Tikriausiai viena iš didžiausių šių laikų žmogaus baimių – tapatybės vagystė. Ir senovėje pasitaikydavo tokių atvejų, kai kas nors bandydavo pasivogti kito žmogaus tapatybę ir gyventi svetimą gyvenimą. Kartais tapatybės niekas nepavagia, bet žmogus jaučiasi tarsi būtų ją praradęs. Paprastai tokie jausmai užplūsta, kai žmogus labai pakeičia savo išvaizdą, pavyzdžiui, numeta arba priauga daug svorio, arba pakeičia gyvenimo būdą. Tuomet tenka save atrasti iš naujo.

 

"dingusi"

Kyla šiurpas vien pagalvojus, kad koks nors žmogus galėtų jums nežinant naudoti jūsų tapatybę kaip savo. Apie tapatybės vagystę gali būti sužinoma tik tada, kai jau padaryta didelė, neretai sunkiai pataisoma žala. Tiesiog vieną dieną visai atsitiktinai gali paaiškėti, kad esate įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, negalite pasiimti paskolos, išsinuomoti būsto, banko sąskaitoje kažkokiu nepaaiškinamu būdu dingsta pinigai, sumažėja kredito likutis ir pan. Kartais apie tapatybės vagystę žmonės sužino tada, kai mokymosi įstaigos atmeta jų prašymus stoti. Arba pradeda skambinėti skolų išieškotojai, reikalaudami susimokėti už daiktus ir paslaugas, apie kurias nukentėjusysis nėra nieko girdėjęs.

 

Istorijų apie tapatybės vagystes yra ne viena. Šia tema net atliekami moksliniai eksperimentai. Vienas Londono gyventojas turėjo 28 dienas gyventi kaip kitas žmogus, tikėdamasis, kad tai padės geriau suprasti žmogiškąją prigimtį. Tačiau tyrėjai tokią patirtį vadina labai sutrikdančia, sujaukiančią jausmus. Eksperimentas buvo atliekamas 2014 metais.

 

Eksperimento dalyvis Markas Faridas turės susikurti „avatarą“ arba kitą save ir su šia nauja tapatybe praleisti 28 dienas virtualiame gyvenime. Virtualus gyvenimas bus filmuojamas ir jį savanoris galės nuolat stebėti su virtualios realybės akiniais. Visas šias dienas vyras turėjo būti maitinamas tokiu maistu kaip jo virtualusis „aš“.

 

M. Faridas tikėjo, kad eksperimentas parodys, kas iš tikrųjų priverčia žmogų elgtis taip, kaip jis elgiasi – prigimtis ar auklėjimas. Tačiau ar iš tikrųjų M. Faridas pradės mąstyti kaip kitas žmogus, gyvendamas su svetima tapatybe?

 

28 dienų laikotarpis buvo pasirinktas neatsitiktinai: manoma, kad įpročiams susiformuoti reikia 21 dienos. Vykstant eksperimentui dalyvį valandą tyloje stebės psichologas, o savanoriai maitins jį maistu, tokiu pačiu kaip virtualioje realybėje. Kitas dalyvio gyvenimas nufilmuotas ir rodomas pro virtualios realybės akinius. Nė vienam iš kito gyvenimo dalyvių negalima net užsiminti apie tai, kad situacija yra specialiai sumodeliuota.

 

Kembridžo universiteto psichologijos ir kognityvinės neurologijos profesorius Simono Barono– Coheno nuomone, šio eksperimento pasekmės gali būti sustiprėjęs empatijos jausmas, iškreiptas pasaulio suvokimas ir kliedesiai. Eksperimentas gali parodyti, kaip greitai mūsų smegenys gali prisitaikyti prie kažkieno kito gyvenimo. Ir kiti mokslininkai sutinka, kad tapatybės keitimas, ypač jei trunka ilgai, gali ilgainiui pakenkti psichinei sveikatai ir bendrai savijautai.

 

1991 metų birželio mėnesį Jaycee Lee Dugard nieko per daug nesiskyrė nuo kitų 11 metų mergaičių. Ji ėjo į mokyklą, susitikdavo su draugais, važinėjo dviračiu. Mergaitė gyveno su tėvais Kalifornijoje ir turėjo vienerių metukų seserį. Tačiau vieną dieną viskas pasikeitė. Mergaitė buvo lauke. Šalia gatvės sustojo autobusiukas ir, persisvėręs per automobilio langą, vyras paklausė, kokia kryptimi reikia važiuoti, norint iš taško A nusigauti į tašką B. Nuo tada paauglės daugiau niekas nebematė. 18 savo gyvenimo metų ji praleido pagrobėjo Phillipo Garrido ir jo žmonos Nancy šeimoje. Ji buvo laikoma užrakinta slaptoje pašiūrėje galiniame namo kieme. Pirmuosius šešerius nelaisvės metus Jaycee pagimdė du Phillipo vaikus. Vos septyniolikos ji jau buvo dviejų vaikų motina, kuri pati be gali ilgėjosi savo mamos ir svajojo apie tai, kad vieną dieną ji ją ras ir jos vėl galės gyventi laimingai kartu. 2009 metų rugpjūtį Jaycee ir jos dukterys buvo rastos ir išgelbėtos, kai Ph. Garrido sukėlė įtarimą Šiaurės Kalifornijos universiteto miestelyje. Vėliau savo skausmingą patirtį amerikietė aprašė autobiografinėje knygoje „Pavogtas gyvenimas“ (angl. „Stolen Life“). Knyga, vos pasirodžiusi knygynų lentynose, susilaukė milžiniško populiarumo. Per vieną dieną buvo parduota 175 tūkstančiai knygos kopijų. Išlaisvinta ir atgavusi savo tapatybę moteris apsigyveno su savo motina ir dviem vaikais, kaip ir visada svajojo, leisdama niūrias dienas atskirta nuo artimųjų ir visuomenės. Phillpas Garrido buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už pagrobimą ir daugkartinę seksualinę prievartą. Jo žmona Nacy buvo nuteista kalėti 36-erius metus. Knygoje aprašomas laikotarpis nuo pagrobimo iki šių dienų. Vėliau Jaycee pasirodė televizijos laidoje, kurioje papasakojo apie traumuojančią patirtį. Laidą peržiūrėjo daugiau nei 15 milijonų žiūrovų ir ji tapo žiūrimiausia vakaro televizijos laida.

 

Asmeninių Jaycee Lee Dugard nuotraukų galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.