija jau septintą kartą kviečia teikti paraiškas atnaujinti savo daugiabutį. Užsitikrinti paramą nėra sudėtinga, tiesiog reikia atsižvelgti į kelias pagrindines taisykles.

Iš viso norintiems dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, kurią administruoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), skirta 150 mln. eurų. Ši suma bus skirta kompensuoti 30 proc. butų savininkų investicijų renovuojant daugiabutį, papildomi 10 proc. finansavimo yra suteikiami įsirengiant išskirtines priemones, pavyzdžiui, balansinius ventilius ant stovų, modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą ar panašiai.

Be to, visiems gyventojams valstybė 100 proc. padengia atnaujinimo projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Šildymo kompensaciją gaunantiems gyventojams visos renovacijos išlaidos padengiamos, tačiau jie turi pritarti būsto atnaujinimui balsavimų metu.

Valstybė projektą rems ne mažiau 30 proc.

Gyventojams, renovuojantiems būstą, išduodamos lengvatinės paskolos, kurių sąlygos yra geresnės nei įprastų kreditų – metinės palūkanos siekia vos 3 proc. pirmiems 5 metams, o maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis yra 20 metų.

Dėl gerų sąlygų kylančio didelio susidomėjimo būsto renovacija šįkart svarbia detale tampa laikas: kuo anksčiau atnaujinimo procesas bus pradėtas vykdyti – bus parengtas investicijų planas ar net gautas leidimas statyboms, tuo didesnes galimybes, kad paraiškos prioritetas bus aukštesnis ir ji bus patvirtinta.

Paraiškų, kurias galima teikti į kiekviename šalies regione esantį BETA padalinį, laukiama iki kitų metų sausio 31 dienos. Svarbu, kad šioje programoje gali dalyvauti tik daugiabučių klasifikaciją atitinkantys pastatai – trijų ar daugiau butų gyvenamieji namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus.

Pasirūpinti turėtų projekto administratorius

Imtis šių veiksmų ir iniciuoti būsto atnaujinimą gali ne tik savivaldybė, bet ir patys gyventojai, kurie paskyrė savo atstovą. Jis, bendrijos pirmininkas, gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis asmuo arba namą administruojančios įmonės įgaliotas žmogus tampa projekto administratoriumi.

Vis dėlto būtent gyventojai turi svarbiausią vaidmenį būsto renovacijos procese. Pirmiausia turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kurio organizatorius turi apibendrinti informaciją apie namo būklę, aptarti priemones, kurias reikėtų įgyvendinti renovacijos metu, paaiškinti būsto atnaujinimo finansavimo sąlygas ir išsiaiškinti visus gyventojams kylančius klausimus. Susirinkimo metu arba po jo, daugiau nei 55 proc. butų savininkų balsavimo metu turi pritarti renovacijai, tuomet ir galima pradėti planuoti šildymo sąskaitų sumažėjimą ir kur kas jaukesnį bei kokybiškesnį gyvenimą garantuojantį būsto renovavimą.

Gavus sutikimą namo administratorius su plano rengėju ir turi pasirūpinti investicijų plano rengimu. Šį planą būtina patvirtinti gyventojų susirinkime, o butų savininkams pritarus, administratorius turi kreiptis į finansinę instituciją dėl kredito suteikimo.

Projekto administratorius ne tik rūpinasi projekto finansavimu, bet ir prižiūri visus daugiabučio atnaujinimo etapus, bendrauja su gyventojais, statybos darbų rangovais, techniniais prižiūrėtojais ir kitais renovacijos proceso dalyviais. Jeigu projekto administratorius savo pareigas vykdo netinkamai, gyventojai daugumos sprendimu gali jį pakeisti.