Pradedantys sveikiau gyventi iš draugių ar šiaip pažįstamų girdi įvairiausių pasenusių mitų. Kai kurie tokie seni, kad priimami kaip neginčijama tiesa. O kaip yra iš tikrųjų? Gydytojadietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė paneigia kelis žinomiausius visuomenėje vyraujančius įsitikinimus.

 

mitai

Mitas. Mėsos negalima valgyti kartu su bulvėmis. Produktus reikia derinti

 

Tiesa. Maisto produktų derinimo nauda nėra moksliškai įrodyta

 

Visų pirma beveik visi maisto produktai yra sudėtiniai. Juose skirtingomis proporcijomis būna baltymų, angliavandenių ir riebalų, todėl jų neįmanoma atskirti. Bulvėse yra daug angliavandenių, šiek tiek baltymų ir riebalų. Per pietus patariama kartu su raudona, balta mėsa ar žuvimi valgyti garnyro (virtų bulvių, kruopų ar makaronų). Bulvės dažniausiai peikiamos dėl iš jų gaminamų nesveikų patiekalų. Skrudintoms bulvytėms, riebaluose keptoms bulvėms, tarkuotų bulvių patiekalams paruošti vartojama daug riebalų, be to, šie patiekalai dar neretai gardinami riebiais padažais. Virtos bulvės yra vertingos daržovės – jose daug kalio, vitamino C, naudingųjų sudėtinių angliavandenių. Taigi dvi virtos nedidelės bulvės garnyrui per pietus yra puikus pasirinkimas.

 

Mitas. Pieno cukraus, arba angliavandenio laktozės, netoleruoja visi suaugę žmonės, todėl pieno produktų gali valgyti tik vaikai

 

Tiesa. Tik kai kurie suaugusieji netoleruoja šviežio pieno, tačiau raugintų pieno produktų gali vartoti visi

 

Bėgant metams organizme sumažėja fermento laktazės, skaidančios pieno angliavandenį laktozę, todėl vyresniems žmonėms dažnai išsivysto vidutinis laktozės netoleravimas. Tokiu atveju žmogus tiesiog netoleruoja šviežio pieno, bet įvairių raugintų jo produktų vartoti gali. Visiškas laktozės netoleravimas, kai žmogus negali vartoti jokių pieno produktų, pasitaiko labai retai. Nemažai žmonių geria šviežią pieną iki gilios senatvės, nejausdami jokių laktozės netoleravimo požymių, tokių kaip pilvo raižymas, gurgėjimas, viduriavimas ir pan. Be to, netoleruojantiems laktozės reikėtų žinoti, kad parduodama ir pieno produktų be laktozės. Vaistinėse galima įsigyti fermento laktazės. Jis padeda netoleruojantiems laktozės suvirškinti pieno produktus – juk kartais taip norisi per šventę suvalgyti ledų ar torto su grietinėlės kremu. Beje, vaikams iki 1 m. nei galvijų pieno, nei jų produktų duoti nepatariama dėl dažnai pasireiškiančios alergijos minėtiems produktams.

 

Mitas. Tapti sveikesniems ir atsikratyti antsvorio gali padėti tik vegetariška mityba

 

Tiesa. Tik visavertė ir subalansuota mityba gali padėti numesti svorio ir tapti sveikesniems

 

Atsisakius gyvūninių produktų (pieno produktų, kiaušinių, mėsos, paukštienos, žuvies), organizmas negaus arba jam ims stigti daugelio būtinų maisto medžiagų (nepakeičiamųjų aminorūgščių, būtinųjų riebalų rūgščių, dvivalentės geležies, daugelio vitaminų ir kitų medžiagų). Vegetarai paprastai ne tik atsisako minėtų maisto produktų grupių, bet ir keičia gyvenimo būdą: atsisako nesveikų maisto produktų ir pusgaminių, rečiau užkandžiauja kavinėse, pradeda sportuoti, negeria alkoholio. Dėl šių pokyčių gana greitai mažėja svoris, pasijuntama geriau, tačiau ilgainiui ima stigti būtinųjų maisto medžiagų. Tad norintiems būti sveikiems reikia tiesiog reguliariai valgyti sveikai pagaminto subalansuoto maisto, riebiųjų jūros žuvų, per dieną ne mažiau kaip 500 g daržovių ir vaisių, gerti užtektinai vandens, atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems.

 

Mitas. Geriausia dieta – visiškai atsisakyti riebalų

 

Tiesa. Riebalai yra būtini organizmui

 

Itin svarbu, kad mityba būtų subalansuota. Tai vienas iš pagrindinių sveikos mitybos principų, todėl dienos racioną turi sudaryti 12–18 % baltymų, 52–58 % angliavandenių ir 30 % riebalų, iš kurių sočiųjų (gyvulinių) iki 10 %. Riebalai yra viena pagrindinių maisto medžiagų, įeinanti į visų ląstelių sudėtį, jie padeda aprūpinti organizmą riebaluose tirpiais vitaminais A, D, E, K. Riebalai yra biologiškai aktyvių medžiagų primtakai, geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose. Jų atsisakyti nederėtų.

 

Mitas. Užkandžiavimas tarp valgių kenkia skrandžiui

 

Tiesa. Per dieną turi būti valgoma 5–6 kartus: 3 pagrindiniai patiekalai, 2–3 užkandžiai

 

Valgant retai organizmas ima dirbti bado režimu: lėtina medžiagų apykaitą, per kiekvieną valgymą stengiasi sukaupti atsargų. Todėl labai svarbu tarp valgymų nedaryti ilgesnių nei 3 val. pertraukų. Reikėtų valgyti pusryčius, pietus, vakarienę ir dar du lengvus užkandžius tarp pagrindinių valgių. Tuomet spartės medžiagų apykaita, nekils pagunda persivalgyti, bus išvengiama virškinimo sutrikimų. Užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų savaime nėra blogai, gali būti tik pasirenkami netinkami užkandžiai.

 

Mitas. Po 18 val. negalima nieko valgyti

 

Tiesa. Rekomenduojama nevalgyti likus 2–3 val. iki miego

 

Jeigu einama miegoti labai vėlai, tai pavakarieniavus iki 18 val. dažniausiai dar valgoma ir antra vakarienė. Jei jaučiama, kad vėlyva vakarienė ar valgymas po 18 val. iš tiesų kenkia, vertėtų pagalvoti, ar tikrai teisingai pasirenkamas maistas. Vakare sveika mityba lengvai pamirštama, mieliau užkandžiaujama prie televizoriaus, užuot suvalgius sveiką ir gana sočią vakarienę. Tad jei einama miegoti vėlai, dar 20 val. galima vakarieniauti, bet jau vėliau nerekomenduojama. Šiuo atveju nevalgyti po 18 val. būtų tikrų tikriausias badavimas.

 

Mitas. Per dieną reikėtų išgerti bent 2 l skysčių

 

Tiesa. Kiekvieno žmogaus organizmui reikia skirtingo kiekio skysčių

 

Vandens poreikis priklauso nuo individualaus fiziologinio organizmo poreikio, kūno masės ir klimatinių sąlygų. Daugeliui gerai suprantama ir įsimintina rekomendacija per dieną išgerti 8 stiklines (240 ml), t. y. beveik 2 l, vandens. Šis kiekis apskaičiuotas standartiniam žmogui (70 kg sveriančiam vyrui), todėl savaime suprantama, kad 50 kg sveriančios moters ar 90 kg sveriančio vyro vandens poreikis bus kitoks. Taip pat derėtų nepamiršti, kad kava, žalioji ir juodoji arbata, dauguma vaisvandenių ir kai kurių žolelių arbatos skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Todėl išgėrus puodelį minėtų gėrimų vertėtų išgerti papildomą stiklinę vandens. Daugiau skysčių reikėtų gerti, jeigu yra karšta, intensyviai sportuojama arba karščiuojama, t. y. kai gausiai prakaituojama, mat tuomet vandens poreikis išauga.

 

Mitas. Norint būti sveikiems kasdien reikia vartoti vitaminų ir mineralų papildų

 

Tiesa. Visavertė mityba užtikrina reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį

 

Vienas iš trijų pagrindinių sveikos mitybos principų – įvairumas. Organizmui reikia daugiau nei 40 įvairių medžiagų: vitaminų, mineralų, biologiškai aktyvių medžiagų ir kt. Deja, nė viename maisto produkte nėra visų reikiamų medžiagų, jų galima gauti tik valgant įvairaus ir visaverčio maisto. Jei tyrimais nėra nustatyta, kad žmogui trūksta kokių nors konkrečių medžiagų, ir gydantis gydytojas neskiria maisto papildų, vartoti jų tikrai nėra būtina. Verčiau keisti mitybos įpročius, valgyti užtektinai kruopų, vaisių ir daržovių, gerti vandens, vengti nesveiko maisto, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir saldumynais – ir organizmui maisto medžiagų greičiausiai netrūks.