Ko gero, kiekvienas svajojantis atsidurti Pietų Amerikoje galvoja apie nuostabią panoramą, atsiveriančią užkopus į Andų viršukalnes, milžiniškus krioklius, kuriuose trykšta gaivinantis vanduo ir džiungles, kuriose veisiasi senajame žemyne neaptinkami gyvūnai ir auga niekur kitur nematyti augalai. Pietų Amerika traukia tuos, kurie domisi paslaptinga indėnų civilizacija, bet tikriausiai retas pagalvoja kiek daug pavojingų dalykų laukia šiuose kraštuose. Pavyzdžiui, Jungos (rytinė Andų kalnų dalis 500 – 2500 m aukštyje) arba Mirties kelias Bolivijoje (ispanų kalba „Camino de la Muerte“).

 

kelias

Vienoje gražiausių Bolivijos vietų, aukštai Andų kalnuose, tankius atogrąžų miškus kerta pavojingiausiu pasaulyje vadinamas kelias. Tai vienintelis kelias, kuriuo per 4 valandas iš La Paso, esančio šiaurės vakaruose, galima patekti į Amazonės atogrąžų miškus Bolivijoje. Nuo tada, kai pastatytas šis kelias, žuvo daugiau nei 200000 žmonių. Todėl Jungos kelias ir buvo pramintas mirties.

 

Mirties kelias buvo nutiestas apie 1930-uosius metus, kai vyko Čako karas tarp Bolivijos ir Paragvajaus dėl šiaurės Čako, kuriame buvo rasta naftos, regiono. Kelią nutiesė Paragvajaus kaliniai.

 

Tikriausiai daugelis paranormalių reiškinių tyrėjų nė neabejoja, kad ši vieta yra užkeikta galbūt seniai kalnuose gyvenusių indėnų, ispanų konkistadorų, o gal net šiuolaikinių gyventojų. Vietiniai gyventojai tarpusavyje taip pat šneka, kad mirties kelyje veikia antgamtiškos jėgos, vedančios į pražūtį. Šį kelią užkeikė dvasios žmonių, kurie mirė juo važiuodami. Jų buvo tiek daug, todėl ir vaiduoklių labai daug, todėl mistinė vietovės energetika yra labai stipri.

 

Mirties kelyje vaiduokliai pasirodo dėl labai skirtingų priežasčių. Kai kurie iš jų ateina įspėti keliautojus apie tai, kas jų laukia. Kitos dvasios apgauna pavargusius keliautojus ir juos suklaidina, todėl ekipažas nukrenta nuo kalnų serpantino į atogrąžų miškų bedugnę. Greičiausiai kelyje galima sutikti tiek vienų, tiek kitų dvasių. Spėjama, kad Bolivijos kelyje į atogrąžų miškus sutinkamos dvasios yra aukštesnio intelekto, nes jos, kitaip nei kitose vietose sutinkami vaiduokliai, bendrauja su gyvaisiais keliautojais.

 

Žmonės, kuriems reikia vykti mirties keliu, turi mažai pasirinkimų, kaip keliauti. Jie gali vykti su senu, išklerusiu mikroautobusu arba važiuoti dviračiu. Galbūt saugiausiai būti eiti pėsčiomis, jei kelias nebūtų toks ilgas. Net ir tada gali nepavykti išvengti pavojų: keliu riedančių automobilių, laukinių plėšrūnų, akmenų griūčių, purvo nuošliaužų, jau nekalbant apie iš kelio vedančius vaiduoklius!

 

Mirties kelias Bolivijoje dar vadinamas Jungos keliu (isp. „Camino de las Yungas“), Girios keliu, Koroiko keliu. 2006 metais buvo nutiestas kitas, saugesnis kelias, bet senasis Mirties kelias iki šiol yra populiarus. Juo keliauti mėgsta aštresnių įspūdžių ir adrenalino ištroškę avantiūristai, kalnų dviratininkai. Įdomu būtų sužinoti, ar tie keliautojai su savimi turi kokių nors talismanų ir amuletų. Jų Bolivijoje netrūksta. Ši šalis garsėja įspūdingu „Raganų turgumi“ (isp. „Mercado de la Brujas“), vykstančiu ant La Paso miesto kalno. Ko gero, prieš kelionę Mirties keliu į šią prekyvietę vertėtų užsukti įsigyti kokių nors stebuklingą galią turinčių arba vaiduoklius atbaidančių daiktų.

 

Tikriausiai visi keliautojai, kurie ryžosi vykti šiuo keliu, rizikuodami savo gyvybe, galvoja, kad atsiverianti panorama ir nuostabūs vaizdai kompensuoja baimę negrįžti namo. Pats šiurpiausias nelaimingas atsitikimas įvyko 1983 metais, kai autobusas nuvažiavo nuo kelkraščio ir nuvirto į kanjoną. Tą kartą mirė visi, daugiau nei 100 keleivių. Kasmet Andų kalnai šiame kelio ruože pasiglemžia daugiau kaip 300 žmonių gyvybes.