Dainininkė Vilija Pilibaitytė, visiems puikiai žinoma Mios slapyvardžiu, su saldžiu nostalgijos skoniu prisimena pirmuosius žingsnius didžiojoje scenoje. „Tuo metu Lietuvos šou verslas buvo visai kitoks – mažiau taisyklių, daugiau vidinio užsidegimo. Drąsiai gyvenome, kūrėme, dainavome, mylėjome, skyrėmės. Buvo žmonėms apie ką kalbėti ir ką skaityti“, – šypsosi pašnekovė.

Mia Pilibaityte dsc05468b_rgb

Vilija Pilibaitytė, Gedimino Žilinsko nuotrauka.

 

Per savo karjerą esate dalyvavusi daugelyje TV projektų. Kurie įsiminė labiausiai?

 

Visi projektai įsimena. Žinoma, „Muzikinė kaukė“ – vienas įsimintinesnių. Taip pat „Žvaigždžių duetai“. Televizinė patirtis scenos žmogui labai daug suteikia. Pavyzdžiui, „Muzikinė kaukė“ kartais atskleidžia balso galimybes, kurių net nežinojai turintis. Asmeniškai čia atradau daug naujų atlikėjų su nuostabiais balsais ir didžiausia charizma. Smagu dalyvauti, pažinti naujus žmones.

 

Scenoje esate jau daugiau nei du dešimtmečius. Kaip bėgant metams keičiasi santykis su muzika?

 

Jis tik tvirtėja. Jei anksčiau pasitaikydavo minčių, kad galbūt reikėtų pailsėti nuo muzikos ar imtis naujos veiklos, bėgant metams suvokiu, kad muzika gyvena manyje, kad nuo jos pabėgti nelabai galiu (šypsosi). Be galo myliu muziką, myliu savo darbą (jei taip galima pavadinti). Jau atėjo tas laikas, kai nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos, ji yra mano antroji „aš“.

 

Kaip scena jus suformavo? Kokias savybes padėjo išsiugdyti?

 

Keitė ir formavo ne tik scena, muzika, bet ir žmonės, kurie mane supo ir tebesupa. Su metais tikrai įvyko transformacija: sutvirtėjo stuburas, atsirado vidinė ramybė, išmokau į viską žiūrėti paprasčiau. Visada buvau empatiška, bet muzika dar labiau sustiprino šią savybę. Daugelis pameta save tarp darbų, rūpesčių, santykių, o scena mane išmokė tvirtai stovėti ant kojų ir nepasiduoti, kad ir kas nutiktų gyvenime. Jei atvirai, muzika man davė labai daug. Dėl jos sutikau daug gražių, gerų žmonių. Džiaugiuosi, kad likimas mane veda būtent šiuo keliu.

 

Jei dabar reikėtų pradėti karjerą iš naujo, kaip manote, ar būtų sunkiau?

 

Manau, dabar kaip tik yra lengviau. Reikia įdėti mažiau pastangų, kad tave pastebėtų, nes turime socialinius tinklus, taip pat daug muzikinių projektų pradedantiems dainininkams. Kai aš pradėjau dainuoti, Lietuvoje buvo vienintelis rimtas muzikinis projektas-konkursas „Super Star“. Man tada buvo aštuoniolika metų.

 

Ar tikrai anuomet šou pasaulis buvo laukinis, be aiškų taisyklių, saugumo garantų?

 

Niekas už mus nekovojo ir mūsų nesaugojo (šypsosi). Nebuvo jokių taisyklių, bet tuo tas laikas ir buvo žavus, įdomus. Tuometinis šou verslas priminė Holivudą, o dabar visi visur atsargūs. Atrodo, mes tada gyvenome iš tikrųjų. Nieko nebijojome, kūrėme, dainavome, mylėjome, draugavome, skyrėmės. Visada prisimenu su šiluma, nes šou verslas tada buvo gyvas. Kad ir kas ką sakytų, anuomet žmonės turėjo apie ką kalbėti ir ką skaityti (juokiasi). Dabar jaunimas rezervuotas, prisibijantis, žinantis savo teises. Mes irgi jas žinojome, bet numodavome į viską ranką, įjungdavome „durniaus mygtuką“ ir galvokit jūs ką norit (šypsosi). Tiesiog smagiai gyvenome, kūrėme, dainavome.

 

Koks jūsų santykis su gerbėjais?

 

Myliu savo gerbėjus ir vertinu kiekvieną jų. Nežinau, ar tik man taip atrodo, bet jie ypatingi, kitokie. Mano gerbėjai pagarbūs, empatiški, mandagūs. Jei atvirai, per visą mano karjerą nė karto koncerte nebuvo muštynių. Manau, tai daug pasako apie mano gerbėjus. Esu laiminga, kad sugebėjau suburti aplink tokį ratą žmonių, kurie yra verti pagarbos.

 

Kaip priimate nesėkmes, klaidas, jei tokių pasitaiko?

 

Žinoma, kad pasitaiko, juk esu žmogus. Kiekvienam pasitaiko nesėkmių ir klaidų, bet to nelaikau klaidomis ir nesėkmėmis, tai gyvenimo pamokos, kurias turi išmokti ir nebekartoti. Kiekviena tokia pamoka labai naudinga, o mokomės visą gyvenimą. Manau, klysti žmogiška. Neklysta tik tie, kurie jau nebegyvena.

 

Kokiomis pagrindinėmis gyvenimiškomis tiesomis vadovaujatės?

 

Mano gyvenimo moto – elkis su žmonėmis taip, kaip nori, kad jie elgtųsi su savimi ir nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų kitas. Taip pat visuomet stengiuosi įsijausti į tų žmonių vietą ir jų akimis pažiūrėti į situaciją. Apskritai man svarbiausia gyvenime yra santykis su žmonėmis. Galiu prarasti visus pinigus ir vėl juos uždirbti, pamesti daiktus ar būti apvogta, bet iš manęs niekas neatims santykio su žmonėmis.

 

Nekenčiu melo. Esu gana atviras žmogus ir nemėgstu meluoti pati bei kai man meluoja. Vadovaujuosi posakiu, kad geriau karti tiesa nei saldus melas.

 

Šiuo metu pastebiu daug žmonių, kurie socialiniuose tinkluose puikuojasi prabangiais daiktais, išpakuoja naujus pirkinius. Aš jų irgi turiu, bet man juos rodyti yra didžiulė tuštybė ir kvailas elgesys. Begalė žmonių negali sau to leisti ir man nepatinka puikuotis prieš juos, neva „pažiūrėk, aš galiu tai sau leisti“. Gal ir klystu, bet tai nebrandu ir nesolidu.

 

Kas jus geriausiai pažįsta? Su kuo galite būti savimi?

 

Mano draugai ir šeima. Su jais esu visiškai atvira ir nuoširdi. Per laiką atsijojau draugus, išmokau atskirti, kas yra mano pažįstami, bičiuliai, o kas – draugai. Labai vertinu savo artimą ratą ir jį esu susimažinusi iki minimumo, nes vadovaujuosi principu, kad geriau skirti daugiau laiko brangiausiems žmonėms, negu visiems po truputį ir niekam iki galo. Dėl to ramiai jaučiuosi, žinau, kad galiu pasitikėti tais žmonėmis, nesuku galvos, kad galbūt kažką pasakiau ne taip, galbūt kažkas kažkam pasakys, išduos mane ir pan. Manau, kuo mažesnis aplinkos ratas, tuo ramiau miegi.

 

Kokias kasdienes rutinas laikote svarbiomis? Kas padeda atkurti vidines ir fizines jėgas?

 

Po daugelio metų vėl atradau sportą ir dabar sportuoju kasdien. Tai man suteikia daug jėgų, stabilumo, palankų režimą: pradėjau anksčiau keltis, sveikai maitintis. Atidžiai renkuosi, ką valgau, stengiuosi neužkandžiauti. Žinoma, kartais nepavyksta (šypteli), kaip ir visiems. Labiausiai džiugina dėl sporto atsiradęs kasdienis ritmas: žinau, kada ryte atsikelsiu, padirbsiu, tada važiuosiu sportuoti, vėliau vėl padirbsiu. Toks režimas man labai tinka, o sportas dar ir padeda visapusiškai augti.

 

Kai pradėjau daugiau domėtis sveika gyvensena, supratau, kad reikia žiūrėti ne tik ką dedame į savo kūną, bet ir kuo jį tepame, prausiame. Sužinojau, kad daug produktų (kremai, prausikliai, šampūnai, kvepalai ir kt.) kenkia mūsų organizmui per odą. Reikia atsirinkti, ką perkame. Atsirinkusi produktus nusprendžiau atidaryti savo el. parduotuvę, kur dalinuosi sveikatai palankiais pasirinkimais.

 

Įprasta manyti, kad scenos žmonės yra ekstravertai, kurie nuolat nori būti dėmesio centre. Kaip yra jūsų atveju?

 

Kartais galvoju, kad esu visiška ekstraverte, o kartais pajuntu, kad noriu atsitraukti nuo visų. Tai priklauso nuo nuotaikos ir aplinkybių. Visada dainuoju gyvai, net jei esu užkimusi, nes kitaip tai nebūčiau aš, nevyktų energetiniai mainai su žiūrovais. Dainuodama atiduodu daug vidinės energijos, todėl po koncertų dažnai noriu pabūti viena, su niekuo nekalbėti. Tačiau kartais būna, kad nulipus nuo scenos ir nuėjus į persirengimo kambarėlį kažkas ateina pasikalbėti. Atrodo, pabendrauji, atsakai į klausimus, bet paskui net neprisimeni, apie ką kalbėjaisi (šypteli). Tiesiog labai reikia pabūti vienumoje.

 

Man ir kasdien norisi bent poros valandų pabūti vienai. Tai naudinga kūrybai ir vidinėms jėgoms atsikurti. Bent kartą per metus stengiuosi išvykti į kelionę viena, pabūti aplinkoje, kur niekas manęs nepažįsta – visapusiškai atsigaunu.

 

Kas jums teikia laimę?

 

Laimė susideda iš akimirkų, o kartais ji ir trunka tik akimirką. Manau, kiekvienas žmogus yra kažkiek laimingas ir kažkiek nelaimingas. Žiūrint asmeniškiau, galvoju, jei šiandien pabudau – jau esu laiminga. Jei pabudo ir mano artimieji – dešimt kartų laimingesnė. Laimingas tas, kuriam nereikia verkti dėl savęs ir artimųjų.

 

Autorė Laima Samulė