Plaukai intymiausioje vietoje nuo seniausių laikų kėlė diskusijas: ar verta juos palikti, ar vis dėlto šalinti? Ne vienoje senojoje kultūroje buvo priimta šalinti gaktos plaukus. Kai kuriais laikotarpiais plaukų šalinimas buvo laikomas nemoraliu dalyku, tačiau slapta vis tiek buvo praktikuojamas.

 

Archeologinių kasinėjimų metu rasta titnaginių peiliukų, skirtų gaktos plaukų šalinimui. Intymūs radiniai datuojami 30000 metų prieš Kristų. Titnago peiliukai buvo labai aštrūs, tačiau greitai atšipdavo, todėl istorikai juos vadina pirmaisiais vienkartiniais skustuvais.

 

Jau III – IV amžiuje prieš Kristų moterys Indijoje ir Egipte pradėjo šalinti viso kūno plaukus namų gamybos depiliaciniais kremais, į kurių sudėtį įėjo tokios sveikatai pavojingos medžiagos kaip arsenas ir negesintos kalkės, ir variniais skustuvais. Apie 1500 – 1200 m. pr. Kr. Skandinavijos šalyse buvo gaminami įmantrūs skustuvai su išgraviruotos bronzos ašmenimis ir išraižytomis rankenomis. Net karingieji vikingai pageidavo, kad jų moterys būtų susitvarkiusios intymiąją vietelę.

 

Kaip ir senovės egiptiečiai, taip ir graikai vertino lygią odą. Senovės graikų mene ir skulptūrose moterys vaizduojamos nepriekaištinga ir lygia oda, be jokio pašalinio plaukelio. Kita vertus, vyrų skulptūros būdavo vaizduojamos su gaktos plaukais. Graikai manė, kad švelni, lygi ir beplaukė oda – jaunystės ir grožio simbolis. Visos aukštesnio luomo moterys senovės Graikijoje vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis šalindavo gaktos plaukus. Romėnai daug ką perėmė iš graikų – intymiąją madą taip pat.

 

Islamo sunoje parašyta, kad kiekvienas suaugęs musulmonas turi pradėti reguliariai šalinti gaktos ir pažastų plaukus. Depiliacija arabų pasaulyje buvo laikoma svarbia asmeninės higienos dalimi. Plaukai gali būti šalinami bet kokiomis priemonėmis, kurios konkrečiam asmeniui yra priimtinos. Net iš šiandien islamiškuose kraštuose yra specialių pirčių, kuriose moterys gali šalinti nepageidaujamus plaukus.

 

Kryžiuočiai intymių vietų plaukų šalinimo madą atvežė iš islamo kraštų. Viduramžiais didikės tam skirtuose kambariuose šalindavo kūno plaukus. Renesanso laikotarpiu dar labiau suklestėjo beplaukio kūno kultas. Paveiksluose moterys buvo vaizduojamos arba su labai mažai, arba išvis be gaktos plaukų.

 

XVI amžiuje Prancūzijos karalienė Kotryna de Mediči uždraudė plaukų nuo kūno šalinimą, tačiau tai vis tiek buvo daroma, tik jau slaptai.

 

Net senose 1920 – 1930 metų erotinėse nuotraukose matyti, kad dalis moterų kūno plaukus šalino, o kitos – ne. Nors ne vieną amžių gaktos plaukų šalinimas buvo laikomas nepadoriu ir nepriimtinu dalyku, tačiau istorija rodo ką kita: plaukai nuo intymiausių laikų šalinami nuo seniausių iki dabartinių laikų.