Net ir praėjus 134 metams po Naujojo Orleano vudu karaliene vadinamos kreolės Mari Lavu (Marie Laveau) mirties, prietaringi žmonės tiki, kad ant jos kapo nupiešus „X“, apsisukus ant kulno tris kartus, pabeldus į antkapį ir garsiai pasakius savo norą, ji jį išpildys. Kai svajonė tampa realybe, reikia vėl grįžti prie moters kapo, apvesti iksą ir palikti raganai auką. Rodos, tie asmenys taip įtikėję šia legenda, kad nekreipia dėmesio į tai, kad daugelis šią keistą praktiką vadina vandalizmu.

 

"MarieLaveau_(Frank_Schneider)"

Apie šią moterį (1794 – 1881) sklando daug legendų. Ji gimė nesusituokusių laisvų spalvotųjų žmonių šeimoje Naujojo Orleano prancūzų kvartale, Luizianoje (JAV) ir nugyveno ryškų bei įsimintiną gyvenimą. Motina buvo kreolė, o tėvas – juodaodis. Istorikai mano, kad M. Laveau motina ir senelė praktikavo vudu. Keisčiausia, kad Marie Laveau, nors ir praktikavo vudu, bet buvo pamaldi katalikė. Ji buvo krikštyta, susituokusi bažnyčioje. Moters vaikai taip pat buvo pakrikštyti. Ne visą gyvenimą ji užsiėmė mistiškai afroamerikietiškais burtais ir ritualais, taip pat daug dėmesio skyrė filantropinei veiklai: maitindavo ir guosdavo nuteistuosius mirti kartuvėse. M. Laveau net galėtų būti vadinama liaudies didvyre, nes buvo pasiruošusi visada padėti likimo nuskriaustiesiems.

 

Apie M. Laveau gyvenimą žinoma labai nedaug. 1819  metais, būdama 18 metų, M. Laveau ištekėjo už Jacques Paris, su kuriuo susilaukė 2 vaikų, kurie mirė maži. Pirmasis jos vyras taip pat dingo arba žuvo paslaptingomis aplinkybėmis. Dvidešimtmetę Marie miestelėnai vadino Pario našle. Ši pavardė įrašyta ir jos antkapyje.

 

Po tariamos pirmojo vyro mirties Marie tapo kirpėja. Darbas jai sekėsi, tad pas ją lankėsi turtingi, įtakingi, baltieji klientai. Lankydamasi jų namuose moteris išgirsdavo daugybę apkalbų ir gandų. Netrukus jai pavyko įtikinti tiek aukščiausią visuomenės sluoksnį, tiek tarnus ir vergus, kad ji yra vudu žynė, turinti mistinių galių. Paskui ji ištekėjo už baltojo Christophe‘o de Glapiono, su kuriuo susilaukė 7 vaikų. Deja, tik 2 išgyveno kiek ilgiau. Manoma, kad ji iš viso ji pagimdė 15 vaikų, tačiau tik vienas iš jų sulaukė pilnametystės. Santuoka su Ch. de Glapionu buvo neteisėta, nes pagal tuometinius galiojančius įstatymus spalvotoji moteris negalėjo susituokti su baltaodžiu. Ginčytina ir tai, ar tikrai ji pagimdė tiek daug vaikų, yra nemažai manančių, kad kai kurie vaikai buvo įvaikinti. Beje, keista ir tai, kad spalvotoji moteris pati turėjo vergų.

 

Mitais ir legendomis apipinta M. Laveau kaip vudu burtininkės karjera. Teigiama, kad ji augino gyvatę vardu Zombis. Okultiniuose ritualuose ji kviesdavosi ir Romos katalikų šventųjų, ir afrikiečių dvasias. Manoma, kad moteris į mistiškas apeigas priviliodavo žmones iš namų, kuriuose dirbdavo (tiek kilmingus, tiek tarnus ir vergus), pažadėdama, kad išgydys nuo paslaptingų ligų. Visų sluoksnių žmonės kreipėsi į Marie prašydami išburti arba pagaminti stebuklingą eliksyrą. Ji garsėjo kaip talentinga gyduolė, pažįstanti daugelį tenykščių augalų ir žinanti jų gydomąsias savybes.

 

M. Laveau taip pat gamindavo ir parduodavo kerų maišelius („gris-gris“). Tai iš Pietų Afrikos kilęs amuletas, skirtas apsaugoti jo turėtoją nuo blogio ir atnešti laimę. Taip pat prekiavo kitais talismanais, magiškais milteliais, kurie turėdavo išgydyti nuo įvairiausių ligų, išpildyti norus, sunaikinti priešus ir t. t. Vudu karalienė pranašavo ateitį, patardavo meilės ir kitais klausimais.

 

Žmonės ją kviesdavo susirgus geltonąja karštlige arba cholera. Kilus epidemijai jos žinios ir neįprasti darbo metodai buvo labai vertinami, nors daugelis stengėsi laikytis nuo jos atokiau, bijojo šios moters ir jos kerų. Ne vienas pasveikęs po mirtį sėjančios epidemijos, turėjo jaustis jai dėkingas už išgelbėtą gyvybę.

 

Nuo 1860 metų M. Laveau pradėjo viešai atlikti vudu ritualus ir tęsė tol, kol turėjo jėgų. Jos duktė Marie Laveau II sekė motinos pėdomis ir garsėjo mistiškais ir laukiniais ritualais Naujojo Orleano pelkėse. Manoma, kad duktė žuvo, paskendusi tose pelkėse.

 

M. Laveau mirė dėl natūralių priežasčių savo namuose 1881 metų birželio 15 dieną. Tačiau net po mirties žmonės kartais ją mato vaikštančią miesto gatvėmis. Žymios moters palaikai palaidoti Šv. Luiso kapinėse Naujajame Orleane. Į jos laidotuves susirinko minios žmonių.

 

Vudu karalienę apdainavo amerikiečių muzikantas Dr. Johnas ir poetas Shelas Silversteinas.

 

Nuotr. Wikipedia