Įvairūs dangaus reiškiniai žmonijai susidomėjimą kėlė nuo neatmenų laikų. Senovės kultūrose pagal juos buvo statomi įvairūs paminklai ir pastatai, o kai kurių statinių paskirties nepavyksta išsiaiškinti iki šiol. Lemtingais ženklais laikyti užtemimai, saulėgrįžos, kometų pasirodymai, taip pat ir lygiadieniai. Šias ypatingas dienas senovės žmonės pažymėdavo specialiais renginiais, ritualais bei apeigomis.

 

lygiadienis

Astronominė reikšmė

 

Pavasario lygiadienis – tai laikotarpis, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Šis reiškinys Šiaurės pusrutulyje stebimas kovo 20 – 21 d., kai dangaus skliautu keliaudama Saulė atsiduria pusiaujo ir ekliptikos (metinio Saulės kelio) susikirtimo taške. Per lygiadienį Saulė pateka tiksliai rytuose ir 12 valandų keliavusi dangumi nusileidžia tiksliai vakaruose. Šiaurės poliaratyje pavasario lygiadienis žymi baltųjų naktų pradžią – Saulė beveik visą parą juda virš horizonto. Tradiciškai ši diena visame pasaulyje laikoma astronominio pavasario pradžia. Po to Saulė ima kilti vis aukščiau ir aukščiausią tašką pasiekia vasaros saulėgrįžos metu. Šią dieną Lietuvoje švenčiamos Joninės.

 

Senovės lietuvių tradicijos

 

Senovės Lietuvoje pavasario lygiadienis buvo ypatinga šventė, todėl jos proga žmonės atlikdavo įvairius ritualus ar religines apeigas. Lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius iš rytų tekančioje upėje, gera sveikata ir tyrumas bus garantuoti visiems metams. Panašaus papročio laikomasi ir švenčiant Velykas, tad galima daryti išvadą, kad Velykos anksčiau buvo minimos būtent per pavasario lygiadienį. XIX a. lietuviai įvairias lygiadienio apeigas atlikdavo Mėnulio pilnaties metu. Pavyzdžiui, kaimuose merginoms buvo įprasta ankstų pavasario lygiadienio rytą išbėgti į laukus ir pasitikti tekančią Saulę. Pasirodžius pirmiesiems spinduliams jos imdavo dainuoti apie pavasarį, šokti rateliuose. Grįžusios pas kaimo gyventojus merginos skelbdavo, kad jau prasidėjo pavasaris. Dar seniau lygiadienio vakarai laikyti šventvakariais. Jų metu šis astronominis reiškinys buvo pažymimas religinėmis apeigomis, dainomis ir šokiais. Žemdirbiams tai buvo ir naujų metų pradžia.

 

Šiais laikais pavasario lygiadienis švenčiamas kartu su Žemės diena. Ta proga šalyje organizuojami su ekologija susiję renginiai, skatinama rūpintis gimtąja planeta. Kai kuriuose regionuose norint pažymėti lygiadienį vis dar deginami šventiniai laužai, įžiebiamos deivės Paukštės pėdutės, prisimenami senovės ritualai, taip pat rengiami įvairūs koncertai.

 

Tradicijos pasaulyje

 

Metų pradžia. Nuo seno įvairiose kultūrose pavasario lygiadienis siejamas su naujais metais. Buvo tikima, kad tikrasis gamtos atgimimas prasideda tada, kai Saulė atsiduria Avino ženkle. Tai pirmasis iš 12 Zodiako ženklų, nuo kurio prasideda astrologiniai metai. Jis dažnai siejamas ir su jaunystės energija, padedančia atsikratyti žiemą sukausčiusio sąstingio. Norint naujus metus pradėti sėkmingai galima lygiadienio vakarą uždegti keletą raudonų žvakių. Tokia spalva pasirenkama ne atsitiktinai. Ji yra Avino ženklą globojančios planetos (Marso) simbolis, taip pat laikoma gyvybės, energijos ir meilės spalva.

 

Ostara – tai neopagonių šventė, skirta paminėti pavasario lygiadienį. Jos kilmė siejama su anglosaksų garbinta Ostara, arba Eostre. Ši Mėnulio ir derlingumo deivė buvo vaizduojama apsupta pavasario gėlių ir su triušiu rankose. Pasakojama, kad šis triušis – tai jos kompanionas, padedantis pasauliui atnešti pavasarį. Šiuolaikiniai pagonys lygiadienį švenčia stengdamiesi būti kuo arčiau bundančios gamtos, pradeda ruošti žemę pavasariniams augalams. Taip pat tai palankus metas įvairiems burtams ir ritualams, todėl gamtos atgimimas pagerbiamas prie specialių altorių. Dažniausiai jie atspindi naujos gyvybės atsiradimą bei per lygiadienį esančią šviesos ir tamsos pusiausvyrą.

 

Sham el-Nessim (pažodžiui „vėjo uodimas“) – tai egiptiečių nacionalinė šventė, kuria jau daugiau nei 4000 metų sutinkamas pavasaris. Jos atsiradimas dažnai siejamas su Senovės Egipte vykusiomis derliaus nuėmimo (vadinamo „Shamo“) apeigomis. Jų metu per pavasario lygiadienį egiptiečiai aukodavo dievams sūdytos žuvies (ji sieta su derlingumu ir gyvenimo gerove), svogūnų (laikytas sveikatos simboliu, saugojo nuo piktos akies, pavydo) ir salotų. Taip buvo tikimasi, kad metai bus derlingi. Krikščioniškuoju Egipto laikotarpiu ši šventė perėmė kai kurias Velykų tradicijas. Nuo tada ji minima Velykų pirmadienį, kuris švenčiamas valgant Fiseekh (ypač kvapnią sūdytą žuvį), svogūnų laiškus, tirmis (marinuotas lubinų pupeles) ir salotas. Šia proga taip pat marginami kiaušiniai, simbolizuojantys naują gyvybę ir sėkmę. Šventės metu tradiciškai žaliosiose erdvėse rengiamos iškylos, valtimis plaukiojama Nilo upe ir mėgaujamasi gaiviu pavasario vėju.

 

Nowruz (pažodžiui „nauja diena“) – tai persų Naujieji metai, iki šiol švenčiami įvairiose Azijos šalyse. Kasmet jie sutinkami Saulei perėjus į Avino ženklą – tiksliai tada, kai prasideda pavasario lygiadienis. Nowruz minima maždaug 3000 metų, o jos tradicijos ir ritualai giliai įsišakniję zoroastriečių religijoje. Naujų metų proga dekoruojamas Haft Sin stalas: ant jo dedami 7 maisto produktai, persų kalboje prasidedantys raide „s“. Skaičius 7 senovės kultūrose nuo seno laikomas šventu ir magišku, o kiekvienas ant stalo esantis produktas simbolizuoja atgimimą, sveikatą, laimę, klestėjimą, džiaugsmą, kantrybę bei grožį. Šalia dažnai dedamos monetos, žydinčio hiacinto ar narcizo vazonėlis, veidrodis, indas su auksine žuvele, marginti kiaušiniai ir kiti daiktai, kuriais siekiama sustiprinti simbolinę 7 produktų reikšmę. Kai kuriose šalyse tikima, kad elgesys per 13 dienų trunkančią šventę gali nulemti visus ateinančius metus. Jei žmogus su artimaisiais, draugais ir kaimynais yra nuoširdus ir malonus, laukia geri metai. Jei tuo metu kyla konfliktai, metai bus blogi.

 

Kojinių deginimo festivalis kasmet per lygiadienį minimas Anapolyje, Merilendo valstijoje (JAV). Taip šio miesto gyventojai pavasarį pasitinka dar nuo 1970 m., kai uosto prieplaukos savininkas Bobas Turneris draugus pakvietė sudeginti žiemines kojines ir taip pagerbti visus žmones, kurie pragyvenimui užsidirba iš laivybos bei įlankos teikiamų gėrybių. Šis įdomus festivalis taip pat gali būti siejamas su sena jūrininkų tradicija. Jie kojines mūvėdavo tik žiemą, o pradėjus šiltėti orams jas sudegindavo. Tokiu būdu šis ritualas virto savita pavasario pradžios švente.

 

Energetikos išvalymas. Pavasarinis namų erdvės sutvarkymas ypač naudingas žmogaus energetikai ir dvasinei savijautai. Juk atsikračius netvarkos, nebereikalingų daiktų tuo pačiu atsikratoma protą drumsčiančių minčių bei nemalonių emocijų. Dėl to tvarkymasis dažnai tampa savotišku ritualu. Jo metu išvaloma per žiemos mėnesius namuose susikaupusi neigiama energija ir atveriama nauja erdvė gerajai pavasario bei vasaros energetikai. Tai tarsi pasiruošiamas naujam metų laikotarpiui, kuris gyvenimui turi atnešti tik teigiamų emocijų.

 

Įdomu

 

  • Kai kuriose arabų šalyse per pavasario lygiadienį švenčiama Motinos diena.
  • Čičen Icos mieste (Meksika) stūksančioje Kukulkano šventykloje per lygiadienį galima stebėti įdomų reiškinį. Vėlyvos popietės Saulė šiaurinį piramidės kampą apšviečia taip, kad nuo jo krintantis šešėlis sukuria vakarinių laiptų užtvara žemyn besileidžiančios gyvatės figūrą. Kai kurie mokslininkai teigia, jog šis šešėlis simbolizuoja senovės majų dievą Kukulkaną.
  • Per lygiadienį stovint ant pusiaujo galima pamatyti saulę, pakylančią tiesiai virš galvos.
  • Pasak vieno mito, tik per pavasario lygiadienį įmanoma nevirtą kiaušinį pastatyti ant jo dugno.
  • Pirma astronominio pavasario diena lotynų kalba vadinama vernal equinox. Išvertus pažodžiui pavadinimas reiškia „pavasario lygi naktis“.
  • Pavasario lygiadienis ypač svarbus nustatant Velykų datą.
  • Egipte esantis Didysis Gizos sfinksas pastatytas taip, kad per pavasario lygiadienį kryptų tiksliai į rytuose tekančią Saulę.