Dideli ir maži pirkiniai, kurie pakelia nuotaiką, patinka visiems. Lengva pasiduoti naujų pirkinių manijai, ypač prieš didžiąsias metų šventes, kai prekybos centrai paskelbia apie išpardavimus. Šiuo metu daugiau atrandama laiko naujų prekybos katalogų peržiūrai, apsilankymams parduotuvėse. Kai kurie žmonės taip elgiasi visus metus ir ne todėl, kad jiems reikia įsigyti tam tikrą daiktą. Kada reikėtų sunerimti dėl naujų pirkinių manijos? Kaip ją atpažinti ir ką daryti, jei yra nebekontroliuojama?

 

šopoholikės

Daugelis moterų labiausiai mėgsta pirkti naujus drabužius ir kosmetikos priemones, o vyrai savo santaupas galėtų išleisti automobiliams ir prietaisams. Šopoholikai arba parduotuvių maniakai labiausiai mėgaujasi pirkimo procesu, o ne daiktais, kuriuos įsigyja. Į prekyvietes jie eina, neturėdami konkretaus tikslo, tiesiog tam, kad praskaidrintų dieną ir nuotaiką. Atsidūrę krautuvėje, prekybos centre ar turguje jie netenka savitvardos. Jie nuolatos dairosi, ką nauja būtų galima įsigyti ir svajoja, kad galėtų turėti viską, kas yra prekybos vietoje.

 

Šie žmonės gali nusipirkti bet ką, kas tik patraukia jų akį, net, jeigu jiems to visai nereikia. Įdomiausia tai, kad beveik iš karto po to, kai nusiperka naują daiktą, šį psichinį sutrikimą turintys žmonės nustoja juo domėtis. Parduotuvėse jie gali vaikščioti valandų valandas. Jeigu piniginė ne tuščia, jie iš karto prisipirktų visokių niekniekių. Jeigu neturi pinigų, jie vis tiek lankysis prekybos vietose, matuosis naujus drabužius ir aksesuarus, prašys parduotuvių konsultantų pagalbos, derėsis ir galiausiai išeis tuščiomis. Labai dažnai naujų pirkinių manija nepraeina be skaudžių pasekmių, kai šį sutrikimą turintis žmogus visą atlyginimą išleidžia parduotuvėse ar net pasiima paskolą, kad galėtų įsigyti daugiau, dėl to nukenčia tokio asmens šeima, nes pinigų nebelieka nei maistui, nei kitiems būtiniausiems poreikiams.

 

Anot psichologų, priežasties, kodėl žmonės linkę į apsipirkimo maniją, reikėtų ieškoti vaikystėje. Kai kurių tėvai pernelyg akcentavo materialinę gerovę, poreikį turėti viską, ką turi kiti žmonės arba, kitaip sakant, nebūti prastesniems už kitus. Kiti užaugo skurde ir nepritekliuje, todėl dabar apsipirkinėdami bando kompensuoti trūkumą, kuris buvo anksčiau. Trečius išaugino labai griežti ir valdingi tėvai, todėl jie bando kompensuoti meilės trūkumą vaikystėje kitais būdais, pavyzdžiui, įsigydami naujus daiktus.

 

Prekybininkai reklamuoja savo produktus būtent tokiems žmonėms. Dėl to daugelyje reklamų yra akcentuojami ne tam tikros prekės ypatumai, bet psichologinė būsena, kuri kils, įsigijus reklamuojamą produktą: „Gali sau tai leisti“, „Jums visi pavydės“, „Pats geriausias“, „Įsigyk ir būk laimingas“ ir t. t. Potencialų pirkėją įkvepia mintis, kad įsigijus produktą, išsispręs jo slaptos problemos – atneš laimę, meilę, kitų pagarbą, pasitikėjimą savimi.

 

Ką daryti, jeigu parduotuvių maniako aprašymas tinka idealiai? Tikrai neverta nusiminti, nes yra būdų, kaip tai pakeisti. Ruošiantis eiti apsipirkti, visada sudaryti pirkinių sąrašą, kurio griežtai laikytis arba pasikviesti kartu eiti žmogų, kuris priverstų susimąstyti ir sulaikytų nuo neracionalių pirkinių. Prieš einant į maisto prekių prekyvietes, reikėtų pavalgyti. Įrodyta, kad žmonės, kurie apsipirkinėja tuščiu skrandžiu, išleidžia daugiau ir prisiperka tokių produktų, kurių šiaip nepirktų. Aklai nepasitikėti nuolaidomis, kurios dažniausiai nėra tikros, o tik pigus triukas privilioti kuo daugiau pirkėjų. Daiktą su nuolaida pirkti tik tada, jei jis yra būtiniausių daiktų sąraše.

 

Su savimi turėti tik tiek pinigų, kiek planuojama išleisti. Geriau mokėti grynais, o ne kortele, nes atsiskaitydami ne grynaisiais, žmonės yra labiau linkę išleisti daugiau.

 

Vengti impulsyvių pirkinių. Jeigu prekybos vietoje dėmesį labai patraukia koks nors daiktas, pirkimą reikėtų atidėti kitai dienai arba bent jau kelioms valandoms. Paprastai, praėjus šiek tiek laiko, daiktas nebeatrodo toks patrauklus ir geidžiamas.

 

Perkant internete arba iš prekių katalogų, reikia laikytis iš esmės tokių pačių taisyklių, ypač rekomendacijos neskubėti pirkti naujų daiktų. Verta pasižymėti tai, kas patraukė akį ir pamąstyti kelias valandas arba net dienas. Gali būti, kad, praėjus šiek tiek laiko, noras ką nors pirkti nebus toks stiprus.

 

Jeigu ketinama eiti apsipirkti vien tam, kad pagerėtų nuotaika, reikėtų pabandyti ieškoti alternatyvų. Kai kurie pirkinių maniakai nuėję į prekybos centrą, prisikrauna pilną vežimėlį prekių ir jį palieka prie kasų. Nerekomenduojame taip elgtis, nes po tokių žmonių apsilankymo parduotuvių darbuotojai turi daug nereikalingo darbo. Vis dėlto negalima paneigti, kad pats pirkimo procesas, daiktų rinkimasis tokiems žmonėms yra daug svarbesnis negu realus įsigijimas. Vietoj vaikščiojimo po parduotuves, geriau užsiimti kita malonia veikla: eiti pasivaikščioti į parką, apsilankyti koncerte, išgerti puodelį kavos kavinėje, susitikti su draugais, paskaityti įdomią knygą ar pažiūrėti gerą filmą. Jeigu kontroliuoti noro pirkti neišeina, būtina kreiptis į specialistą pagalbos.