Voveraitės išties pateisina auksinio grybo vardą. Jos ne tik vilioja ryškiai geltona spalva, bet ir karališku skoniu. Europos, Azijos ir JAV kulinarai šią daug vitamino D, kalio ir kitų naudingų mikroelementų turinčią miško gėrybę netgi prilygina trumams.

 

voveraites

Naudingosios medžiagos 100 g

100 g 38 kcal

   

Angliavandeniai                 6,9 g

Baltymai                             1,5 g

Riebalai                              0,5 g

Vitaminas D                      212 IU

Niacinas B3                         4,085 mg

RiboflavinasB2                  0,215 mg

Pantoteno rūgštis B5          1,075 mg

Vitaminas B6                      0,044 mg

Tiaminas B1                        0,015 mg

Geležis                               3,47 mg

Varis                                   0,353 mg

Manganas                           0,28 mg

Kalis                                   506 mg

Fosforas                             57 mg

Cinkas                                0,71 mg

Magnis                               13 mg

Selenas                               2,2 mcg

Kalcis                                 15 mg

Folio rūgštis                       2 mcg

 

Karalių ir kilmingųjų delikatesas

 

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad mėsingas piltuvėlio formos voveraites pradėta valgyti XVI a. Vis dėlto jos išpopuliarėjo tik XVIII a. Prancūzijoje. Vienos voveraitės skleidžia abrikosų arba persikų aromatą, o kitos dvelkia medžių ar žemės kvapu. Anksčiau šiais grybais dažniausiai mėgaudavosi tik karaliai ir kilmingieji.

 

1893 m. švedų mikologas Elias Magnus Friesas voveraites pavadinimo vienais geriausių grybų, tad jos populiarumo neprarado iki šiol. 1999 m. netoli Ramiojo vandenyno aptiktos voveraitės pripažintos Oregono valstybiniu grybu. Įdomu tai, kad Vokietijoje maždaug 2 000 t šių miško gėrybių keliauja į sūrymo pilnas statines. Pastaraisiais metais voveraitės labai renkamos ir eksportuojamos, todėl jų ištekliais susirūpino ne tik mikologai, gamtosaugininkai, bet ir verslininkai.

 

Nauda sveikatai

 

Valo organizmą. Šie grybai valo organizmą nuo įvairių parazitų, pavyzdžiui, kirminų. Teigiama, kad voveraitės sunaikina ir jų lervas bei kiaušinėlius. Būtent dėl to ir pačios retai kirmija. Pasak liaudies medicinos atstovų, voveraičių milteliai laisvina vidurius.

 

Gerina smegenų ir širdies veiklą. Mokslininkai nustatė, kad vitaminas B1 skaido cukrų organizme, padeda palaikyti gerą smegenų ir širdies darbą. Pasirodo, šio vitamino voveraitėse yra daugiau negu piene, varškėje, pomidoruose ir slyvose. Be to, šiose gėrybėse gausu ir skaidulų, kurios saugo širdį ir kraujagysles nuo įvairių ligų. Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje įrodyta, kad dietinių skaidulų gausus maistas koronarinės širdies ligos riziką sumažina iki 40 %.

 

Teigiamai veikia kraują ir kaulus. B grupės vitaminų voveraitėse daugiau negu baravykuose arba ūmėdėse. Tad jos teigiamai veikia DNR sintezę ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Taip pat voveraitėse yra nemažai kalio, stiprinančio kraujagysles. Įrodyta, kad kalis mažina insulto riziką ir normalizuoja kraujospūdį. Jis, kaip ir varis, stiprina kaulus. Pastarasis itin svarbus griaučiams ir kremzlėms.

 

Stiprina organizmą. Teigiama, kad šiuose grybuose apstu vitamino D. Jis stiprina dantis, imunitetą, gerina regėjimą, padeda išvengti cukrinio diabeto ir kepenų ligų.

 

Gražina odą. Voveraitėse gausu ir niacino. Jis gerina odos būklę ir padeda atsikratyti spuogų. Tad valgant šiuos grybus pavyksta atsikratyti daugelio odos problemų: veido raudonio, įvairių uždegimų, pūslelinės ir pan.

 

Lengvos salotos

100 g 60 kcal

4 žmonėms

Ruošti 30 min.

 
  • 300 g voveraičių
  • 50 ml citrinų sulčių
  • 5 griežinėliai kumpio
  • 5 svogūnų laiškai
  • 10 ridikėliai
  • 450 g špinatų
  • 50 g raudonojo vyno acto
  • Aliejaus kepti
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

Gaminimas

 

Voveraites susmulkinti ir apvirti 3–5 min. Nusausinti, apšlakstyti citrinų sultimis ir laikyti apie 15 min. Kumpio griežinėlius susmulkinti ir pakepinti. Svogūnų laiškus, ridikėlius susmulkinti. Visus ingredientus sumaišyti, pagardinti prieskoniais ir šiek tiek pakaitinti. Galima patiekti papuošus virto kiaušinio griežinėliais ir mėgstamais žalumynais.

 

Kvapusis rizotas

 

100 g 130 kcal

6 žmonėms

Ruošti 45min.

 
  • 350 g voveraičių
  • 2 skiltelės česnako
  • 380 g ryžių
  • 1,5 l daržovių sultinio
  • 180 g kietojo sūrio
  • Sviesto kepti
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

Gaminimas

 

Voveraites, česnako skilteles susmulkinti ir pakepinti. Ant vidutinės ugnies 1–2 min. pakaitinti ryžius. Supilti 120 ml sultinio ir leisti jam susigerti į ryžius. Pamažu supilti visą sultinį. Ryžius virti apie 15 min. Tada supilti voveraičių bei česnako mišinį ir troškinti apie 2 min. Patiekti papuošus tarkuotu sūriu ir pagardinus prieskoniais.

   

Gardūs vegetariški makaronai

 

100 g 250 kcal

4 žmonėms

Ruošti 45 min.

 
  • 400 g voveraičių
  • 450 g kriauklės formos makaronų
  • Skiltelė česnako
  • 60 g petražolių
  • 200 g kietojo sūrio
  • Sviesto kepti
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

Gaminimas

 

Voveraites susmulkinti. Makaronus išvirti sūdytame vandenyje. Česnako skiltelę susmulkinti ir pakepinti. Tada suberti voveraites, pagardinti prieskoniais ir kepti dar 2–3 min. Makaronus patiekti su voveraitėmis, papuošus smulkintomis petražolėmis ir tarkuotu sūriu.

 

Specialisto komentaras

Asmeninis treneris Paulius Dragūnas

 

Voveraites naudinga vartoti tiek šviežias, tiek šaldytas. Tačiau bemaž įprasčiausia ir skaniausia jas pačirškinti keptuvėje su bulvėmis. Norintiems sulieknėti rekomenduojama išbandyti šį receptą: litrą voveraičių, dvi dideles galvas svogūnų susmulkinti ir pakepinti. Sutrinti 30 g bazilikų ir krapų. Viską sumaišyti. Paruoštą masę apiberti 100 g saulėgrąžų sėklų, pagardinti druska ir pipirais. Šį pagardą galima tepti ant naminės duonos, agurkų, trūkažolių lapų.

 

Nėštumo metu rekomenduojama valgyti tik virtus arba troškintus grybus, keptų ir sūdytų atsisakyti. Miško gėrybes siūloma virti ne mažiau negu valandą, kad išnyktų visos galimai pavojingos medžiagos.
 
Įdomu

 
  • Voveraitės itin paplitusios Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Šių samanas mėgstančių ir grupelėmis augančių grybų dažniausiai aptinkama spygliuočių miškuose, šiek tiek mažiau kalvotuose beržynėliuose bei žolėse, kur auga vaistažolės. Centrinėje Europoje ir Ukrainoje jų dažnai randama buksmedžių miškuose.
  • Voveraitės Lietuvos pušynuose dygsta nuo birželio vidurio iki spalio pabaigos. O Didžiojoje Britanijoje jų galima rasti nuo liepos iki gruodžio.
  • Šiuos 3 kategorijai priskiriamus grybus vandenyje rekomenduojama mirkyti kuo trumpiau, kad neprarastų skonio.
  • Voveraites patariama ne pjaustyti peiliu, o tiesiog suplėšyti. Taip išliks daugiau naudingųjų medžiagų.
  • Šie grybai užauga per 6 d.
  • Šviežios voveraitės šaldytuve išsilaiko iki 10 d.
 
Spausdinti