Kaip žinia, yra daugybė tradicinių mokslo šakų, pavyzdžiui, biologija, chemija, fizika, dailė ir ne tik… Taip pat egzistuoja mokslas apie džiaugsmą. Tik žmonės šį mokslą labai dažnai pamiršta. O gaila, nes išmoktos džiaugsmo pamokos gali būti labai naudingos. Rašytoja Konkordija Antarova savo užrašuose ,,Mokslas apie džiaugsmą“ dalijasi mintimis apie tai, kas yra laimė.

 

,,Į priekį einama tik teigiant, o ne neigiant.“

   

Kuo dažniau gyvenime teigiamiems dalykams sakysime ,,taip“, tuo daugiau iš jo gausime. Ne veltui 2008-aisiais pastatytas filmas ,,Jis sako taip“ su garsiuoju aktoriumi Džimu Keriu tapo populiarus visame pasaulyje. Filmo siužetas labai paprastas. Pagrindinis veikėjas, vardu Karlas, nuolat būdavo neigiančių žmonių kompanijoje. Tačiau vieną dieną vyrukas pateko į seminarą, kuriame buvo kalbama apie teigiamus dalykus gyvenime. Jame išgirstus patarimus jis pritaikė praktiškai. Patarimai buvo visiškai paprasti – būti pozityviu ir dažniau gyvenime sakyti ,,taip“. Karlas taip įsijautė į savo vaidmenį, kad nusprendė vienerius metus į visus klausimus, prašymus, norus bet kuriam sutiktajam sakyti tik ,,taip“. Kaip jam sekėsi? Jo gyvenimas tapo daug įdomesnis ir šviesesnis.

     

,,Neprisiimk ant savo pečių bereikalingų skolų ir įsipareigojimų.“

 

Pinigai – dažniausias nesantaikos šaltinis. Nuo senų laikų pasaulyje dėl turto, pinigų, valdžios vyko karai, kovos ir pan. Dabar XXI amžius, tačiau žmonės vis dar kariauja dėl tų pačių dalykų, kurie laikui bėgant nesikeičia. Pinigai dažnai išskiria netgi geriausius draugus, sukiršina šeimos narius, gimines ir t. t. Todėl geriausia, ką galima padaryti šiandien, tai atsargiai skolinti pinigus, net ir labai geriems draugams.

 

 

,,Svarbu pačiam tvirtai žinoti, ko būtent sieki.“

 

Dažniausiai su šia problema pirmą kartą gyvenime susiduriama tuomet, kai po vidurinės mokyklos reikia apsispręsti: kur eiti toliau, kokią specialybę pasirinkti ir pan. Ne vienas iš mūsų pradeda dvejoti, klausinėti savęs ir… labai dažnai pasimeta. Stiprūs žmonės yra tie, kurie tvirtai žino, ko nori gyvenime, ir iš visų jėgų to siekia. Jų neišmuša iš pusiausvyros nei tėvų patarimai, neva geriau būti mediku, o ne skulptoriumi, nei aplinkinių kritika ar neigiamas požiūris. Taigi kiekvienas žmogus pats žino, kuo jis nori būti. Tereikia įsiklausyti į savo širdies balsą.

 

 

,,Visatoje nėra galimybės gyventi tik sau, neįsitraukiant į pasaulio gyvenimą.“

 

Visi mes dėl ko nors gyvename. Šis pojūtis dar labiau sustiprėja tapus tėvais. Tada gyvename dėl vaikų. Viską, kas geriausia, norime atiduoti jiems. Jaunystėje, kai dar galvoje švilpauja vėjai, įstojame į kokią nors visuomeninę organizaciją, tampame jos dalimi, įsitraukiame į socialinį gyvenimą, norime realizuoti save ir jaustis reikalingais. Nuolat bendraujame su žmonėmis. Darbe taip pat atiduodame dalelę savęs. Galbūt ir gerai, nes jeigu gyventume tik dėl savęs, kokia būtų gyvenimo prasmė?

   

,,Akys, kurios verkia, negali matyti aiškiai.“

 

Kritinėse situacijose daugelis dažnai nepajėgia aiškiai mąstyti, nes emocijos užvaldo protą. Belieka tik viena – nusiraminti… Tuomet ateina ir sprendimai. Kiekvienas jų, kuris priimamas su teigiamomis emocijomis, yra teisingas, teisingesnis už tą, kuris buvo priimtas, užplūdus neigiamoms emocijoms. Tikriausiai ir jūs ne sykį pastebėjote, jog dažnai impulsyvūs sprendimai yra pavojingi. Taigi norint to išvengti, visų pirma reikia nusiraminti ir tik po to priimti svarbius sprendimus.

 

 

,,Jeigu šiandien, šią minutę pasidavei baimei – visas tavo organizmas susirgo. Jeigu tu pažengei džiaugsme ir didvyriškumo jausme – tu įpynei į savo organizmą tas pergalės prielaidas, kurios po tam tikro laiko pradės veikti visame tavo gyvenime.“

 

Dažnai žiniasklaidoje tenka girdėti, kad psichologinė žmogaus savijauta lemia viso organizmo būseną. Psichosomatika – psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos įtaką žmogaus sveikatai. Pasak mokslininkų, dažniausiai vėžiu suserga tie žmonės, kurie kenčia nuo įvairių psichologinių problemų. Taigi tiek žmogaus kūnas, tiek ir siela yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Vadinasi, reikia rūpintis ne tik savo kūnu, bet ir siela, dažniau šypsotis sau ir kitiems.

 

 

,,Neturint ramybės širdyje, negalima jos perduoti kitam. Duoti galima tik tai, ką turi pats.“

 

Dažnai žmonės vieni kitiems žarsto patarimus, tačiau retas kuris susimąsto, jog nėra vienos universalios tiesos, kuri tiktų absoliučiai visiems. Yra tik viena tiesa – tiesa, kurią žmogus priima pats, išlikdamas ramus viduje. Tik toks žmogus gali paguosti kitą žmogų. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir pašėlęs gyvenimo ritmas tampa neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, turime rasti savo širdyje bent mažytį ramybės kampelį, į kurį galėtume sugrįžti po sunkios darbo dienos…

 

,,Gyvenime yra tik viena nenugalima jėga, ir ta jėga – Džiaugsmas. Kiekvieną kartą, kai jums kas nors nepavyksta, kai jūs norite nugalėti visas kliūtis ir pasiekti rezultatų, laimėkite mylėdami ir besidžiaugdami. Kiekviena jūsų ašara ir nusivylimo žodžiai, sugniuždys tai, ką jau pasiekėte per savo gebėjimus ir atitolins pergalę toli nuo jūsų.“

 

Optimizmu trykštantis žmogus nejučia į savo gyvenimą pritraukia daug daugiau už niurzgantį ir viskuo nepatenkintą žmogų. Derėtų žinoti, kad neigiamos emocijos veikia ne tik jus, bet ir jūsų artimuosius. Niekas nenori bendrauti su nuolat besiskundžiančiais žmonėmis. Dažnai žmonėms net nerūpi kitų problemos, nes visi turi savų. Todėl svarbiausia – išmokti skirti, kas yra kas. Yra parašyta daugybė knygų apie tai, kaip tapti laimingu. Tačiau visa paslaptis tikriausiai slypi ne knygose, o pačiame žmoguje. Bėgant metams, dauguma iš mūsų pradeda suvokti paprastas gyvenimo tiesas – daugiau šypsotis, nemeluoti nei sau, nei kitiems ir mylėti. Juk mylėti – viena svarbiausių sąlygų, kad žmogus būtų laimingas…