Kaip maitinasi šiuolaikinis nuolat skubantis žmogus? Pusryčiauti dažnai nespėja, pietums paskubomis sudoroja sumuštinį, o vakarais nuolat varsto šaldytuvą ir prisivalgo iki blogumo. Kai suima nerimas, ieško ko nors užkrimsti, o per šventes tarsi stengiasi atsivalgyti už visus metus! Kokios persivalgymo ir nesveikos mitybos priežastys, pasekmės, kaip atsikratyti emocinio valgymo, pasakoja psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

 

mityba ir psich

Šiuolaikinis žmogus stresą patiria beveik nuolat. Kodėl valgymas tampa priemone nerimui mažinti?

 

Tą lemia kelios priežastys. Užklupus stresui organizmas gauna impulsą, kad reikia prisikaupti jėgų kovai su nerimu, todėl apetitas labai padidėja. Kita raminimosi maistu priežastis gali slypėti kūdikystėje. Kūdikis nurimsta čiulpdamas mamos krūtį ar žinduką. Tai suteikia saugumo jausmą, yra tarsi garantas, kad mažylis nemirs iš bado. Suaugusio asmens pasąmonėje sąsajos tarp nusiraminimo ir veiksmų, atliekamų burna, išlieka. Tad suaugusieji irgi dažnai raminasi panašiais būdais – ką nors kramsnoja, dažnai eina parūkyti, gurkšnoja vyną ar kramto nagus. Dar viena priežastis, dėl kurios žmonės nusiramina valgydami, gali būti šeimos mitybos tradicijos ir auklėjimas. Dažna mama vaikams meilę rodo maistu. Šis tampa lyg motiniškos šilumos simboliu. Skanėstais lepintas vaikas suaugęs griebiasi maisto, kai nerimauja, jaučiasi nesaugus. Valgis lieka lyg paramos, pagalbos, šilumos šaltinis. Valgydamas žmogus siekia pajusti, kad viskas yra gerai, jis yra saugus, ginamas ir mylimas.

 

Teigiama, kad dažniausiai persivalgoma, siekiant nuslopinti neigiamas emocijas. Papasakokite apie emocinį valgymą.

 

Emocinis valgymas yra toks, kai maistu siekiama arba slopinti, arba sukelti kokias nors emocijas. Valgoma ne dėl alkio, o todėl, kad maistas tenkina emocinius poreikius. Emocinis valgymas yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės priauga svorio. Tai gana plačiai paplitęs dalykas. Net ir kultūriškai maistas turi didelę emocinę svarbą ir reikšmę. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) be maisto neįsivaizduojamos jokios šventės. Pvz., šventės namuose lygu vaišėmis nukrautas stalas, susitikimas mieste ar pasimatymas – ėjimas valgyti į kavinę. Vieniems maisto ir emocijų sąsajos labai stiprios, kitiems ne. Dažniausiai žmonės, nesiejantys maisto su emocijomis ir valgantys tik tam, kad gautų energijos, antsvorio neturi.

 

Ar žmones prie maisto traukia skirtingos emocijos?

 

Tai, kokias emocijas stengiamasi nuslopinti arba sužadinti maistu, yra stipriai susiję su vaikystės mitybos patirtimi. Kai apima liūdesys, dažniausiai norisi ko nors saldaus. Saldumynai, ypač šokoladas, iš tiesų turi savybių, pakeliančių nuotaiką. Kamuojant nerimui, dažnam norisi vis eiti prie šaldytuvo ir ko nors užkrimsti. Nerimą slopinti padeda vien tik veiksmas – vaikštoma pirmyn atgal, paimamas maistas, kramtoma, paskui – vėl prie šaldytuvo… Tai tarsi raminimosi ritualas. Taip pat dažnai būna, kad žmonės bando „suvalgyti“ savo vienatvę ir tuštumą. Pvz., išsiskyrus su antrąja puse būna taip tuščia namuose, kad maistas, kaip meilės ir pilnatvės simbolis, vartojamas tai tuštumai užpildyti. Panašiai gali būti ir jaučiant nuobodulį – stengiamasi jo atsikratyti, suteikiant sau malonumą valgyti.

 

Kas padeda įveikti emocinį valgymą?

 

Pirmiausia labai svarbu patiems prisipažinti, kad yra ši problema. Reikėtų pabandyti paanalizuoti, ar valgoma ne todėl, kad jaučiamos kokios nors emocijos. Kai žmogus tai supranta, atsiveria galimybė daug ką keisti. Galima prieš valgant paklausti savęs: „Kodėl aš imu maistą į burną? Ar jaučiu alkį? Jei ne, tuomet su kuo tai susiję? Ar valgau dėl to, kad nerimauju? Kodėl man reikia to maisto čia ir dabar?“ Ne visada lengva pašalinti šią bėdą. Kartais asmuo mano, kad jam bus sunku keistis, kad jei ko nors nesuvalgys, negalės nusiraminti. Šiuo atveju irgi padeda diskusija su savimi. Galima savęs paklausti: „O jei aš bandyčiau keistis, kaip aš tada mėginčiau nusiraminti?“ Svarbu nebijoti analizuoti savo elgesio, kad būtų supurtytos vidinės nuostatos, dėl kurių įvairiose situacijose gelbėjamasi maistu. Nėra lengva išsiaiškinti savo nuostatas ir keisti elgesį. Tam reikalinga labai stipri motyvacija ir galbūt net pagalba iš šalies – artimo žmogaus ar psichologo patvirtinimas, paskatinimas, palaikymas. Taigi iš pradžių labai svarbi gilesnė savianalizė. Tuomet galima pradėti ieškoti kitų būdų nusiraminti, užpildyti gyvenimo tuštumą ir patirti džiaugsmą.

 

Kodėl vieni žmonės, patiriantys stresą, lieknėja, o kiti linkę priaugti svorio?

 

Tai lemia streso hormonas kortizolis. Jis gali veikti dvejopai – arba blokuoti maitinimosi mechanizmus, arba kaip tik juos užvesti. Tai priklauso nuo streso lygio. Žmogus, patiriantis stiprų stresą, dažniausiai netenka apetito. Jei jaučiamas nedidelis nuolatinis stresas, apetitas padidėja. Dažnai pasitaiko, kad asmuo, patiriantis intensyvų stresą, netenka daug svorio. Tačiau pasibaigus įtemptam laikotarpiui įsijungia kompensavimo mechanizmas, žmogus pasijaučia beprotiškai alkanas, ima daug valgyti ir gali priaugti dar daugiau svorio. Taigi svorio priaugimą ir jo netekimą lemia streso intensyvumas, kaip žmogus jaučiasi patirdamas stresą, kaip jį veikia streso hormonas.

 

Žmonės šiandien priversti suktis greitai. Kaip mitybą veikia šiuolaikinis gyvenimo tempas?

   

Tai, kad nerandama laiko normaliai pavalgyti, lemia ir vidiniai įsitikinimai, įpročiai. Juos galima pakeisti. Dažnai žmonės patys neleidžia sau prisėsti ir ramiai pavalgyti. Valgo bet kur, bet kaip ir bet ką. Grūda maistą skubėdami, nejausdami valgymo džiaugsmo. Paskui mėgaujasi saldumynais ar nesveikais užkandžiais, siekdami kompensuoti nepatirtą valgymo malonumą. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atsiranda antsvorio, yra skubėjimas. Taigi mėgautis maistu – dar vienas būdas sulieknėti. Verta nusistatyti tinkamas maitinimosi taisykles: kai valgoma, neveikti nieko kito, valgyti dėmesingai, mėgautis maistu.

 

Esame linkę persivalgyti per įvairias šventes. Ar tai tik nesveika tradicija, ar geras maistas iš tiesų sukuria šventinę nuotaiką?

 

Gausus stalas per šventes yra tradicija. Įprasta, kad šeimininkė, ruošdama patiekalus ir jais vaišindama svečius, tarsi prisistato. Dažnai moteriai svarbu skaniai gaminti, nes tai kelia savivertę. Be to, vaišėmis nukrautas stalas demonstruoja šeimininkų gyvenimo gerovę. O svečiams reikia visko paragauti, antraip įžeis šeimininkę. Kiti persivalgymo švenčių tradicijų laikosi, nes mėgsta atsigriebti. Įprastai daug nevalgo, bet per šventes leidžia sau visko atsivalgyti. Tai – blogas įprotis, nes gali sukelti įvairius skrandžio negalavimus ir medžiagų apykaitos sutrikimus.

 

Maistas iš tiesų gali padėti sukurti šventę, tačiau reikėtų labiau pabrėžti ne maisto gausą, o jo skanumą. Apskritai yra svarbu valgyti skaniai ne tik per šventes, bet ir kasdien. Valgio skoniu reikia mėgautis, kad vėliau neatsirastų poreikio pavalgyti dar kartą vien tik dėl malonumo.

 

Ne per seniausiai gražiausiomis laikytos itin liesos moterys, dabar idealizuojamas treniruotas kūnas. Ar nemanote, kad žmonės pernelyg jaudinasi dėl savo išvaizdos?

 

Tvirtas kūnas siejamas su sveikata, o sveikai gyventi dabar madinga. Puiku, jei sportuojama dėl sveikatos, tačiau gana dažnai tai daroma norint numesti neva trukdančius 100 g papildomos kūno masės. Daug lieknų moterų alinasi badaudamos, sportuodamos ir kovodamos su nesamu antsvoriu. Pritariu, kad šiais laikais pernelyg pabrėžiama žmogaus išvaizda.