Mokslininkai teigia, kad 25–30 % žmogaus sveikatos priklauso nuo mitybos įpročių. Visgi kardinaliai keisti nusistovėjusį valgiaraštį nelengva. Lietuvoje vos 27 % moterų pirmenybę teikia sveikesniems produktams. Ką naudinga žinoti norinčioms būti ne tik gražioms, bet ir sveikoms?

 

moteru valgymo iprociai

Vengia žuvies ir druskos

 

2013–2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įvertino daugiau nei 2700 lietuvių (iš jų 1582 moterų) mitybą. Tyrimas parodė, kad tik trečdalis apklaustųjų kasdien valgė daržovių. Tiesa, šviežiomis, virtomis, troškintomis ar keptomis gėrybėmis dažniau mėgavosi moterys nei vyrai, o beveik 34 % moterų kasdien valgė vaisių.

 

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad 36 % moterų buvo abejingos žuviai. Iš riebalų beveik 85 % moterų pirmenybę teikė augaliniam aliejui, mažiau sveikatai naudingą margariną vartojo tik beveik 2 % apklaustųjų. Dailiosios lyties atstovės nelinkusios prieskoniais gardinti dar nepagaminto patiekalo, tad maistą jos sūdė mažiau nei vyrai.

 

Vykdant kitą tyrimą apklausus 944 lietuvių paaiškėjo, kad 54 % kasdien valgė 1–2 riekeles juodos duonos, o beveik 52 % – baltos duonos kepinį. Vis dėlto daugiau nei 3 riekeles kasdien šio produkto vartojo vos 8 % moterų. 28 % moterų prisipažino, kad košės ir dribsnių valgė bent 3 kartus per savaitę. Vidutinio riebumo pieną vartojo 46 % universitetinį išsilavinimą turinčių moterų. Tik 35 % dailiosios lyties atstovių mėsos valgė dažniau nei 3 kartus per savaitę.

 

Dažniau vartoja papildų

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tyrimo metu paaiškėjo, kad moterims itin sunku laikytis nuolatinio valgymo režimo: tris kartus per dieną dažniau valgė vyrai, keturis ir daugiau kartų – moterys. Nors beveik 93 % respondentų prisipažino užkandžiaujantys tarp valgymų, tik 12 % moterų teigė tai darančios dažnai. Kito tyrimo metu paaiškėjo, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata, tad stengiasi dieną pradėti pusryčiaudamos – 81 % jų rytais būtinai pavalgo.

 

Specialistai nuolat primena, kad norint būti sveikoms ir gražioms svarbu ne tik reguliariai maitintis, bet ir gauti visų organizmui reikalingų medžiagų. Įvairiais gyvenimo tarpsniais šių medžiagų proporcijos gali skirtis. Štai paauglėms rekomenduojama vartoti daugiau kalcio ir magnio turinčių produktų, pvz., žalių daržovių, sėklų ir grūdų, riešutų. Jaunoms ir šeimą planuojančios moterims svarbu nepamiršti folio rūgšties, vitamino D ar omega-3 rūgščių, daugiau baltymų turinčių produktų. Nenualinti organizmo po bemiegų naktų gali padėti B grupės vitaminų turintys produktai – grybai, žalios daržovės, kiaušiniai, ir geležies šaltiniai – riešutai, raudona mėsa.

 

Siekiančioms karjeros ir puikių asmeninių santykių į ketvirtą dešimtį įkopusioms moterims mitybą rekomenduojama papildyti magniu. Šis mikroelementas padeda susidoroti su stresu. Vyresnėms nei 40 metų moterims, jaučiančioms energijos stygių, siūloma vartoti daugiau antioksidantų ir kofermento Q 10 turinčio maisto – riebios žuvies, jautienos, riešutų. Menopauzę išgyvenančioms moterims derėtų rinktis fitoestrogenų šaltinius, pvz., avinžirnius, sezamų sėklas, sojas. Pasibaigus menopauzei norinčioms nepriaugti svorio rekomenduojama riboti produktus, keliančius cukraus kiekį kraujyje, ir nepamiršti į mitybą įtraukti riebios žuvies, avokadų, kokosų aliejaus.

 

Sveikatos specialistai pastebi, kad jei nepavyksta subalansuoti mitybos, geriau jaustis ir atrodyti gali padėti maisti papildai. Šią rekomendaciją, rodos, lietuvės išgirdo: vos 28 % jų prisipažįsta niekada nevartojusios šių preparatų.

 

Specialistės komentaras

Vaida Kurpienė, sveikos mitybos specialistė

 

Tyrimais nustatyta, kad moterys valgo 1,5 karto lėčiau nei vyrai, tad stipriosios lyties atstovai per vieną kartą gali suvalgyti iki 40 % daugiau. Ar išties?

 

Viena didžiausių moterų valgymo klaidų – jos valgo tokio pat dydžio maisto porcijas kaip vyrai. Net jei moters ūgis ir fizinis aktyvumas mažai skiriasi nuo vyro, jai vis tiek rekomenduojama suvartoti trečdaliu mažiau kalorijų. Tiesa, daržovių vyrams ir moterims reikia tiek pat, tačiau dailiosios lyties atstovės turėtų rinktis mažiau pagrindinio patiekalo – bulvių, mėsos, žuvies ir pan. Moterims, nenorinčioms priaugti svorio, naudinga ne tik mažiau valgyti, bet ir rinktis mažesnes lėkštes. Tuomet maisto suvartojama maždaug 20 % mažiau.

 

Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 8 iš 10 moterų pasimatymo metu visada renkasi salotas arba vištieną. Kur čia slypi pavojus?

 

Rinkdamosi salotas moterys neretai įsivaizduoja, kad suvartos mažiau kalorijų, nes valgo sveikas daržoves. Visgi šis patiekalas neretai gardinamas pernelyg dideliu kiekiu riebalų, pvz., aliejaus. Tarkime, gūžinės salotos buvo sukurtos specialiai restoranams, kad atrodytų, jog lėkštėje yra daug maisto, nors išties joje vos keli lapai salotų, nedaug kitų daržovių ir keli šaukštai aliejaus ar riebaus padažo. Tad toks pasirinkimas žmogų suklaidina. Viešojo maitinimo įstaigose naudingiau rinktis mažesnę porciją pagrindinio patiekalo, tarkime, mėsos, o šalia jo paprašyti garnyro – daržovių.

 

Moterys dažniau linkusios laikytis dietų, tad iš mitybos išbraukia tam tikrus produktus, tarkime, saldumynus. Ar toks ribojimas nekenkia sveikatai?

 

Moterys dažnai renkasi kraštutinus: arba nevalgo tam tikrų produktų visai, arba jų suvalgo per daug. Neretai jei jau neatsispiria saldumynams, tai dieną laiko sugadinta ir valgo visus gardėsius iš eilės. Pernelyg radikalūs draudimai lemia spontaniškus persivalgymus, o tai neigiamai veikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą. Būtų naudingiau kasdien pasimėgauti nedideliu gabalėliu produkto ir valgant jausti malonumą.