Natūrali kosmetika tikriausiai dar ilgai nepraras aktualumo. Ko gero, visos moterys trokšta atrodyti ryškios ir patrauklios ir nedaryti nepataisomos žalos savo organizmui. Kenksmingų sudedamųjų dalių apstu sintetinės kosmetikos sudėtyje: stabilizatoriuose, kvapiosiose medžiagose, konservantuose. Idealu būtų viso to išvengti ir naudoti tik tokias priemones, kurios nekenkdamos nei žmogui, nei gamtai, subtiliai paryškintų gražiausius kūno bruožus.

 

chna spalva

Iki šių dienų Egipto valdovė Kleopatra laikoma grožio etalonu. Daugelį jos sugalvotų kūno puoselėjimo ritualų dailiosios lyties atstovės atlieka iki šiol. Mados kito, bet skaisti oda bei vešlūs ir žvilgantys plaukai visais laikais buvo patrauklumo rodiklis. Žinoma, kad paskutinioji faraonė jaunatvišką išvaizdą bandė išsaugoti tokiomis prabangiomis priemonėmis kaip aukso kaukė ar perlų vonia. Tačiau ne mažiau veiksmingos buvo ir šiandien visiems prieinami kiti natūralūs produktai, rašo passion.ru.

 

Nuo senų laikų pastebėta, kad puodžių, kurių rankos nuolatos būdavo įmerktos į molį, oda būdavo švelni ir sveika kaip nieko kito. Gydomąsias molio savybes aprašė net žymusis persų gydytojas Avicena.

 

Molių būna pačių įvairiausių. Jie skiriasi spalva, sudėtimi, tankiu, plastiškumu ir naudojimo būdais. Gamtoje dažniausiai randamas mėlynasis, baltasis ir žaliasis molis. Kosmetologijoje molis vertinamas, nes valo odą, naikina spuogus, aprūpina odą vitaminais, drėkina ir tonizuoja, gerina kraujotaką, mažina raumenų įtampą, malšina sąnarių skausmą.

 

Molio spalva priklauso nuo jame susikaupusių mineralų kiekio. Jie gali būti visų vaivorykštės spalvų: balti, žydri, žali, pilki, geltoni, juodi ir raudoni. Kuo vertingas paskutinis?

 

Raudonajame molyje gausu geležies oksido ir vario. Iš šio molio gaminamos kaukės labiausiai tinka žmonėms, turintiems jautrią odą, linkusią į bėrimus, taip pat odai su išsiplėtusiais kapiliarais. Rinkoje galima rasti aibę kosmetinių veido kaukių ir kitų veido bei kūno priežiūros priemonių su šiuo vertingu ingredientu, tačiau ne mažiau veiksmingų kaukių galima pasigaminti patiems namuose iš sausų molio miltelių.

 

Odą raminanti kaukė – 2 šaukštus raudonojo molio sumaišyti su 2 šaukštais šiltos grietinės ir 2 šaukšteliais alavijų sulčių. Kaukę tepti ant švariai nuvalytos veido odos. Po 10 minučių nuplauti su šiltu vandeniu.

 

Odą stangrinanti kaukė – kiaušinio baltymą sumaišyti su 2 šaukštais raudonojo molio ir atskiesti grietinėle, kad gautųsi tiršta, grietinės pavidalo masė. Kaukę tepti ant švariai nuvalytos veido odos. Po 15 minučių nuplauti su šiltu vandeniu.

 

Odą skaistinanti kaukė – 2 šaukštus raudonojo molio atskiesti ramunėlių nuoviru, įpilti šaukštą citrinų sulčių ir gerai išmaišyti. Kaukę tepti ant švariai nuvalytos veido odos. Po 10 minučių nuplauti su ramunėlių nuoviru.

 

Kaukė visų tipų, ypač riebiems plaukams – 2 – 3 šaukštus raudonojo molio atskiesti žolelių nuoviru arba negazuotu mineraliniu vandeniu, kad gautųsi tirštos konsistencijos. Kaukę tepti ant drėgnų plaukų, užsidėti dušo kepuraitę ir apvynioti galvą rankšluosčiu. Po 20 – 45 minučių ištrinkti plaukus kaip įprastai.

 

Dar viena rausvos spalvos natūrali grožio priemonė – chna. Šie natūralūs augaliniai dažai Rytuose, ypač Indijoje, naudojami daugelį amžių. Chna plaukams suteikia ryškų atspalvį, nudažo žilus plaukus ir juos stiprina. Vienintelis trūkumas – ilgą laiką dažant augaliniais dažais plaukai gali išsausėti. Bespalvė chna naudojama, siekiant sustabdyti plaukų slinkimą. Namie galima pasidaryti tokią kaukę: šaukštelį chna miltelių užpilti maždaug 60 ml verdančio vandens, įmušti kiaušinio trynį, išmaišyti ir tepti ant plaukų šaknų. Po 5 minučių nuplauti kaip įprastai.

 

Chna taip pat naudojama kaip kūno tapybos priemonė. Chna piešiniai ant odos išsilaiko porą dienų, paskui pradeda blukti, kol galiausiai išnyksta. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori, bet nesiryžta pasidaryti tatuiruotę visam gyvenimui. Chna tapybą galima išbandyti per atostogas egzotiškuose kraštuose.

 

Miteliai išgaunami iš augalo heninės lavsonijos. Tai gana aukštas krūmas natūraliai augantis Pietų Azijoje, tropinėje Afikoje, Malajų salyne. Iš augalo žiedų išgaunami eteriniai aliejai naudojami parfumerijos pramonėje, jauni lapeliai – audinių dažams, tatuiruočių pigmentams gaminti, subrendę lapai – plaukų dažams, o bespalvė chna išgaunama iš augalo stiebų.

 

Beje, iš chna miltelių galima pasigaminti koralinius lūpų dažus, kurie laikysis iki dvejų savaičių. Šaukštelyje šilto augalinio aliejaus sumaišyti šiek tiek chna mitelių ir šia mase tolygiai patepti lūpas. Po 15 minučių perteklių nuplauti su šiltu vandeniu. Lūpos keletą savaičių atrodys kaip padažytos natūraliu, koralų spalvos lūpdažiu.

 

Chna piešinių ant kūno menas turi ilgaamžes tradicijas. Ant rankų ir pėdų vaizduojamos figūros ir magiški simboliai turi nepaprastą galią. Jie laikomi stipriai veikiančiais amuletais, apsaugančiais nuo nelaimių ir nesėkmių. Šiandien indės nuotakos, papuošusios pėdas ir rankas chna raštais, būdavo atleidžiamos nuo buities darbų, kol raštai galutinai išbluks.