Plastikos chirurgo stalas ar… pagarba ir meilė?

„Viena moteris skundžiasi draugei. – Atėjau pas vyrą ir sakau jam, kad man reikia pinigų pasigražinti: šukuosenai, makiažui… Duok man šimtą litų. Tai įsivaizduoji – jis man davė tris šimtus!“ – taip juokaudamas pokalbį pradeda Ezoterinių mokslų akademijos rektorius, bioenergetikas, parapsichologas Mindaugas Stravinskas. Ir tikrai nesunku patikėti, kad pagarba ir meilė puikiai gali pakeisti plastinę krūtų ar nosies operaciją…

 

Kaip kišimąsi į kūną vertina ezoterika?

 

Ezoterikoje žmogus turi laisvą valią ir laisvą pasirinkimą, todėl su savo kūnu gali elgtis kaip nori. Jis gali susimažinti nosį, išsitatuiruoti pilvą ir nugarą, prisiverti auskarų ir t. t. Svarbiausia, kaip jis jaučiasi, ką išspinduliuoja iš vidaus. Tik veriantis auskarus reikia žinoti, kad yra tam tikri taškai, kurių pažeisti nevalia. Bamba, lytiniai organai, liežuvis, ausys – visur yra svarbių taškų, susijusių su kitų organų veikla. Kartais ateina žmogus, besiskundžiantis stuburo skausmais. Pasirodo, auskarai įverti į tą ausies vietą, kuri susijusi su stuburu. Nagai ir blakstienos dar kita tema. Jie susiję su tulžies pūsle ir kepenimis. Tulžingas žmogus – piktas, irzlus. Gali būti, kad tokie žmonės dirbtiniais pasigražinimais tik bando pridengti savo pyktį…

           

 

Prieš metus Amerikoje atlikta apie 14 milijonų plastinių operacijų už maždaug 10 milijardų dolerių. Lietuva, žinoma, atsilieka, bet apskritai plastinės operacijos populiarėja. Kodėl tiek daug nepatenkintų savimi, savo kūnu žmonių?

 

Žmonės visada kuo nors nepatenkinti – jiems kas nors trukdo, ko nors trūksta ar ko nors per daug. Jie nemoka džiaugtis tuo, ką šiuo metu turi. Jų mintys nukreiptos arba į ateitį, arba į praeitį. Taip jie praranda džiaugsmo šaltinį. Tokie jau visatos dėsniai, kad džiaugsmą pajuntame tik po liūdesio, skausmo. Tarkime, suprantame ir vertiname, kad mums neskauda danties tik po to, kai jį šiek tiek paskauda…

 

Moterys dažniau nori gražintis negu vyrai. Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų – pavydo jausmas. Taip gimsta konkurencija. Taip pat madų vaikymasis. Viena pasigražino ir kitos užsimanė…

 

Be to, žmones labai veikia reklama, televizija, kuri formuoja stereotipus, kaip turi atrodyti ir net ko privalai norėti. Kasdien bendrauju su daugybę žmonių ir tikrai matau, kad dauguma jų yra reklamos aukos. Siekiantys ramybės, vidinės harmonijos žmonės televizoriaus beveik išvis atsisako.

   

Plastinės chirurgijos specialistai sako, kad jei nepavyksta atsikratyti kompleksų kitais būdais, tik tada verta ieškoti pagalbos. Vadinasi, viskas priklauso nuo mąstymo?

 

Taip, visi turime susikūrę savo pasaulį, tam tikrą programą galvose, ir tai veikia mūsų požiūrį ir į savo kūno grožį. Tačiau ta programa gali būti susikurta pačių arba „įkelta“ kitų asmenų. Galime kartoti sau: „Aš esu gražus, man gera gyventi, aš labai gražiai atrodau ir t. t.“ Ir pats kartą stovėdamas prieš veidrodį pradėjau sau taip sakyti. Po to suėmė toks juokas iš savęs ir iš situacijos… Supratau, kad šis metodas tikrai gali išlaisvinti žmogų. Man tai nutiko per juoką.

   

Kartais žmonės bijo, kad dėl išvaizdos jų niekas nepamils, todėl ir pradeda ją keisti chirurgų pagalba…

 

Iš tokių baimių išsivaduoti gali padėti paprasčiausias nuoširdus šalia esančiojo žmogaus žodis. Pamirštame vienas kitą dažniau pagirti, juk net pokalbį pradėti galime sakydami: „Kaip tu šiandien gražiai atrodai!“ Ir artimas žmogus pasijus toks laimingas, pradės labiau save mylėti. Be to, visada primenu vyrams pastebėti savo moterų grožį, pagirti jas, o ne vadinti „bobomis“ ar pan., nes jos tada tokiomis ir tampa… Pradeda kompleksuoti, įtiki, kad yra negražios, o kai sau ką nors įsikalbi, tuomet tikrai susergi.

   

Norite pasakyti, kad moterų grožis labai priklauso nuo vyrų? Nuo jų požiūrio į moterį?

 

Iš dalies. Jeigu myli žmogų, tai jį myli tokį, koks jis yra. Sakoma, kad vienintelis dalykas, galintis išskirti netgi stiprią šeimą, yra blogas burnos kvapas. O visa kita… Jeigu jau taip nepatinka celiulitas, tam yra masažai. Daug ką galima pakeisti gana paprastomis priemonėmis. Tačiau esmė – meilė vienas kitam. Jeigu jos nebus, tada niekas netiks ir nepatiks. Čia turiu omenyje ir meilę sau. Visų pirma turime save mylėti, tik tada mokėsime deramai mylėti ir kitą žmogų. Pavyzdžiui, Amerikoje mačiau labai apkūnią mergaitę, einančią su keliomis lieknomis gražiomis draugėmis. Tačiau ir toji stambesnė pasipuošusi, laiminga, o draugės – jos palyda. Niekados neišgirdau pajuokos ar pasišaipymo. Gaila, kad Lietuvoje viskas kitaip. Kartais nepatenkintoms savimi moterims sakau: „Atsistokite prieš veidrodį ir paklauskite savęs – ar pirkčiau iš tokios pardavėjos pieno?“ Svarbu suprasti, kad laimės pojūtis ateina iš vidaus. Tai daro žmogų gražesnį. Tačiau yra situacijų, kai estetinių operacijų tikrai reikia, pavyzdžiui, po avarijų, nudegimų, vėžio – kad žmogus būtų toks, koks buvo iki nelaimės.

   

Taigi meilė yra pagrindinis vaistas nuo visų kompleksų. Kokių dar „vaistų“ pasiūlytumėte nepatenkintiems savo kūnu žmonėms?

 

Dar svarbiau negu meilė yra pagarba. Netgi 10 Dievo įsakymų parašyta: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Ne mylėk, o gerbk. Visų pirma turi būti pagarba žmogui už tai, kad aš atėjau į šį pasaulį, taip pat daiktams, kurie mane supa, santykiams ir t. t. Neliko pagarbos moteriai, ir tai kelia rimtų problemų – jos jaučiasi ir negražios, ir nelaimingos. Jeigu bus pagarba, tuomet ir ateis meilė. Gražiausia meilė gimsta tik iš pagarbos vienas kitam, tuomet ji duoda vaisių ir džiugina. Kas iš to, jeigu vyras sako „myliu tave“, bet pagarbos nėra. Argi nuo tokios meilės moteris gali pražysti? Taip tampama namų tarnaitėmis. Tačiau ir pati moteris turi jausti pagarbą sau, savo kūnui – priimti jį tokį, koks jis yra. Kai gimsta tikra, bet ne egoistiška, meilė sau, tada ji spinduliuojama iš vidaus. Tokios meilės nereikia dalyti, ji pati sklinda iš žmogaus vidaus. Ir kartoti daugybę kartų „myliu“ irgi nereikia, nes tai šventas žodis. Sakoma: „Netark Dievo vardo be reikalo“. Jeigu Dievas yra Meilė, tada ir šiuo žodžiu švaistytis nevalia.

 

Kartą pas išminčių atėjo moteris ir klausia: „Pasakykite, ar mano vyras mane myli?“ Jis pažiūrėjo į ją ir atsakė: „Ne, nemyli.“ Toji beveik įsižeidė: „Kodėl? Iš kur jūs žinote?“ Išminčius atsakė: „Jeigu mylėtų, jūs manęs neklaustumėte.“ Taigi, jeigu vyras gerbs moterį, jis gerbs ir jos kūną, privatumą, jos grožį. Tuomet viskas bus gerai.