Daugelis lietuvių kasmet, nors vienai dienai nuvyksta į Palangą. Gražiu oru smagu pasivaikščioti po pušyną, palydėti saulę ant garsiojo miesto tilto ir išsimaudyti vėsiose Baltijos jūros bangose. Vasarą kurortiniame mieste dažnai vyksta koncertai, kiti renginiai, šurmuliuoja mugės, kviečia kavinės ir restoranai. Į Palangą vyksta tie, kurie mėgsta į kitus pažiūrėti ir save parodyti, pabūti minioje. Ko gero, tik vietiniai žino ramesnių vietelių parkuose, tykesnių, beveik laukinių paplūdimių… Tačiau juk į Palangą dauguma vyksta ne ramybės, o pramogų ir linksmybių ieškoti. Juk ir kasmet šis miestas tituluojamas vasaros pramogų sostine.

 

Palanga – nedidelis miestas prie Baltijos jūros, nuo Klaipėdos uostamiesčio nutolęs maždaug 25 kilometrus. Šias vietas baltų gentys apgyvendino jau III – I a. pr. Kr. Palangos pavadinimas kildinamas iš kuršių kalbos. Žodžio Palanga šaknis siejama su žemumų ir pelkių kraštovaizdžiu. Kai kurie aiškina, kad Palanga gavo pavadinimą nuo palangių. Pasakojama, kad šiame krašte užeidavo tokie stiprūs potvyniai, kad apsemdavo namus iki pat palangių. Yra ir dar kitokių aiškinimų apie pavadinimo kilmę.

 

Ne tik šiais laikais, bet ir anksčiau Palanga traukdavo lankytojus. Štai Viduramžiais miestą galima būtų pavadinti prekybos ir pagoniško kultu centru. Viena svarbiausių piligrimų susirinkimų vietų buvo Birutės kalnas. Pasistatę dvarą grafai Tiškevičiai Palangą pavertė bemaž tikru kurortu, kurį aplankyti privalu. XX amžiaus pradžioje kurortinis miestas prilygo Vokietijos poilsiavietėms. Gydyklos, poilsiavietės, maitinimo įstaigos buvo įrengiamos pagal tuometinius Vakarų standartus. Net ir šiandien Palanga siūlo daugybę sveikatingumo programų. Čia vyksta sveikos gyvensenos renginiai, mėgaujamasi gaiviu, jūriniu klimatu ir saulės spinduliais.

 

Palanga – labai įvairi. Čia gausu ne tik pramogų ir renginių. Vilioja pasivaikščioti dideliais parkais, menančiais praėjusius laikus, užsukti į muziejus, apžiūrėti skulptūras, fontanus, pasigėrėti vietiniais ir egzotiniais augalais botanikos parke.