Prisilietimas yra pirmasis pojūtis ir daugelyje santykių – slaptas ginklas. Tačiau ne visi yra tobulai įvaldę prisilietimų meną, kuris dažnai daro didesnę įtaką net negu žodžiai. O kaip išmokti prisilietimų kalbos, kad kiekvienas prisilietimas būtų savalaikis ir suvirpintų jautriausias sielos stygas?

 

prisilietimai

Įsivaizduokite, kad esate perpildytoje traukinių stotyje ankstyvą antradienio rytą. Šalia sėdi ir stovi vis dar mieguisti keleiviai, užliūliuoti traukinio vibracijų, nieko garsiai nekalba, bet tyliai vis tiek transliuoja savo mintis į aplinką.

 

Mažas vaikas vežimėlyje atsargiai žvalgosi į žmones – antakiai šiek tiek įtempti dėl nerimo. Jis atsisuka į mamą, kad įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir siekia savo mažomis rankomis ją paliesti. Ji ramiai paima jo rankutę į delną, paspaudžia, po to atleidžia. Tada jis atsipalaiduoja, nusišypso, nusisuka ir vėl atsisuka į mamą. Ji vėl paima jo ranką, paspaudžia ir atpalaiduoja.

 

Kita traukinio keleivė – šiek tiek virš 20 metų mergina su sijonu ir švarkeliu, sėdi įsitempusi, ant kelių laiko odinį portfelį. Ji kelis kartus nervingai nupučia neklusnias plaukų sruogas sau nuo veido, tada paliečia savo kaklą – tai pasąmonės judesiai, atskleidžiantys jos nerimą dėl 9 valandą suplanuoto darbo pokalbio.

 

Porelė, laikosi įsikibę į stulpą, ir savo kūno kalba rodo šiltus jausmus vienas kitam: ji trina jo rankas su savo plaštakomis, jis panardina savo veidą į jos plaukus.

 

Vidutinio amžiaus moteris, įsispaudusi į kampą, tyčia alkūne ir klubu stumteli šali stovintį jaunesnį vyrą. Siunčiama žinutė aiški: jis iš karto padaro jai daugiau vietos.

 

Žmonių gebėjimas susikalbėti ne žodžiais nėra kažkas itin naujo psichologijoje. Tyrėjai jau gana seniai dokumentuoja, kaip sudėtingas emocijas ir troškimus išduoda mūsų laikysena, judesiai ir veido išraiškos. Tačiau tik 2009 metais tyrėjai iš DePauw universiteto (JAV, Indiana) suprato, kad gali perteikti ir interpretuoti emocinį turinį per neverbalinę išraiškos priemonę – prisilietimus. DePauw universiteto psichologas Matthew Hertensteinas atliko tyrimą ir pademonstravo, kad mes turime vidinį gebėjimą išreikšti savo emocijas vien tik per prisilietimus. Tyrimų serijoje M. Hertensteinas stebėjo, kaip savanoriai bando iškomunikuoti tam tikras emocijas nepažįstamajam su užrištomis akimis, nenaudodami nieko kita, tik prisilietimus. Daugeliui dalyvių šie eksperimentai kėlė nerimą, nes, jo žodžiais tariant, „ši visuomenė turi prisilietimų fobiją“, „mes nesame įpratę liesti nepažįstamus žmones, net savo draugus nebūtinai liečiame“, rašoma psychologytoday.com

 

Tyrimai rodo, kad iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi prisilietimai padavėjams gali padėti gauti daugiau arbatpinigių , kad žmonės linkę pirkti daugiau, kai jie yra paliečiame parduotuvės konsultanto, o nepažįstami žmonės yra labiau linkę padėti kitiems, jei jie prašydami ko nors dar ir prisiliečia. Žmogiškas prisilietimas tarsi primena mums, kas mes esame – socialinės būtybės. Daugeliu atveju tie žmonės net neprisiminė to fakto, kad buvo liečiami. Jie tiesiog jautė ryšį, bendrumo jausmą ir tai, kad tas žmogus jiems pradėjo labiau patikti.

 

Kiekvieną vakarą prieš miegą DePauw universiteto psichologas Matthew Hertensteinas savo mažam sūnui paglosto nugarą ir aiškina, kad tai padeda jiems sustiprinti tarpusavio ryšį. Oksitocino lygis šoktelis į viršų, širdies ritmas sulėtėja, todėl tos akimirkos prieš miegą būna nepakartojamos. Psichologas taip pat primena, kad neįmanoma liesti, nebūnant patiems liečiamiems. Labai dažnai žmogus, kuris masažuoja, pajaučia psichologinės savijautos pagerėjimą (sumažėja stresas), ne mažiau negu tas, kuris yra masažuojamas. Tyrimai rodo, kad žmogus, kuris apkabina, patiria tokį patį teigiamą poveikį savo savijautai, kaip ir tas, kuris leidžiasi apkabinamas. Be to, prisilietimai padeda iššifruoti informaciją, kaip kitas žmogus iš tiesų jaučiasi: ar yra atviras prisilietimas, ar nori jų išvengti? Ar yra atsipalaidavęs, ar įsitempęs? Ar yra šiltas, ar šaltas ir drėgnas? Kartais nereikia nieko sakyti, nes vos prisilietus, pajaučiama, kokį stresą kitas žmogus patiria. Tai galima pajausti per raumenų įtempimą ir susitraukimus. Tokia informacija gali padėti labiau suprasti kito žmogaus elgesį ir daryti įtaką tam, ką mes galvojame ir kaip mes suvokiame tai, kas yra sakoma.