„Aš žinau, kad nieko nežinau“, – sakė graikų filosofas Sokratas, o šiuolaikiniams mokslininkams nelieka kito tik jam paantrinti. Tiesa, dabar mes žinome daug, bet dar tikrai ne viską. Štai 9 paslaptys, kurios labiausiai ramybės neduoda mokslininkams ir kitiems.

 

mokslas

Mokslo paslaptys, kurių dar niekas neišsiaiškino:

 
  • Kaip susiformavo visata? Apie visatą iki šiol žinoma labai mažai: tik tiek, kad ji yra begalinė ir joje yra daug juodųjų skylių. Kaip viskas prasidėjo – nežino niekas, net teorinės fizikos dr., kosmologas ir teorinės kosmologijos centro direktorius Kembridže (D. Britanija) Stephenas W. Hawkngas nėra tikras. Kai kurie nuostabūs protai spėja, kad pradžios niekada nebuvo arba, kitaip tariant, ji visada čia buvo.
 
  • Kas vyksta juodosios skylės viduje? Juodosios skylės – tai vietos erdvėje, kuriose gravitacija yra tokia stipri, kad iš jos negali ištrūkti net šviesa, todėl niekas tiksliai negali pasakyti, kas vyksta juodosios skylės viduje. Tačiau, manoma, kad teoriškai būtų galima išsiaiškinti juodosios skylės veikimą pagal tai, kas matoma išoriškai.
 
  • Visatos ateitis. Mokslininkai ne tik nežino, kaip visata prasidėjo, bet nežino ir kaip ji baigsis. Jie žino tik tiek, kad gyvybė Žemėje nebus amžinai, nes ją palaiko Saulė, kuri, kaip ir visos žvaigždės, vieną dieną užges. Jie žino ir tai, kad visata kada nors sulauks pabaigos, tačiau tai priklauso nuo daug nežinomųjų (visatos formos, jos tankio ir tamsiosios medžiagos kiekio joje).
 
  • Tamsioji medžiaga. Mokslininkai tiki, kad didžiąją dalį visatos sudaro tamsioji medžiaga, kuri nepraleidžia šviesos ir energijos. Mokslininkai gali įvardyti, kas nėra tamsioji medžiaga, tačiau negali pasakyti, kas ji iš tikrųjų yra, iš ko ji sudaryta. Kol mokslininkai to neišsiaiškins, tol visatos ateitis mums liks neaiški.
 
  • Kaip atsirado gyvybė? Mokslininkai gali paaiškinti, kaip atsirado žmonės, bet negali – kaip apskritai atsirado gyvybė Žemėje. Manoma, kad gyvybė galėjo susidaryti tam tikrose pirmykštėse sąlygose arba patekti į Žemę iš kosmoso.
 
  • Didžiosios Egipto piramidės. 2589 – 2504 m. pr. Kr pastatytos Egipto piramidės laikomos tų laikų inžineriniu stebuklu ir net fizikai negali paaiškinti, kaip jos buvo pastatytos. Kai kurie žmonės spėja, kad jas pastatė ateiviai iš kitų planetų. Kiti mano, kad egiptiečiai statė, naudodamiesi šlaitų nuožulnumu, šlapiu smėliu ir skriemuliais.
 
  • Ar be Žemės dar egzistuoja kur nors protinga gyvybė? Didžiosios piramidės, Stounhendžas, apskritimai javų laukuose. Kaip visa tai galėjo atsirasti be protingų būtybių iš kitų planetos pagalbos? Ar gali būti, kad kažkur visatoje yra gyvybės rūšių, kurių intelekto lygis būtų bent toks pat kaip žmonių? Tai vis dar paslaptis…
 
  • Ką iš tikrųjų reiškia radijo bangos, sklindančios iš kosmoso? Mokslininkai aptiko daug radijo bangų, sklindančių trijų milijardų šviesmečių atstumu nuo Žemės ir nėra tikri, ar tai įrodymas apie nežemiškos kilmės būtybes, ar šias bangas skleidžia mirštančios žvaigždės ar juodosios skylės.
 
  • Kas tie lėtūnai? Šie aštuonkojai mikroorganizmai dažnai aptinkami ant samanotų medžių. Jie gali gyventi be vandens, ištverti -200 – +151 temperatūrą pagal Celsijų, net išgyventi kosmose. Teigiama, kad dėl neįtikėtinų savybių išgyventi nepalankiausiomis sąlygomis, lėtūnai gali būti kilę iš kosmoso. Mokslininkai iki šiol negali pasakyti, kokiai gyvūnų rūšiai, lėtūnai priklauso ir kas jie yra tiksliai (vabzdžiai? kirmėlės? vėžiagyviai?).