„No theatre“ aktorių lūpomis – onkologinių pacientų išgyvenimai

Šiandien Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje vyko  meno terapijos ir psichologinės pagalbos  projekto „Mylintys gyvenimą“ veiklos rezultatų, pateiktų unikalaus spektaklio formatu, pristatymas. „Onkopsichologijos ir komunikacijos centras“ ir tarptautinė farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“ bendradarbiaudami su režisieriaus Vido Bareikio vadovaujama teatro trupe „No theatre“, specialiai šiai progai sukūrė mizanscenas, kuriomis perteikė onkologine liga susirgusio žmogaus išgyvenimus bei emocinius pokyčius, vykstančius ligos ir gydymo metu. Pirmą ir vienintelį kartą rodytas spektaklis žymėjo trečius metus vykstančio projekto „Mylintys gyvenimą“ rezultatus bei kvietė į onkologinę ligą pažvelgti kitu kampu.

Per tris projekto veiklos metusbuvo suteikta beveik 2800individualių psichologinių konsultacijų ir daugiau kaip pusė tūkstančio konsultacijų telefonu. Psichologinės pagalbos, skirtos tiek pacientams, tiek jų šeimų nariams, metu, buvo siekiama padėti kalbėti apie ligos sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, sumažinti jaučiamas baimes irieškoti būdų, padedančių sveikti. Anot „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ psichologės Eglės Urbutienės,žinojimas, kad nesi vienas, bendravimas su specialistais bei žmonėmis, išgyvenusiais tą patį,suteikia stiprybės ir drąsos nežinomybės pilname sergančiojo gyvenime.

„Mylintys gyvenimą“pacientams siūlo irmeno terapiją – piešimą, muziką, šokį ir atpalaiduojančius pratimus. „Terapijos metu ieškoma naujų įžvalgų apie save, santykius su artimaisiais bei gydytojais, ieškoma pacientuose glūdinčio stiprybės šaltinio, suteiksiančiojėgų ir vilties“,– aiškino E. Urbutienė.

10-yje šalies miestų vykusius užsiėmimus lankė beveik 500 pacientų. Psichologė pastebi, jog onkopsichologijos sritis Lietuvoje dar pakankamai nauja, o tokios pagalbosstoka jaučiama ne tik Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos ligoninių onkologiniuose skyriuose. Problema ypač opi rajonuose, kur išreiškiamas ypatingas tokios pagalbos poreikis. Tarp į konsultacijas besikreipusių žmonių – didelis skaičius jau baigusių gydymą bei pacientų artimųjų, kuriems mokama specialistų pagalba neprieinama.

Anot projekto iniciatoriaus „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Čereškos, visapusė pagalba yra itin svarbi: „Dirbdami sveikatos sektoriuje esame arti sergančiųjų bei juos gydančių.  Inicijavome šį projektą ir prisidėjome prie jo įgyvendinimo, nes projekto idėjaartima mūsų bendrovės socialinės veiklos siekiui gerinti  pacientų gyvenimo kokybę ir skatinti jų socialinę integraciją.“

Tarp kitų „Mylintys gyvenimą“ vykdytų veiklų: dienoraštis, skirtas ką tik ligos diagnozę išgirdusiems žmonėms, kuriame yra visa būtina pirminė informacija. Šalies poliklinikose, ligoninėse ir onkologijos padaliniuose jų buvo išplatinta 4 tūkst. vienetų; socialinė kampanija „Aš nebijau kreiptis pagalbos“,kurią palaikė Dalia Ibelhauptaitė ir Daiva Tamošiūnaitė; bendruomenė „Facebook“ paskyroje „Mylintys gyvenimą“; socialinė kampanija – fotografijų paroda „Vilties istorijos“, konferencija apie lėšų pritraukimą sveikatos ir socialinių paslaugų srityse dirbančioms visuomeninėms organizacijoms. 2012–2015 metais „GlaxoSmithKline Lietuva“ investicijos į onkopsichologijos plėtrą siekė beveik 150 tūkst. eurų.

E. Urbutienė pastebi, jog projektas reikšmingai prisidėjo prie psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams plėtotės Lietuvoje, užtikrino tęstinę, ilgalaikę, nemokamą pagalbą.  Tarp didžiausių „Mylintys gyvenimą“ pasiekimų psichologė įvardina augančią žmonių drąsą kreiptis pagalbos į specialistus, kuri mūsų visuomenėje varžoma vėžio bei psichologinių problemų stigmos, taip pat vis didesnį atvirumą bei kalbėjimą apie ligos patirtį, dalijimąsi ligos istorijomis. Tai sumažina sergančiųjų vienišumo, socialinės izoliacijos jausmus, stiprina tarpusavio palaikymą bei rūpestį vienas kitu.

Viena iš svarbiausių užduočių ateityje – projekto tęstinumo užtikrinimas ir tolesnis psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas. „Beveik kiekvienas savo šeimos, giminių, draugų ar kolegų rate turime žmonių, paliestų onkologinės ligos. Tik bendradarbiaudami, kartu rūpindamiesi sergančiųjų gyvenimo kokybe, stengdamiesi, kad jie neliktų „už borto“, galime pasiekti, jog onkologinė liga sukeltų kuo mažiau kančios ir skausmo žmogui“, – teigia psichologė bei kviečia prisijungti visus norinčius prie „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ veiklos ir siekti, kad kiekvienas onkologinis pacientas, kuriam reikalinga psichologinė pagalba, gautų ją laiku ir nemokamai.