Didžiąją žmonijos istorijos dalį nuogumas buvo natūrali ir normali gyvenimo dalis. Žmonės būdavo nuogi, kai tik tam būdavo palankios aplinkos sąlygos. Maudymosi kostiumėlis gana nesenas išradimas. Tokie, kokie jie yra dabar, pradėti gaminti tik šiek tiek daugiau nei prieš 100 metų. Sparčiai vykstant industrializacijai, žmonės pradėjo gėdytis savo nuogo kūno ir intymias vietas bei kūno netobulumus slėpti po drabužiais.

 

"nuoga pora jūroje"

Tik XIX amžiuje, kai sparčiai augo miestai ir plėtėsi pramonė, išpopuliarėjo natūralistų skelbiamos idėjos. Tais laikais medicina dar nebuvo tiek pažengusi į priekį kaip dabar, todėl dauguma gyventojų buvo įsitikinę, kad blogos sanitarinės sąlygos miestuose, daugiabučiai namai, judesius varžantys Viktorijos laikų drabužiai ir sunkios darbo sąlygos lėmė prastą sveikatą bei ligų protrūkį. Kai kurie žmonės pradėjo sakyti, kad miesto gyventojus gali išgydyti gaivus oras, saulės šviesa, vanduo bei laisvi drabužiai, o dar geriau iš viso jokių. Pradėjo kurtis neformalios natūralaus gyvenimo būdo sąjungos, skatinusios žmones rengtis laisviau, pradėti maitintis vegetariškai, susilaikyti nuo alkoholio ir tabako, gydytis natūraliais metodais. Dalis natūralistų skatino nudizmą. Vokietijoje knygas apie nudizmą rašė H. Pudoras ir R. Ungewitteris. Jų idėjos sulaukė didelio pritarimo, kai rašytojai atkreipė dėmesį į tai, kad senovės Romoje per Olimpines žaidynes pasirodydavo nuogi sportininkai. Klasikinis nudizmas neturėjo nieko bendro su vulgarumu. Tai esą buvo natūrali žmogaus būsena.

 

Pirmieji nudistų klubai pradėjo kurtis Vokietijoje. Vėliau išpopuliarėjo Prancūzijoje ir Anglijoje. Šiuose klubuose nariai galėjo praktikuoti nudizmą, nesibaimindami, kad jiems sutrukdys išorinis pasaulis. Tačiau nudistai turėjo telktis privačioje nuosavybėje, kad nekeltų didžiajai visuomenės daliai pasipiktinimo. Šiuose klubuose svečiai turėjo laikytis gana griežto režimo: būti nuogi tiek lyjant lietui, tiek saulei šviečiant, laikytis abstinencijos, maitintis vegetariškai ir dalyvauti ritminės gimnastikos užsiėmimuose. Tikriausiai dėlto daugelis narių suprato, kad teorija patrauklesnė nei praktika ir metė šį užsiėmimą. Tačiau nemažai buvo ir tokių, kuriems toks gyvenimo būdas pasirodė priimtinas ir jie teigė, patyrę teigiamą psichologinį poveikį. Nusivilkę drabužius jie jautėsi išsilaisvinę ir mažiau įsitempę. Žmonės buvo tokie, kokie yra, o ne tokie, kokius juos norėjo matyti visuomenė, kai rengėsi judesius varžančiomis uniformomis, puošėsi juvelyriniais dirbiniais ir naudojo makiažo priemones. Laisva atmosfera – pagrindinis XX amžiaus nudistų kultūros skiriamasis ženklas.

 

Vėliau žmonės dar labiau išlaisvėjo ir jau nebeapsistodavo tik kažkur nuošaliai esančioje privačioje nuosavybėje. Nudistų klubo nariai išplaukdavo su kanojomis po visą šalį, dažnai mišriomis grupėmis. Vakarų visuomenėje prasidėjo seksualinė revoliucija, moralės nuostatos tapo laisvesnės. Tokios tendencijos ypač išryškėjo po I-ojo pasaulinio karo. Vokietijoje dešimtys tūkstančių nudistų rinkdavosi į klubus, paplūdimius, miesto parkus bei baseinus. Pradėti leisti nudistų žurnalai. Vokietijoje 1931 metais net įkurta tarptautinė nudistų organizacija. Tačiau sunkūs laikai lėmė, kad ji ilgai neišgyveno.

 

Nudizmo judėjimas iki šių dienų neatsiejamas nuo dvasinių praktikų. Visame pasaulyje populiarūs nuogos jogos užsiėmimai, grupinės meditacijos. Nudistų organizacijos turi ir itin prabangių viešbučių, stovyklaviečių.

 

Kokie žmonės tampa nudistais? Patys įvairiausi: skirtingo amžiaus, kūno sudėjimo, pomėgių, profesijų. Nudistas neprivalo nei būti labai seksualus ar turėti itin dailias kūno formas. Nudistai – tai yra tokie žmonės, kokius sukūrė Dievas ar motina gamta ir jie to nesigėdija. Nudistais apsisprendžia būti net tokių profesijų, kaip policijos pareigūnai, teisėjai ar advokatai, atstovai. Statistika skelbia, kad maždaug 50 milijonų europiečių bent kartą per metus apsilanko nudistų pliažuose. Tačiau tokį laisvą požiūrį į apnuogintą kūną turi tik Vakarų pasaulis. Kai kuriose šalyse pasirodyti nuogiems yra draudžiama įstatymais. Pavyzdžiui, viršutinių drabužių nerekomenduojama nusimesti Arkanzaso valstijoje JAV, Irane, Irake, Saudo Arabijoje bei kitose musulmoniškose ir itin religingose valstybėse.

 

4 klausimai, kurie atskleis, ar galėtumėte būti nudistu:

 
  • Ar jūs esate individualistas, nemėgstantis sekti bandai iš paskos? Ar reikalaujate visko, kas geriausia ir nepasitenkinate mažiau, net jei kiti nepritaria?
  • Ar jūsų nuomonė priklauso tik nuo jūsų pačių? Galbūt labiau patinka plaukti pasroviui?
  • Ar esate atviri naujoms idėjoms ir patirtims? Galbūt jos šiek tiek baugina?
  • Ar norėtumėte tapti tarptautinės bendruomenės dalimi, lankytis išskirtiniuose kurortuose, poilsiauti pasakiško grožio paplūdimiuose ir jaustis kaip rojuje?

Jei į visus klausimus, atsakymai buvo „taip“, reikėtų plačiau pasidomėti apie nudizmą ir kaip prisijungti prie šio judėjimo.